Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2000 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs 2023 m. rugpjūčio 17 d.)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. balandžio 14 d., apie 18.08 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Š. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną dirbdamas per pietus išgėrė apie 400 g brendžio. Prie objekto, kuriame dirbo, stovėjo automobilis, kuriame jis laikydavo darbo įrankius. Jis nusprendė parvaryti tą automobilį į namus. Teisės vairuoti neturi, kadangi ji buvo atimti už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tada jam buvo paskirta 2000 Eur bauda, kurios jis dar nėra sumokėjęs. Kaltinamasis nurodė, kad jis supranta, kokį pavojų kėlė sau ir aplinkiniams, vairuodamas neblaivus, labai gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis priklausomybę. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad automobilis pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso jo tėvui, nors tai ir nėra įregistruota AB „Regitra“. Automobilis buvo pirktas už 900 Eur.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Iš Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL - 0685 rodmenų nustatyta, jog 2025 m. balandžio 14 d., 18.21 val. D. Š. nustatytas 2.79 promilės neblaivumas, 2025 m. balandžio 14 d., 18.44 val. – 2.92 promilės (b. l. 54-55), iš alkotesterio patikros sertifikato nustatyta, jog jo patikra galioja iki 2025 m. birželio 12 d. (b. l. 56).

Iš 2025 m. balandžio 14 d. Apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas D. Š. vairuotas automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 35-46).

Iš 2025 m. balandžio 23 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pranešėjo skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 15-18).

Iš 2025 m. balandžio 24 d. d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų mobiliosios vaizdo kameros „Body Cam“ vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 20-22).

Iš VšĮ Emprekis pažymos nustatyta, jog vidutinė transporto priemonės - automobilio „VW Sharan 1.9 TDI“ vertė Lietuvoje 2025 m. balandžio mėn. – 1820 Eur (su PVM) (b. l. 52).

Iš 2025 m. balandžio 25 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. Š. pateikė Transporto priemonės – pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 71-75), iš kurios nustatyta, jog 2025 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) už 900 Eur pardavė, o J. Š. įgijo automobilį „VW Sharan“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. Š. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo G. Č. parodymai, kuriuos taip pat patvirtina ir įvykio vietoje taip pat dirbusio policijos pareigūno D. G. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, alkotesterio Drager Alcotest 7510 rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog D. Š. 2025 m. balandžio 14 d., 18.21 val., nustatytas 2.79 promilės neblaivumas, 2025 m. balandžio 14 d., 18.44 val. – 2.92 promilės, Neblaivumo nustatymo akte nurodomi duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad D. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę D. Š. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta neišnykus teistumui, D. Š. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo jau atimta teisė vairuoti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybė leidžia spręsti, jog kaltinamajam už ankstesnio analogiško nusikaltimo padarymą paskirta piniginė bauda (2000 Eur) jokios teigiamos įtakos nepadarė, neprivertė jo pervertinti savo elgesį ir jį pakeisti, priešingai praėjus vos keleriems metams jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį vairavo pačiame miesto centre, piko metu, kur itin didelis eismo intensyvumas, o tragiškų tokio elgesio pasekmių buvo išvengta tik dėka pilietiško ir atsakingo kito asmens elgesio, kuomet jis apie pavojingai vairuojantį asmenį pranešė policijos pareigūnams.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimų padarymą, vidurkį. Teismo vertinimu, šiuo atveju, švelnesnėmis BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytomis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis yra dirbantis, išreiškė norą gydytis priklausomybę alkoholiui, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. Š. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Teismo vertinimu, būtent arešto bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė D. Š., tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų D. Š. polinkį elgtis priešingai teisės reikalavimams, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, suteiktų realias galimybes keisti gyvenimo būdą, dirbti ir įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti ketinimai nėra tik tuščios deklaracijos, o kaltinamasis iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. Š. įpareigotinas tęsti darbą, nevartoti alkoholio ir gydytis priklausomybę alkoholiui.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, D. Š. nėra pagrindo kartu su bausmės vykdymo atidėjimo skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. Š. įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. Š. pripažįsta recidyvistu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

D. Š. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.79 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad D. Š. veiką padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, anksčiau jau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam ir jam jau buvo skirtas uždraudimas naudotis teise vairuoti, prisipažino padaręs šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 6 metų draudimo naudotis specialia teise terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 24 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – J. Š. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. Š. nurodė, jog automobilis, kurį jis vairavo nagrinėjamo įvykio metu, priklauso jo tėvui, automobilį jie pirko kartu, tačiau sutartį sudarė jo tėvas. Tokias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. Š.

Taigi, iš to, kas aptarta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi teismas neturi duomenų, kurie paneigtų byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotą faktą, jog D. Š. įvykio metu vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – J. Š., todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertė. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad kaltinamojo vairuoto automobilio vertė sudaro 1820 Eur (su PVM), visgi iš į bylą pateiktos minėtos transporto priemonės 2025 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog automobilis buvo įgytas už 900 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pateikė ne specialisto atliktą konkrečios transporto priemonės įvertinimą, bet šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, teismas sprendžia, jog būtent šioje sutartyje nurodyta automobilio vertė atitinka realią konkretaus automobilio vertę ir iš kaltinamojo konfiskuotina būtent pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta turto vertė– 900 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis D. Š. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abi ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m lapkričio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamaisiais įsakymais, jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Akivaizdu, kad būtent alkoholio vartojimas yra viena iš esminių kaltinamojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių priežasčių, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. Š. skirtina ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymas– paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. balandžio 28 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo D. Š. priteistinos 158,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato V. F. darbo užmokestis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam D. Š. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas paskirtas ne jo paties, o teismo iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį – pajamos nėra didelės, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 -305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant D. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti alkoholio, gydytis priklausomybę alkoholiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi D. Š. pripažinti recidyvistu.

Paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš D. Š. 900 Eur (devynis šimtus eurų) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai.

Paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“, siekiant informuoti apie D. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.