- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-139/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Kreditorius
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilokta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus akcinės bendrovės DNB bankas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilokta“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1811-601/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovui UAB ,,Vilokta“ iškelta restruktūrizavimo byla. 2012 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas AB DNB bankas 9 194 279,78 Lt finansinis reikalavimas (liko nepatvirtintas 230 413,67 Lt finansinis reikalavimas, kuris ginčijamas).
Sprendžiant 230 413,67 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą RUAB „Vilokta“ nurodė, kad sutinka su 172 891,67 Lt (50 072,89 EUR) finansiniu reikalavimu, kurį sudaro palūkanos ir delspinigiai, tačiau nesutinka su finansinio reikalavimo dalimi dėl priskaičiuotų padidintų palūkanų – 57 522,26 Lt (16 659,60 EUR). Padidintos palūkanos, įmonės nuomone, atlieka netesybų funkciją, jos pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (bankas stipresnioji šalis, ruošė sutartį) ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl atsižvelgiant į tai, kad įmonė restruktūrizuojama, teismas pasinaudodamas diskrecijos teise turėtų šioje dalyje finansinio reikalavimo netvirtinti.
Kreditorius AB DNB bankas prašė patvirtinti visą prašomą finansinį reikalavimą (230 413,67 Lt), nes kredito sutartyse buvo susitarta dėl papildomų palūkanų mokėjimo, jeigu bus praleisti kredito grąžinimo terminai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi kreditoriaus AB DNB bankas papildomą 230 413,67 Lt dydžio finansinį reikalavimą patvirtino.
Teismas nurodė, kad paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius, atsiradusius laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Teismas nustatė, kad tarp RUAB „Vilokta“ ir AB DNB bankas sudarytose kreditavimo sutartyse šalys susitarė dėl palūkanų tiek už naudojimąsi pinigais (sutarčių 15 p.), tiek dėl palūkanų už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (sutarčių 16 p.). Pagal kredito sutarčių 16 p. RUAB „Vilokta“ įsipareigojo, praleidus sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą, papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos. Teismas vertino, kad toks susitarimas neprieštarauja paskolos santykius reguliuojančioms nuostatoms ir sutarčių laisvės principui, o nustatytas papildomų palūkanų dydis (apie 2,6 proc. metinių palūkanų), atsižvelgiant į jo paskirtį, į priskaičiuotų papildomų palūkanų dydį (apie 57 522,36 Lt) palyginus su negrąžinta kredito suma (virš 9 000 000 Lt), į tai, kad sutartis sudarytą tarp juridinių asmenų, nėra per didelis ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo bei atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad įmonė šiuo metu turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, nėra pagrindas netvirtinti finansinio reikalavimo dalyje dėl priskaičiuotų papildomų palūkanų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Vilokta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus AB DNB bankas 57 522,26 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo ir AB DNB bankas 57 522,26 Lt dydžio finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad atsakovui paskaičiuotos padidintos palūkanos nėra per didelės, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo, atitinka šalių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, neįvertino atsakovo nurodytų argumentų, neatsižvelgė į atsakovo ir banko bendradarbiavimo specifiką, atsakovo pastangas ir nebaudinių palūkanų mokėjimo faktą, restruktūrizavimo proceso tikslus. Teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią teismas, vertindamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu.
2. Spręsdamas padidintų palūkanų tvirtinimo klausimą teismas turėjo atsižvelgti, jog atsakovas banko paslaugomis naudojasi daugiau kaip 12 metų, bankas buvo pagrindinis atsakovo partneris, visą šį laikotarpį atsakovas stengėsi, kad bendradarbiavimas nenutrūktų. Atsakovas pagal galimybes vykdė įsipareigojimus. Iki 2011 m. atsakovas tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimus bankui.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, nėra pagrindas netvirtinti finansinio reikalavimo dalies dėl priskaičiuotų papildomų palūkanų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Toks teismo požiūris laikytinas formaliu ir prieštaraujančiu viso restruktūrizavimo proceso esmei ir paskirčiai.
