- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- II-13-1007/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00661-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
dalyvaujant asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – A. P. – įgaliotam atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,
ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovui Ričardui Bosui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – A. P. – įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Rimanto Musejuko 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021 panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Rimanto Musejuko 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021 A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 80 eurų bauda už tai, jog laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. 10. 05 val. (patikrinimo aktai 2021-08-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-09-27 TPSA-1120, 2021-10-12 TPSA-1171, gauti gyventojų pranešimai 2021-08-09 Nr. GSA-1123, 2021-09-28 Nr. TMP-1321, 2021-08-31 Nr. GSA-1205) iki 2021 m. spalio 12 d. 14.53 val., būdamas žemės sklypo, teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo plotas: 0.2307 ha, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis) vadovas, atstovas, netvarkė minėto sklypo, teritorijos (sklype, teritorijoje nerenkamos šiukšlės, neišgrėbti medžių lapai, pėsčiųjų take nenaikinamos dygstančios žolės) kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija) (toliau – Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės) 16.2, 16.3 punktuose: „16.2. iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo; 16.3. nuo gatvių, pėsčiųjų takų, įvažiavimų sušluoti šiukšles, žemes, panaikinti dygstančią žolę, žiemą - nuvalyti sniegą ar ledą“, tuo pažeidė minėtų punktų reikalavimus. (duomenys neskelbtini), sklypo, teritorijos savininkui (duomenys neskelbtini) išsiųsti pranešimai 2021-08-13 Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-09-28 Nr. (12.4E)(duomenys neskelbtini) 2021-10-05 (12,8.)(duomenys neskelbtini) dėl sklypo, teritorijos tvarkymo, tačiau teritorija nesutvarkyta (b. l. 74–75).
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio pasirašytą skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Rimanto Musejuko 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021 ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodė, jog A. P. nepažeidė Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, kadangi atitinkamos teritorijos švarą ir tvarką privalėjo organizuoti ir koordinuoti pati nutarimą priėmusi institucija. Remiantis Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 9 punktu, Savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą. Pagal minėtų taisyklių 6 punktą, bendro naudojimo viešųjų vietų tvarkoma teritorija – gatvės, vejos, pėsčiųjų bulvarai ir takai, aikštės, parkai, paplūdimiai, pakrantės, tiltai, viadukai, kapinės ir kitos teritorijos. Kaip matyti iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atitinkamam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta taškais A-B-C-D-E-F-G-H-I-J-K-L-M-N-O-P kitais tikslais (visuomenės poreikiams). Pridedamas žemės sklypo planas patvirtina, jog atitinkamas servitutas išsidėstęs per visą žemės sklypą ir jį kerta iš visų keturių pusių, todėl atitinkamas žemės sklypas negali būti niekaip kitaip naudojamas kaip tik visuomenės poreikiui arba bendram naudojimui, kaip ši sąvoka apibrėžta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 6 punkte. Todėl už atitinkamos teritorijos nesutvarkymą nutarimas turėtų būti surašytas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, ypač už tai, kad pėsčiųjų take nenaikinamos dygstančios žolės. Atitinkame žemės sklype takai yra išskirtinai tik ant visuomenės poreikiams (arba bendram naudojimui) skirtos teritorijos (nustatyto servituto).
2.2. Pažymėta, jog pagal civilinės teisės normas atitinkamą teritoriją turi prižiūrėti Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.114 straipsnio 1 dalis numato, jeigu norint normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku. Taigi, pagal CK 4.114 straipsnio 1 dalį atitinkamą žemės sklypą kaip tarnaujantį daiktą išlaikyti turi servituto turėtojas, t. y. visuomenė, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Dėl nustatyto servituto ir jo konfigūracijos žemės sklypas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį ir pobūdį (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos). Šiame žemės sklype pastačius daugiabutį namą ar bendrabutį, automatiškai nebūtų galimybės naudotis servitutu, todėl nepažeidžiant nustatyto servituto šis žemės sklypas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį (CK 4.112 str.), todėl jis visas naudojamas tik nustatytam servitutui (visuomenės poreikiams).
