Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2017-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-174/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
1A-294-174/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34001-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalios Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
A. M., T. N.
Advokatai
Daiva Ivanauskaitė, Vaclovas Šerlinskas
Kategorijos

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Virgina Pankauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34001-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.; 1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.;1.1.8.6.2.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

Lietuvos respublikos vardu

2017 m. lapkričio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam A. M. ir jo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,nuteistojo T. N. gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir T. N. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

Žemesnės instancijos teismas

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-16 nutartimi, paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista kardomuoju kalinimu (suėmimu), suimant A. M. teismo posėdžių salėje.

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-16 nutartimi, paskirta bausmė.

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir T. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista kardomuoju kalinimu (suėmimu), suimant T. N. teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendį.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš A. M. ir T. N. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 29,78 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. ir T. N. nuteisti už tai, kad jie 2016 m. liepos 19 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 24.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., viešoje vietoje – kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, veikdami bendrininkų grupe, T. N. kumščiu tyčia sudavus vieną smūgį R. P. į galvą ir taip sukeliant šiam fizinį skausmą, tuoj po to A. M. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį šalia stovinčiam A. S. į veidą ir taip pastarąjį parvertė ant žemės ir du kartus įspyrė į veidą bei penkis kartus įspyrė į krūtinę. Tuoj po to T. N. įspyrė A. S. penkis kartus į nugarą ir taip bendrais veiksmais A. S. padarė žaizdą nosyje ir nosikaulių lūžius, tai nukentėjusiajam A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir įžūliu elgesiu, rodydami aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydami elementarių elgesio bei moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo sušvelninti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Apelianto A. M. teigimu, apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, nes jis, dar būdamas laisvėje nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir gailisi nusikaltęs, pasižada sumokėti teismo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistą 29,78 Eur žalą už A. S. gydymą. Padarytos žalos būdamas laisvėje jis neatlygino, nes tuo metu nežinojo ir niekas jam nepranešė, kokia konkrečiai žala padaryta. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 29,78 Eur sumos civiliniu ieškiniu jis sutinka ir priteistos žalos dydžio neginčija. A. M. pažymi, kad už tokio pobūdžio nusikaltimą jis buvo teisiamas pirmą kartą, anksčiau jis nieko nebuvo mušęs, o taip pasielgė greičiausiai dėl alkoholio, paskatinusio jį tokiems veiksmams, dėl kurių jis labai galisi. Be to, nuteistasis A. M. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje planuoja susirasti darbą ir pasirūpinti savo mažamete dvejų metukų dukra, kuriai reikalinga abiejų tėvų priežiūra, bei susimokėti paskirtas baudas. A. M. teigimu, būdamas jau daugiau kaip 7 mėnesius nelaisvėje jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir jaučiasi pasikeitęs bei pasižada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, nebevartoti alkoholio bei lankyti anoniminių alkoholikų būrelius, įsidarbinti ir rūpintis savo mažamete dukra bei susituokti su savo mergina, kuri šiuo metu viena augina jų dukrą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. prašo kiek įmanoma labiau sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį – laisvės apribojimą arba areštą iki 90 parų. Nurodo, kad jis pataisos namuose yra jau 9 mėnesius ir iki išėjimo į laisvę buvo likęs tik vienas mėnuo, kai įvyko teismas, taigi iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka jis greičiausiai jau bus paleistas į laisvę ir jam vėl iš naujo reikės atlikinėti bausmę pataisos namuose. Teigia, kad būdamas pataisos namuose jis padarė išvadas ir pasižada ateityje gyventi dorai ir nebedaryti jokių nusikaltimų. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu Stemplių k., Švėkšnos sen., Šilutės r., išėjęs į laisvę planuoja oficialiai įsidarbinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į nuteistųjų T. N. ir A. M. apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienė prašo nuteistųjų T. N. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašė nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo T. N. gynėjas advokatas V. Šerlinskas prašė nuteistojo T. N. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų A. M. ir T. N. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Iš apeliacinių skundų matyti, jog nuteistieji T. N. ir A. M. neneigia kaltės padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteisti, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jiems paskirta bausme, teigia, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir pasisako.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas T. N. ir A. M. už padarytus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, mažesnes nei šių straipsnių sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, vienas iš jų priskiriamas nesunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), apeliantų kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas T. N. ir A. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantų asmenybę, t. y. kad jie nusikalto būdami recidyvistais, yra bausti administracine tvarka, tai rodo, kad ankstesni teistumai ir skiriamos bausmės neatgrasė jų nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinęs paminėtas nuteistuosius T. N. ir A. M. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistiesiems už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų T. N. ir A. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistiesiems.