4. Teismas turėjo įvertinti faktą, kad AB DNB bankas ne visais atvejais reikalauja iš įmonių padidintų palūkanų, pavyzdžiui, BUAB ,,Čia“ bankroto byloje iki pat bankroto bylos iškėlimo neskaičiavo padidintų palūkanų.
5. AB DNB bankas tik pateikdamas finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje pareikalavo padidintų palūkanų. Iki tol AB DNB bankas, siųsdamas atsakovui raštus, neinformavo atsakovo apie padidintų palūkanų skaičiavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl tokio klaidinančio AB DNB bankas elgesio nepasisakė.
6. Skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino aplinkybės, jog AB DNB bankas reikalauja tiek delspinigių, tiek padidintų palūkanų priteisimo, kurios skaičiuojamos antrą kartą už tą patį pažeidimą.
7. Kredito sutartyse nustatytos padidintos palūkanos, atliekančios netesybų funkciją, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, turi būti netvirtinamos.
8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad AB DNB bankas, kaip kredito įstaiga, yra ekonomiškai stipresnė sandorio šalis, kuri klientams primeta sutarties sąlygas Atsakovo sudarytose kredito sutartyse numatytos padidintos netesybos turėtų būti vertinamos kaip kreditoriaus siekis nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir 2012 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal kredito sutarčių 16 p. skaičiuotos palūkanos buvo skaičiuojamos tik nuo nesumokėtų palūkanų sumos, todėl delspinigiai ir palūkanos nesidubliavo. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal sutartį skaičiuotų padidintų palūkanų suma sudarė tik 2,6 proc. metinių palūkanų, kurios yra daugiau nei per pusę mažesnės nei numatytos įstatymo (CK 6.210 str.). Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tariamą kreditoriaus AB DNB banko nesąžiningumą yra nesusiję su ginčo dalyku šioje byloje, be to, nepagrįsti ir neįrodyti. Kreditoriaus teigimu, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai apie tai, kad AB DNB bankas nei viename iš siųstų raštų nereikalavo mokėti padidintų palūkanų, o nurodydavo tik mokėjimo palūkanas. Kreditorius nurodo, jog šie raštai buvo rengiami siekiant informuoti kredito gavėją apie pagal tam atitinkamos kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas apskaičiuotą ir tam tikru laikotarpiu taikomą kintamų palūkanų normos dydį. Šie pranešimai yra išimtinai informacinio pobūdžio ir juose nėra formuluojami apskritai jokie reikalavimai.
Vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, kreditorius AB DNB bankas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad delspinigių nuo padidintos palūkanų dalies pagal kreditavimo sutarčių 16 p. paskaičiavimas atitiko šalių sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas. Nurodo, kad padidintos palūkanos yra ne netesybos, o papildomo atlyginimo už suteiktą paskolą forma. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei padidintos palūkanos būtų vertinamos kaip sutartinių netesybų rūšis, jos buvo skaičiuojamos tik nuo negrąžintos kredito sumos, o delspinigiai buvo skaičiuojami tik nuo nesumokėtų palūkanų sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus AB DNB bankas 230 413,67 Lt finansinis reikalavimas, kurį sudaro kreditoriaus paskaičiuotos mokėjimo palūkanos, delspinigiai ir padidintos palūkanos pagal tarp kreditoriaus AB DNB bankas ir apelianto UAB ,,Vilokta“ sudarytą 2003 m. rugpjūčio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. 1504-03IL, 2007 m. gruodžio 10 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-894, 2009 m. gegužės 28 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2009-63 (toliau – ir kreditavimo sutartys) su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, bei 2010 m. gruodžio 5 d. kredito linijos sutartį Nr. 388-00TL (toliau – ir kredito linijos sutartis) su vėlesniais papildymais ir pakeitimais.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas 57 522,36 Lt dydžio kreditoriaus AB DNB bankas finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011).