2.3. Nurodė, jog kadangi atitinkamas žemės sklypas naudojamas tik visuomenės poreikiams, už atitinkamos teritorijos sutvarkymą yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Paminėjo, jog, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktu, savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcija – švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas, todėl savivaldybė ir turėtų užtikrinti atitinkamą tvarką viešose vietose. Todėl savivaldybė gali reglamentuoti bei atitinkamai bausti tik už viešose vietose nustatytų Švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimą, o, kaip minėta šiuo atveju, pagal Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 6 ir 9 punktus pati Šiaulių miesto administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą, o už netinkamą organizavimą negali būti baudžiamas A. P.. Jei atitinkamame žemės sklype nebūtų nustatytas servitutas, suteikiantis teisę juo naudotis visuomenei, tik pats atitinkamo sklypo savininkas galėtų nuspręsti kaip tvarkytis atitinkamame žemės sklype. Savivaldybė nėra kompetentinga nustatyti kaip turi būti tvarkoma privati nuosavybė. Dėl visų šių priežasčių skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina (b. l. 79–81).
Atsiliepimas
3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T- 754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“, ginčui aktuali redakcija nustato, kad Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato miesto švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, apibrėžia fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti (Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas). Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punktas nustato, kad tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti). Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 10.1 punktas numato, kad švarą ir tvarką užtikrina, už priežiūrą atsako priskirtoje teritorijoje (žemės sklype) asmenys, ją valdantys nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2 punktas nustato, kad tvarkytojai privalo iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo, o 16.3 punktas numato, kad tvarkytojai privalo nuo gatvių, pėsčiųjų takų, įvažiavimų sušluoti šiukšles, žemes, panaikinti dygstančią žolę, žiemą - nuvalyti sniegą ar ledą.
Motyvuojamoji dalis
3.4. Atkreipė dėmesį, jog siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Todėl, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Rimanto Musejuko 2021 m. lapkričio mėn. 17 d priimtas nutarimas Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021, kuriuo pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda – 80 eurų bauda, už pareiškėjo įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 95–98).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu A. P. įgaliotasis atstovas advokatas Aurelijus Gruodis prašė teismo skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą bei bylą nutraukti. Nurodė, jog A. P. yra nubaustas už Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių pažeidimą. Pagal vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktą, būtent savivaldybės tarybos gali reguliuoti ir nustatyti tvarką tik viešose vietose. Ne viešose vietose tai nėra leidžiama padaryti. Jeigu tai yra nevieša vieta, tai negalima bausti pareiškėjo. Vertinant tai, būtent pagal Šiaulių miesto taisyklių 9 punktą, savivaldybės administracija organizuoja, koordinuoja bendro naudojimo teritorijų tvarkymą. Taisyklių 6 punkte yra nurodyta, kad tai yra gatvės, vejos, parkai, takai, aikštės ir t. t. Į bylą pateiktas tiek nekilnojamo turto duomenų bazės išrašas, tiek žemės sklypo planas, kuriame aiškiai matyti, kad yra nustatytas servitutas visuomenės poreikiams, pasisakyta, kad šia dalimi turi teisę neatlygintinai naudotis visuomenė. Ši vieta yra vieša, todėl pagal taisyklių 6 ir 9 punktus, tai turi koordinuoti ir atlikti savivaldybės administracija. Visa tai privalo atlikti tinkamai ir laiku servituto turėtojas, o šiuo atveju servituto turėtojas yra visuomenė, kurią atstovauja savivaldybė. Sklypo paskirtis yra daugiabučių namų statybos, mato, kad joks daugiabutis negali būti pastatytas, nes tai fiziškai neįmanoma, nes per visą sklypą eina servitutas. Jeigu nebūtų servituto, tai tas sklypas nebūtų vieša vieta. Dėl nuobaudos pagrįstumo turi vadovautis civilinės teisės normomis, nes sklypas priklauso ne A. P., o bendrovei. Išlaikyti, prižiūrėti tinkamai ir laiku tenka servituto turėtojui – visuomenei, o visuomenei atstovauja savivaldybė. