Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., būdama UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktorė, per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui atitinkamai 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai.

M. M. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

M. M. teismo posėdžio metu kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir parodė, kad UAB „B.“ šiuo metu nevykdo veiklos ir tada jos nevykdė. 2018 metais per visus metus įmonė turėjo vos porą klientų ir tiesiog pasimiršo. Po to iš VĮ „Registrų centro“ buvo gautas priminimas, bet kadangi skaičiai balansuose buvo nepasikeitę nuo 2018 metų, ataskaitas ji galvojo pateikti už visus tris metus. Per (duomenys neskelbtini) metų jai taip atsitiko pirmą kartą, labai nemalonu, jaučiasi kalta. Šie metai jai buvo sunkūs, ji persikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tai viską apsunkino, viskas nusikėlė ir ji pamiršo apie tą priminimą. Nors priminimą buvo gavusi (duomenys neskelbtini), tačiau kaip tik tuo metu buvo perkamas ir parduodamas butas, taip pat galiojo karantinas, daug nervų išeikvota, dar iki dabar ji bando atsigauti, labai gailisi, atsiprašo. UAB „B.“ buvo užregistruota (duomenys neskelbtini) metais, pirmaisiais metais įmonė turėjo daug veiklos, įmonės direktore ji buvo paskirta nuo (duomenys neskelbtini) metų. Iki 2016 metų viskas buvo gerai. Jie turėjo buhalterinio aptarnavimo įmonę ir UAB „B.“, kuri taip pat vykdė (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimą, konsultavimą. (Duomenys neskelbtini) metais verslo buvo atsisakyta, viskas nurimo, dabar ji turi tik vieną pastovų ir du nepastovius klientus. Šiuo metu įmonėje niekas nevyksta, todėl ir pasimiršo. Ataskaitas VĮ „Registrų centrui“ ji jau nusiuntė.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 9 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „B.“ direktore M. M. paskirta nuo (duomenys neskelbtini). Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. nepateikti (b. l. 6–8).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 9 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „B.“ direktore M. M. paskirta nuo (duomenys neskelbtini). M. M., kaip įmonės vadovė, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – atitinkamai iki 2019 m. ir 2020 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju M. M., bylai reikšmingu laiku būdama UAB „B.“ direktorė, neužtikrino, jog 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantys rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „B.“, kuriame nėra duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 6–8). Pati M. M. teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės dėl UAB „B.“ finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo už minėtus metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi M. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių UAB „B.“ negalėjo pateikti 2018 m., 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių laiku. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dokumentai VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateikti laiku dėl neaktyviai vykdomos įmonės veiklos ir iš dalies – dėl neatidumo, be kita ko, tai, kad dabartiniu metu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti, savaime nešalina M. M. administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

M. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. M. M. paaiškinimai, kad nesilaikyta teisės aktų reikalavimo laiku pateikti dokumentus Juridinių asmenų registrui dėl užmiršimo, nėra paneigti. Be to, pasak jos, aptariami dokumentai jau yra pateikti Juridinių asmenų registrui. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti M. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiama M. M., vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu ji nebuvo bausta. M. M. pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. M. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai jos padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Be to, administracinis atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 200 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias M. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir M. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei nustatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje minimali, t. y. 30 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126542123.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.