Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22186424010.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovui G. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 220 eurų baudą, nes 2022 m. spalio 14 d. 10.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini), saugos salelėje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingas asmuo pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui (Leidimo galiojimo terminas iki 2022 m. rugsėjo 1 d.) per 10 darbo dienų leidimo galiojimo pabaigos neišardė reklaminio įrenginio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimą, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijose, tuo padarydamas pažeidimą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnyje.

Institucija nesutinka, kadangi nurodyti neva padaryti pažeidimai dėl Institucijos Atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti bei Konkurso sąlygų teisėtumo nėra surašytų skundžiamų nutarimų nagrinėjimo dalykas, nes yra skundžiami nutarimai, o ne Institucijos Atsisakymas išduoti leidimą ar Konkurso sąlygos. Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas dėl Institucijos Atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai jau pradėta atskira administracinė byla, kurią nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai. Institucijos Atsisakymas išduoti leidimą išorinei reklamai ir Konkurso sąlygų teisėtumas nėra surašytų administracinių nusižengimų nutarimų nagrinėjimo dalykas, kadangi yra skundžiami patys administracinių nusižengimų nutarimai, o ne Institucijos Atsisakymas išduoti leidimą ar Konkurso sąlygų teisėtumas. Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas dėl Institucijos Atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai jau pradėta atskira administracinė byla Nr. el3-9139-780/2022, kurią nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai.

Institucija nesutinka, kad administracinė atsakomybė vadovo atžvilgiu pritaikyta be jokio teisinio pagrindo, kadangi ANK 144 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, jog administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje numatytų veikų padarymą galėtų būti taikoma juridinio asmens vadovui ar bet kokiam kitam juridinio asmens atsakingam asmeniu. ANK straipsniuose administracinė atsakomybė nustatyta tik fiziniams asmenims, o tuo atveju, jei veika pagal teisinio santykio turinį padaroma juridinio asmens, atsakomybė taikoma juridinio asmens vadovui. ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė dėl išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymo. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – išorinės reklamos įrengimo bei išorinės reklamos įrenginių naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos išorinės reklamos įrengimo taisyklės.

Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir reklamos veiklos subjektų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Minėto įstatymo 12 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Civiliniam kodekse (toliau – CK) vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ir – ABI) normomis bei bendrovės įstatais. Juridinio asmens – akcinės bendrovės – organų struktūra nustatyta ABI 19 straipsnyje: bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienašmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens dalyvių susirinkimas laikomas įmonės organu, tačiau šio straipsnio prasme nelaikomas įmonės valdymo organu. Akcininko teisės apibūdinamos kaip valdymas nuosavybės teise, taip atskiriant nuo bendrovės valdymo organų veiklos – įmonės reikalų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą akcininkų susirinkimui netaikoma. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Praktikoje galima situacija, nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABI 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABI nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, o jo laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą. Taigi, bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; ABI 37 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstama, kad bendrovės vadovui būdingos kasdienės veiklos organizavimo funkcijos. Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat ne kartą yra nurodęs, jog bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ir nebūtinai tai turi būti vienašmenis vadovas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, Nr. Nl-702/2007, Nr. N-62-447/2008, Nr. N-575-56).

Pažymėjo, kad nors ANK 144 straipsnio sankcijose nėra numatyta išimtinė juridinio asmens direktoriaus ar kito atsakingo asmens administracinė atsakomybė už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal šią teisės normą atsako ir fiziniai asmenys, ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kaip fiziniai asmenys, jei jie buvo atsakingi ir turėjo pareigą užtikrinti tam tikrų nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 2AT-1-495/2023). Todėl pareiškėjas yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes būtent pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir atsako už visą įmonės veiklos organizavimą.

Institucija nesutiktina su pareiškėjo skundu, kad Institucija už tęstinio pobūdžio veiksmus atsakomybę taiko kelis kartus ir nesvarstant sujungimo klausimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnį bei Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnį bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Pareiškėjo atstovas advokatas K. V. buvo pateikęs prašymą dėl bylų sujungimo, bylose pagal ANK 505 straipsnio 1 d., tačiau teismas prašymą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K- 743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tuo tarpu atvejai, kai kaltininkas tęsia savo veiklą tiek, kiek leidžia aplinkybės, leidžia konstatuoti išankstinę jo tyčią padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-444-699/2015).

Nesutinka, kad administracinę atsakomybę Institucija pritaikė atlikdama dvigubo baudimo veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-822-1016/2011, eA-3453- 629/2019, eA-666-525/2020). Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Non bis in idem principo pažeidimo kontekste sprendžiant juridinio asmens ir fizinio asmens (juridinio asmens direktoriaus) kaip subjektų tapatumo klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Taigi teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-178-520/2022, A-344-502/2022).

Institucija negalėjo atlikti dvigubo baudimo veiksmų nenustačiusi subjektų tapatumo, kaip vieno iš būtinų požymių dvigubo baudimo principo taikymo prasme. Juridinis asmuo ir juridinio asmens direktorius traktuojami kaip skirtingi asmenys, o pats dvigubo baudimo principas nedraudžia dėl tų pačių veikų traukti (duomenys neskelbtini) ir jo vadovo G. J., atsakomybėn atitinkamai pagal Reklamos įstatymą ir ANK, todėl mano, kad nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašė G. J. skundo netenkinti ir palikti galioti 2022 m gruodžio 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_P-4256-2022 administracinio nusižengimo byloje: ROIK:22186426010.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, prašė tenkinti pareiškėjo G. J. skundą, panaikinti Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22186426010 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą gavo. Savivaldybės atsisakymą išduoti leidimą reklamai laikė nepagrįstu, nes Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti Institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Be to, Reklamos įstatymo 22 straipsnis numato atsakomybę reklaminės veiklos subjektams, išskyrus fizinius asmenis. Fiziniams asmenims už Reklamos įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Mano, kad ANK 144 straipsnis taikytas netinkamai. Įmonė yra juridinis asmuo, o ANK 144 straipsnis skirtas fiziniams asmenims, o ne juridinio asmens vadovui.

Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus atstovė su skundu nesutiko, parodė, kad Institucija pareiškėjui pateikė atsakymą į paraišką pratęsti leidimą, pareiškėjas jį gavo ir tai patvirtino. Atsakymas yra apskųstas, ginčas neišnagrinėtas, o reklama buvo skleidžiama toliau, neturint leidimo. Už įmonės veiklą yra atsakingas vadovas, todėl jis ir buvo nubaustas. Prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22186426010 nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą

Pagal administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normos įpareigoja tiek tyrimą atliekančius, tiek nagrinėjančius administracinio nusižengimo bylą pareigūnus nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas ar nuojauta, bet įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų duomenų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikė Išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Ši ANK norma yra blanketinė, nukreipianti į Reklamos įstatymą 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 4-670 ,,Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A-4237 patvirtintus Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatus.

Reklamos įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 26 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtina, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (suvestinė redakcija nuo 2018 m. spalio 27 d.), patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 11 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą turi gauti leidimą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A-4237 (pakeista 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.A-1712) patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta priogaratyva užtikrinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų vykdymo kontrolę; 12.1.4 punkte – kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir išorinės reklamos įrengimo taisyklių reikalavimų; 12.1.22 punkte – teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal savo kompetenciją ir Savivaldybės administracijos direktoriaus suteiktus įgaliojimus surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, priimti nutarimus administracinių nusižengimų bylose, skirti administracines nuobaudas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus nusižengimus.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta, kad Leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto elektroninio dokumento nuorašo matyti, kad 2022 m. liepos 26 d. Institucija raštu informavo (duomenys neskelbtini), kad 2022 m. liepos 15 d. Bendrovės pateikta paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (reg. Nr. (33.200.E) R-2021) ir netenkinama dėl rašte nurodytų motyvų. Dokumentas išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–25).

Iš 2022 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus rašto dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų laikymosi matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 14 d. paskelbė vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo viešąjį konkursą 27 reklaminių įrenginių vietoms. Vykdant Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo nutartį Nr.e2-1200-657/2022, viešasis konkursas yra sustabdytas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (b. l. 20).

Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetencija atlieka savivaldybių vykdomosios institucijos – dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų. Reklaminės veiklos subjektų, išskyrus fizinius asmenis, pažeidusius nustatytus reikalavimus atsakomybė pagal Reklamos įstatyme nustatyta tvarką nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje.

Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda. Atsižvelgiant į Reklamos įstatyme nustatytus reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros teisinius pagrindus, Institucija, nustačiusi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 12 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 12 dalies reikalavimus, turėjo kompetenciją surašyti pareiškėjui nutarimą ir skirti baudą.

Vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste ir – CK) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ir – ABĮ) normomis bei bendrovės įstatais. Juridinio asmens – akcinės bendrovės – organų struktūra nustatyta ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje: bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstama, kad bendrovės vadovui būdingos kasdienės veiklos organizavimo funkcijos (Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr.AN2-107-851/2019).

Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat ne kartą yra nurodęs, jog bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ir nebūtinai tai turi būti vienasmenis vadovas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, Nr. N1-702/2007, Nr. N-62-447/2008, Nr. N-575-562/2008, Nr. N62-613/2010, Nr. N62-1781/2010, Nr. N575-358/2012, Nr. N575-352/2012, Nr. N575-592/2012, Nr. N575-463/2012 ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr.AN2-107-851/2019).

Tuo būdu, remiantis susiformavusia teismų praktika, bendrovės vadovas, t. y. fizinis asmuo yra atsakingas už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką, šiuo atveju, bendrovės be leidimo skleidžiamą reklamą, todėl atmetamas skundo argumentas dėl netinkamai pritaikytos atsakomybės bendrovės direktoriui pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.

Pagal ANK 589 straipsnio 82 punktą dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybės administracijos pareigūnai. ANK 2 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo ir tik tas, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas R. J. 2022 m. gruodžio 9 d. priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022, Reklamos įstatymo ir ANK nuostatų nepažeidė, kadangi Institucija 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (33.200.E) R-2021 neišdavė (duomenys neskelbtini) leidimo pagal paraišką ir apie tai informavo pareiškėją, nurodydama atsisakymo motyvus ir prievolę, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, nukabinti išorinę reklamą ir savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį.

G. J., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad ši prievolė būtų įvykdyta ir reklama toliau buvo skleidžiama be leidimo. Tuo buvo pažeistas 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 144 straipsnio 1 dalyje. Skundo argumentas, kad Institucija neturėjo teisės atsisakyti išduoti/pratęsti leidimo reklamai savo atsisakyme nurodytais motyvais, todėl laikytina, kad leidimas buvo išduotas, yra atmetamas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius, vykdęs savivaldybių institucijoms priskirtą Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, tinkamai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) skleidė išorinę reklamą be leidimo ir dėl to, 2022 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) vadovui G. J. veikusiam išimtinai juridinio asmens interesais, administracinio nusižengimo nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022, teisėtai ir pagrįstai paskyrė – 220 eurų baudą.

Kadangi skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

G. J. skundo netenkinti ir 2022 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-4256-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.