Pažymėtina, kad nuteistųjų T. N. ir A. M. padarytos veikos yra tyčinės, viešoje vietoje pavartodami fizinį smurtą jie pasikėsino į vieną labiausiai įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Inkriminuotus nusikaltimus jie padarė būdami ne kartą teisti (T. N. šioje byloje buvo teisiamas šeštą, A. M. – devintą kartą), praeityje ne kartą bausti administracine tvarka, anksčiau jie niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio. Kadangi T. N. ir A. M. nusikalto turėdami neišnykusį teistumą, jie yra recidyvistai, o tai sunkina jų atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino T. N. ir A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apygardos teismas, esant tik nuteistųjų apeliaciniams skundams, negali bloginti jų teisinės padėties. Todėl sprendimas dėl nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis. Anksčiau T. N. ir A. M. paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jų nepataisė, nes, kaip matyti, T. N. po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas taip pat už tyčinio smurtinio nusikaltimo – plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) – padarymą, taip pat už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnį ir BK 64¹ straipsnį, galutine 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o A. M. po Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei – vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį,10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteisti šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad apeliantų T. N. ir A. M. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jų poelgis, tai dėsningas jų elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad T. N. ir A. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistųjų susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Todėl T. N. ir A. M. apeliacinių skundų argumentus, kad jie padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir žada ateityje gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, apygardos teismas vertina kaip deklaratyvius, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, nes akivaizdu, kad jie kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas.

Nors nuteistasis T. N. prašo paskirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – laisvės apribojimą arba areštą, tačiau šios bei kitos alternatyvios laisvės atėmimo bausmei rūšys numatytos tik BK 284 straipsnio sankcijoje, tuo tarpu BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o skirti T. N. švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę nagrinėjamu atveju pagrindo nebuvo.

A. M. skunde nurodoma aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti savo mažamete dvejų metukų dukra, iš esmės egzistavo ir prieš jo nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tai neatgrasė ir nesustabdė jo nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Be to, kaip minėta, A. M. nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu niekur nedirbo ir oficialaus pajamų šaltinio neturėjo, todėl akivaizdu, kad jo skundo argumentas, jog būdamas laisvėje jis rūpinsis savo mažamete dukra, yra deklaratyvus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo. Kaip minėta, anksčiau jam paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia, bei teismo jam rodytas pasitikėjimas (praeityje buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. M. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Apelianto A. M. skunde per griežtos bausmės paskyrimas argumentuojamas ir tuo, kad jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir gailisi nusikaltęs. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. N. ir A. M. savo kaltę pripažino ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pritaikė BK 64¹ straipsnį ir nuteistiesiems paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, kaip matyti, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji kaltais prisipažino visiškai, tačiau šios aplinkybės nepripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, nenurodydamas jokių motyvų, padarė išvadą, kad T. N. ir A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Su tokia išvada apygardos teismas sutikti negali, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, T. N. ir A. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltę, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Juolab, jog, kaip minėta, ir pats teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad T. N. ir A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir atsižvelgdamas į tai atliko byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, o skirdamas bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistiesiems paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nepripažindamas T. N. ir A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti, pripažįstant minėtą aplinkybę nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas), nors toks reikalavimas T. N. ir A. M. apeliaciniuose skunduose pareikštas nebuvo.

Nors apeliacinės instancijos teisme nustatyta nuteistųjų T. N. ir A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jie visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teisėjų kolegija, įvertinusi T. N. ir A. M. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, vienas iš jų smurtinis), nuteistųjų asmenybę (nors yra jauno amžiaus, niekur nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, anksčiau ne kartą teisti, nusikalto turėdami neišnykusį teistumą ir būdami ne kartą bausti administracine tvarka), taip pat atsižvelgdama į tai, kad nors nuteistiesiems T. N. ir A. M. buvo nustatytos net dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jiems buvo paskirta švelnesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, daro išvadą, jog ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo nuteistiesiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti. Juolab, jog, kaip minėta, T. N. ir A. M. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jie savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistiesiems T. N. ir A. M. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pačių nuteistųjų asmenybę ir paskyrė jiems baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnių, pagal kuriuos jie nuteisti, sankcijose numatytas laisvės atėmimo vidurkis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantams, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantams paskirta bausmė, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybę, nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant apeliantams paskirtas bausmes, kaip to prašoma jų apeliaciniuose skunduose, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistųjų pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistųjų A. M. ir T. N. apeliacinius skundus atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti A. M. ir T. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistieji prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjos Dalios KursevičienėEdita Lapinskienė