Kreditoriaus AB DNB bankas 57 522,36 Lt dydžio finansinis reikalavimas kildinamas iš minėtų kreditavimo sutarčių 16 punkto ir kredito linijos sutarties 3.4 punkto, kuriais šalys susitarė dėl papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą mokėjimo. Kredito sutarčių 16 punktu ir kredito linijos sutarties 3.4 punktu apeliantas RUAB „Vilokta“ įsipareigojo, praleidęs sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą, papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusę sutarčių specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito (kredito linijos) sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kredito sutarčių 15 punktuose (kredito linijos sutarties 3.3 p.) numatytos palūkanos atlieka mokėjimo funkciją (CK 6.872 str.), o kredito sutarčių 16 punktuose (kredito linijos sutarties 3.4 p.) numatytos palūkanos skaičiuojamos CK 6.261 str. pagrindu, t. y. kaip kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Įstatymas numato teisę sutartyje susitarti dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio (CK 6.261 str.). Apeliantas, manydamas, kad minėtos kredito sutarčių ir kredito linijos sutarties sąlygos, įtvirtinančios padidintas palūkanas, yra nesąžiningos, turėjo teisę jas ginčyti arba tokiomis sąlygomis nesudaryti sutarčių.
Apeliantas neginčija teismo patvirtintų 57 522,36 Lt palūkanų aritmetinio paskaičiavimo, tačiau teigia, kad teismas nevertino individualios tarp šalių susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgė į tai, jog šios palūkanos pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principus, be to, teismas, tvirtindamas šias palūkanas, turėjo mažinti jų dydį. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ar sutartyje nustatytų palūkanų dydis nepažeidžia šalių pusiausvyros principo, atsižvelgė į pagrindinės prievolės dydį, įvertino, jog abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtų palūkanų dydis yra adekvatus ir nepažeidžia civilinio proceso principų. Aplinkybė, kad apeliantas yra restruktūrizuojama įmonė, taip pat nepaneigia kreditoriaus teisės į kredito sutarčių 16 p. (kredito linijos sutarties 3.4 p.) numatytas palūkanas, paskaičiuotas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismui patvirtinus kreditoriaus teisę ir į delspinigius, ir į palūkanas, numatytas kredito sutarčių 16 p. (kredito linijos sutarties 3.4 p.), atsakovo atžvilgiu taikomos dvigubos netesybos. Delspinigiai pagal minėtas kredito sutartis (2003 m. rugpjūčio 11 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. kreditavimo sutarčių 34 p.; 2009 m. gegužės 28 d. kreditavimo sutarties 36 p. ir 2000 m. gruodžio 5 d. kredito linijos 3.12 p.) skaičiuojami nuo laiku nesumokėtų palūkanų ir papildomų palūkanų. Kaip minėta, kredito sutartyse numatytos padidintos palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti, kai kredito gavėjas laiku nesumoka kredito įmokos, atlieka kompensuojamąją funkciją. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Pagal minėtas kredito sutartis, kreditorius AB DNB bankas yra paskaičiavęs 1 750,32 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas ir padidintas palūkanas, iš kurių 583,44 EUR yra paskaičiuoti nuo padidintų palūkanų (3 t., b. l. 56). Teisėjų kolegija pažymi, kad už termino grąžinti kreditą praleidimą, kreditoriaus AB DNB banko patirti nuostoliai kompensuojami skaičiuojant padidintas palūkanas, todėl papildomas netesybų (delspinigių) skaičiavimas už kompensuojamas palūkanas šiuo atveju reikštų dvigubą netesybų taikymą. Prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys kredito sutartimis susitarė ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl mažesnioji suma turi būti įskaitoma į didesniąją. Kadangi šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra patvirtintas RUAB „Vilokta“ restruktūrizavimo byloje, todėl prašomų priteisti padidintų palūkanų dydis mažintinas delspinigių suma, kuri paskaičiuota nuo kompensuojamųjų palūkanų sumos (583,44 EUR). Vadinasi, tvirtintina padidintų palūkanų suma sudaro 55 507,86 Lt sumą (57 522,36 Lt minus 2 014,50 Lt (583,44 EUR), todėl 2012 m. birželio 27 d. nutartimi tvirtintinas kreditoriaus reikalavimas sudaro 228 399,17 Lt.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį pakeisti ir šia nutartimi patvirtintą kreditoriaus AB DNB bankas 230 413,67 Lt finansinį reikalavimą sumažinti iki 228 399,17 Lt (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties devynių litų 17 ct).