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog A. P. kaltės nepripažįsta, jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, kitų asmenų, kurie galėtų atstovauti bendrovę, nėra. Ar jis yra anksčiau baustas administracine tvarka, nežino, prie bylos pridėta informacija apie tai. Dėl naujo galimo pažeidimo nuo 2021-11-18 iki 2021-11-19 aplinkybės žinomos, todėl ir kilo šis ginčas. Šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2021-06-02. Kai buvo įsigytas sklypas, jau buvo nustatytas kelio servitutas, yra pėsčiųjų takas, yra grindinys. Tokios būklės, koks yra grindinys, tokį ir įsigijo. Visi takai yra iškloti grindiniu. Plane pažymėtas takas punktyrais, o servitutas pažymėtas nepunktyrine linija. Tarnaujantis daiktas yra tai, kas yra parašyta registre ir kam nustatytas servitutas, kuriame parašyta, kad nustatyta visuomenės poreikiams. Takas yra tarnaujantis daiktas visuomenės poreikiams. Kita likusi žemės sklypo dalis, kurioje nėra servituto, priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Savininkas taku nesinaudoja, veiklos nevykdo. Įsigijusi žemės sklypą bendrovė neatliko jokių darbų, o kai gavo pranešimą, kad netvarkoma teritorija, tai raštu buvo nusiųstas pranešimas, kad išsiaiškintų, kas yra šeimininkas ir kam priklauso tvarkytis. Ginčo, dėl servituto panaikinimo ar perkėlimo, iškelta nėra. Buvęs savininkas norėjo pakeisti paskirtį, tačiau šio plano nepatvirtino savivaldybė. Planas buvo pakeisti paskirtį į daugiabučių namų statybą. Toje dalyje, kur yra servitutas, ta dalis ir yra laikytina vieša vieta. Kita sklypo dalis negali būti laikoma vieša vieta, nes neorganizuojami jokie vieši renginiai. Savivaldybių taryboms yra suteikta teisė nustatyti ir reglamentuoti, kaip yra tvarkomasi viešosiose vietose. Kiek kambaryje kartų reikia plauti grindis, ar jų neplauti, kiek ir kaip tvarkytis, savivaldybių taryboms, tokia teisė nesuteikta, tai numato vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas. Pagal vyriausybės atstovo pareiškimus yra nagrinėjamos bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Jie neginčija Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu patvirtintų Šiaulių miesto švaros ir taisyklių punktų, kadangi tai yra norminis administracinis aktas, kuriuos gali ginčyti tam tikri subjektai, A. P. tokios teisės neturi. Tokiu atveju teismas gali kreiptis į administracinį teismą ir klausti, ar tai prieštarauja, ar neprieštarauja. Tokio prašymo nepateikė. Sutinka, kad tvarkytojai yra ir nekilnojamo turto savininkai, ir savivaldybės administracija. Yra nustatyta, ką turi tvarkyti savininkai, o ką ne savininkai.
4.1. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovas Ričardas Bosas prašė skundo netenkinti, Nurodė, jog motyvus išdėstė atsiliepime, mano, jog skundas nėra pagrįstas. Aplinkybės dėl servituto panaikinimo jam nėra žinomos, tačiau jeigu toks poreikis iškilo, jis gali būti panaikintas. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto panaikinimo. Taisyklės yra galiojančios, todėl jomis privaloma vadovautis, jose yra numatytos pareigos, reikalavimai juridiniams ir fiziniams asmenims, todėl jų privalo laikytis tiek privatus, tiek juridinis asmuo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog servitutą turėtų prižiūrėti servituto turėtojas. Inkriminuotas pažeidimas yra už viso sklypo nepriežiūrą. Šiuo atveju galima būtų vertinti, kad servitutą gali prižiūrėti abi šalys, t. y. sklypo valdytojas ir servituto turėtojas arba sklypo valdytojas gali kreiptis dėl kompensacijos atlyginimo, būtent už šio servituto priežiūrą. Šiuo atveju Šiaulių mieto savivaldybė negali tvarkyti sklypo, nes jis nėra perduotas savivaldybei, tai yra privatus sklypas. Pripažįsta faktines aplinkybes, kad pažeidimas nenaikinant dygstančios žolės pėsčiųjų take yra padarytas servitute. Pagal pateiktus dokumentus servituto turėtojas yra Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypo dalies naudojimo tikslas yra visuomenės poreikiams. Gali daryti prielaidą, jog šiuo servitutu realiai pagal paskirtį naudojasi Šiaulių miesto gyventojai. Bendrovei pareiga išlieka ir šiuo atveju mano, kad dėl servituto nustatymo turi kreiptis šio sklypo savininkas, dėl servituto naudojimo atlyginimo ir dėl jo priežiūros, ir dėl kompensavimo už priežiūrą. Servituto turėtojas yra Nacionalinė žemės tarnyba, bet žemės sklypas yra privatus ir šiuo atveju klausimas sprendžiamas su žemės sklypo savininku. 2021-06-02 dėl šio sklypo tvarkymo buvo nustatytas pažeidimas, tačiau įvertintas kaip mažai pavojinga veika ir asmuo nebuvo baustas. Dėl pažeidimo nuo 2021-11-18 iki 2021- 11-19 nutarimas dar nėra priimtas. Dėl sklypo netvarkymo buvo gaunami gyventojų skundai, kurie nurodė, kad jame renkasi asocialūs asmenys, dėl ko kyla pavojus aplinkiniams gyventojams ir vaikams, todėl buvo imtasi priemonių.
Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas, skirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.
5. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Skundu A. P., (duomenys neskelbtini) direktorius, prašo teismo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 80 Eur bauda, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
7. Iš bylos medžiagos, A. P. 2021 m. spalio 1 d. rašytinių paaiškinimų, skundo ir jo įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio paaiškinimų teisme matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta faktines aplinkybes, jog žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini), yra netvarkomas, kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2, 16.3 punktuose, kadangi, mano, jog jį tvarkyti turi žemės sklype nustatyto kelio servituto turėtojas. Nurodo, jog žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta taškais A-B-C-D-E-F-G-H-I-J-K-L-M-N-O-P kitais tikslais (visuomenės poreikiams). Servitutas išsidėstęs per visą žemės sklypą ir jį kerta iš visų keturių pusių, todėl atitinkamas žemės sklypas negali būti niekaip kitaip naudojamas kaip tik visuomenės poreikiams. Dėl nustatyto servituto (duomenys neskelbtini) minėto žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį.
8. Pažymėtina, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
11. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, o 2021 m. rugpjūčio 10 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 0,2307 ha ploto, žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, nuo 2021 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), kuriam 2007 m. vasario 1 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 7-4820 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), tai yra teisė naudotis žemės sklypo dalimi (251 kv. m, plane pažymėta taškais A-B-C-D-E-F-G K-L-M-N-O-P) kitais tikslais (visuomenės poreikiams). Iš Plano ir prie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus Patikrinimo aktų dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pridėtų nuotraukų matyti, jog žemės sklype nustatytu kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, kuris kerta žemės sklypą iš keturių pusių ir yra padengtas betono plytelėmis. 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog žemės sklypo savininko – (duomenys neskelbtini), vadovu ir direktoriumi nuo 2016 m. sausio 19 d. yra A. P., kuris 2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu dėl tvarkos ir švaros taisyklių laikymosi Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 28 d. pranešimu dėl tvarkos ir švaros taisyklių laikymosi Nr. (12.4E)(duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. pranešimu dėl tvarkos ir švaros taisyklių laikymosi (12.8.)(duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie žemės sklype atliekamus patikrinimus, nustatytus Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2, 16.3 punktų reikalavimų pažeidimus ir raginamas juos pašalinti. Teismo vertinimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tvarkos ir švaros taisyklių, 2021 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo aktas Nr. TPSA-1120 dėl tvarkos ir švaros taisyklių, 2021 m. spalio 12 d. patikrinimo aktas Nr. TPSA-1171 dėl tvarkos ir švaros taisyklių ir prie jų pridėtos nuotraukos patvirtina, jog bylai aktualiame žemės sklype laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. 10. 05 val. iki 2021 m. spalio 12 d. 14.53 val., nebuvo renkamos šiukšlės, grėbiami medžių lapai, pėsčiųjų take nenaikinamos dygstančios žolės.
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiaulių miesto švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti nustato Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ patvirtintos Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 9 d.). Pažymėtina, jog minėtos taisyklės yra galiojančios, byloje nėra duomenų, jog dėl jų teisėtumo būtų nagrinėjamas ginčas teisme, pareiškėjas prašymo kreiptis su tokio pobūdžio prašymu į administracinį teismą, teismui nepateikė, pačiam teismui nekyla abejonių dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių teisėtumo.
13. Pagal Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4, 8, 10.1, 16.2 ir 16.3 punktus, tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, teritoriją tvarko savo jėgomis arba sudaro sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, kurie, be kita ko, privalo: 16.2. iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras – iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo; 16.3. nuo gatvių, pėsčiųjų takų, įvažiavimų sušluoti šiukšles, žemes, panaikinti dygstančią žolę, žiemą – nuvalyti sniegą ar ledą.
14. Pagal Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 6 ir 9 punktus, savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorija tvarkymą, tai yra gatvių, vejų, pėsčiųjų bulvarų ir takų, aikščių, parkų, paplūdimių, pakrančių, tiltų, viadukų, kapinių ir kitų teritorijų, bei Taisyklėse nustatytais atvejais kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų teritorijų tvarkymą.
15. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau nurodytas Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisykles, nesutinka su skundą pateikusio asmens argumentu, jog visame žemės sklype, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinti švarą ir tvarką, ją prižiūrėti privalo servituto turėtojas. Matyti, jog minėto žemės sklypo savininkė yra (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nėra priskirtas bendro naudojimo teritorijoms, taip pat nėra jokiais pagrindais perduotas naudotis kitam subjektui. Todėl, teismo vertinimu, žemės sklypo dalyje, kurioje nėra nustatytas kelio servitutas, neabejotinai tvarką ir švarą privalo užtikrinti, kaip tai numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, (duomenys neskelbtini).
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.114 straipsnis reglamentuoja servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tai atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
17. Iš skundžiamo nutarimo, byloje esančių nuotraukų ir kitos medžiagos matyti, jog bylai aktualiu laikotarpiu ginčo žemės sklype nebuvo tinkamai tvarkoma pėsčiųjų tako, kuriam nustatytas kelio servitutas, danga (nenaikinamos dygstančios žolės). Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, jog servituto teisėmis naudojasi ir žemės sklypo savininkas – (duomenys neskelbtini), todėl, teismo nuomone, prižiūrėti tvarką ir švarą pėsčiųjų take, kuriam nustatytas kelio servitutas, privalo servituto turėtojas. Tuo labiau, kai iš bylos medžiagos (gyventojų gaunamų skundų) matyti, jog dėl pėsčiųjų tako nepriežiūros, juo normaliai negali naudotis visuomenė.
18. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu A. P. nepagrįstai nubaustas už tai, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. 10. 05 val. iki 2021 m. spalio 12 d. 14.53 val., būdamas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko (duomenys neskelbtini) direktoriumi netvarkė minėto sklypo, o būtent, pėsčiųjų take nenaikino dygstančios žolės, likusioje dalyje administracinio nusižengimo faktas teismui nekelia abejonių, teismo vertinimu, veika įrodyta visiškai, tinkamai kvalifikuota, paskirta tinkamam subjektui, nes A. P. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir A. P. skirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (ANK 642 str. 1 d. 3 p.).
19. Apibendrinant anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog A. P., (duomenys neskelbtini) direktorius, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. 10. 05 val. (patikrinimo aktai 2021-08-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-09-27 TPSA-1120, 2021-10-12 TPSA-1171, gauti gyventojų pranešimai 2021-08-09 Nr. GSA-1123, 2021-09-28 Nr. TMP-1321, 2021-08-31 Nr. GSA-1205) iki 2021 m. spalio 12 d. 14.53 val., žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas: 0.2307 ha, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)) savininkas UAB (duomenys neskelbtini), netvarkė minėto sklypo dalies, kurioje nėra nustatyta kelio servituto – teisės naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėtais taškais A-B-C-D-E-F-G-H-I-J-K-L-M-N-O-P kitais tikslais (visuomenės poreikiams), tai yra sklype nerinko šiukšlių, neišgrėbė medžių lapų, kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija) 16.2 punkte: iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo, tuo pažeidė minėto punkto reikalavimus.
20. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
21. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – A. P. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, 2021 m. liepos 1 d. už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymą (pažeidimo data – 2021 m. birželio 2 d. 10.51 val.) jam pareikšta žodinė pastaba, kadangi padarytas nusižengimas buvo vertintas kaip mažai pavojinga veika, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali 20 Eur bauda. Švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas, asmeniui neskirtina, kadangi 2021 m. liepos 1 d. už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymą (pažeidimo data – 2021 m. birželio 2 d. 10.51 val.) jam jau buvo pareikšta žodinė pastaba, tačiau, kaip matyti, A. P. išvadų dėl pareikštos žodinės pastabos nepadarė, todėl, teismo nuomone, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus tik griežtesnę administracinę nuobaudą – baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Rimanto Musejuko 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021 panaikinti.
A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 20 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.
Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.
– baudos paskyrimo dokumento numerį (ROIK 21145484289) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);
– įmokos kodą – 1001;
– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.