Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Euro kapitalo fondas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Euro kapitalo fondas“ ieškinį atsakovei D. D., tretiesiems asmenims UAB „Savas kiemas“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl dalies nuostolių, padarytų taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – antstolės B. T. 2015-09-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015-09-02 posėdžio metu ieškovės pateiktus įrodymus priimti atsisakė dėl to, jog šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė nepateikė teismui argumentų, patvirtinančių šių rašytinių įrodymų ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nėra aiški faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto pokalbio dalyvių tapatybė, taip pat nėra aiškios protokole užfiksuoto pokalbio įrašymo aplinkybės bei įrašo padarymo laikas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus atsisako priimti (LR CPK 314 str.).

Ieškovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliantė teigė, kad atsakovės skundas administracinėje byloje buvo atmestas kaip nepagrįstas ir tai nulemia jos civilinę atsakomybę dėl ieškovei padarytos žalos. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje, atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant nuostolių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais ir taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-411/2010). LR CPK 146 str. 2 d. nustato, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą taikymo, turi nustatyti tokias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (LR CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Ieškovo kaltė nenustatinėjama, t. y. pripažįstama, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-335/2013 ir kt.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2011-10-28 priimtas nagrinėti atsakovės skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-25 įsakymo Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ir 2011-07-12 įsakymo Nr. AV-1524 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-19 įsakymo Nr. AV-387 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ pripažinimo negaliojančiu“ panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-12-13 nutartimi patenkino D. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė ginčijamo akto galiojimą, o 2013-12-19 sprendimu teismas pareiškėjos skundą dėl administracinių aktų panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-03 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2013-12-19 sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimų nepagrįstumas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Atitinkamai vertintinas ir pareiškėjo reikalavimų administraciniame procese atmetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-411/2010). Taigi galima sutikti su apeliantės skundo nuostata tuo aspektu, jog asmens skundo administracinėje byloje atmetimas yra pakankama aplinkybė neteisėtiems asmens veiksmams konstatuoti sprendžiant jo civilinės atsakomybės klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonėmis padarytų nuostolių atlyginimo. Kartu kolegija pažymi ir tai, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus ir žalą, bet ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį. Dėl to vien atsakovės skundo administracinėje byloje atmetimas nagrinėjamu atveju savaime nelemia jos civilinės atsakomybės dėl ieškovei atsiradusių nuostolių. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė nenustatęs ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų, bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Taigi teismas vertino ne tik atsakovės veiksmų teisėtumą, bet ir kitas jos civilinės atsakomybės sąlygas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog vien atsakovės skundo administracinėje byloje atmetimas nenulemia jos civilinės atsakomybės dėl ieškovei atsiradusių nuostolių.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad dėl atsakovės prašymu administracinėje byloje taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsisakė išduoti pažymas apie statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, todėl ieškovė negalėjo įregistruoti nebaigtų statyti statinių Nekilnojamojo turto registre ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis. Ieškovės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pagal preliminariąsias sutartis ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2012-03-01 pastatyti ir parduoti būsimiems pirkėjams butus, kurių baigtumas bus ne mažesnis kaip 40 proc., bei gauti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų (sutarčių 1.1 p.). Jeigu notarinė pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta vėliau nei per 10 dienų nuo sutartyje nustatyto termino pabaigos, arba preliminarioji sutartis bus nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovė įsipareigojo pirkėjams sumokėti baudą, kurios dydis bus 10 proc. nuo sutarties kainos (sutarčių 6.6 - 6.8 p.). Kolegija atsižvelgia į tai, kad tuo metu galiojusi LR statybos įstatymo 34 str. 1 d. numatė, jog nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Taigi LR statybos įstatymo 34 str. 1 d. nurodytos pažymos gavimas nagrinėjamu atveju buvo būtina sąlyga ieškovės įsipareigojimams pagal preliminariąsias sutartis tinkamai įvykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-02-10 atsisakė išduoti pažymas apie statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (t. 1, b. l. 91-92). Iš byloje esančio inspekcijos 2012-12-10 sprendimo matyti, kad šias pažymas buvo atsisakyta išduoti dėl to, jog statybos leidimai UAB „Savas kiemas“ buvo išduoti nesilaikant LR statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 ir 9 p. nustatytų procedūrų, dėl ko Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl šių leidimų panaikinimo. Atsisakydama išduoti pažymas inspekcija įvertino ir tai, kad teisme yra ginčijamas teritorijų planavimo dokumento galiojimas pagal atsakovės D. D. skundą. Įvertinus šias aplinkybes galima daryti išvadą, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimą atsisakyti išduoti pažymas lėmė ne vien tik atsakovės iškelta administracinė byla, bet ir pažeistos statybos leidimų išdavimo procedūros, dėl kurių atsakovė nėra atsakinga. Pažymėtina, jog šias aplinkybes byloje patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai. Būtina įvertinti ir tai, kad UAB „Savas kiemas“ 2012-03-22 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-02-10 sprendimo panaikinimo, o 2012-10-03 šio skundo atsisakė (t. 2, b. l. 124-126, 147-148). Byloje nustatyta, kad pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto buvo išduotos tik 2013-02-14 ir 2013-02-15, tai yra jau pasibaigus preliminariosiose sutartyse nustatytam terminui pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti (t. 3, b. l. 131-135). Akivaizdu, kad ginčai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija objektyviai lėmė užsitęsusį pažymų išdavimo procesą, todėl ieškovė nebūtų galėjusi tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis nepriklausomai nuo atsakovės prašymu administracinėje byloje taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tarp atsakovės prašymu administracinėje byloje taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir ieškovės nurodytų nuostolių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad ieškovės žinojimas apie iškeltą administracinę bylą neapribojo jos teisės sudaryti preliminariąsias sutartis dėl turto pardavimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pati ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-411/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų (LR CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (LR CK 6.253 str. 5 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė nuo 2011-11-14 žinojo apie Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iškeltą administracinę bylą pagal atsakovės pateiktą skundą dėl teritorijos detaliojo plano teisėtumo. Taigi keturias iš penkių preliminariųjų sutarčių ieškovė sudarė jau žinodama apie vykstantį teisminį procesą, dėl kurio statinių įteisinimo ir pardavimo procedūros gali užsitęsti. Žinodama apie šias aplinkybes ieškovė preliminariųjų sutarčių 1.5 p. patvirtino, kad žemės sklypo detalusis planas ir statomų butų projektinė dokumentacija bei statybos leidimai yra galiojantys, dėl jų teisme ginčo nėra ir ši padėtis nesikeis visą sutarčių galiojimo laiką. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad žinodama apie vykstantį teisminį procesą ieškovė sutartyse numatė sąlyginai trumpus pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo terminus ir sutiko su sutartyse nustatyto dydžio netesybomis už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Būtina įvertinti ir tai, jog prasidėjus teisminiam procesui ieškovė sudarė keturias preliminariąsias sutartis ir tuo padidino galimų nuostolių dydį netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys protingą verslo riziką. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarydama 2011-11-15, 2011-11-25, 2011-12-11 ir 2012-01-10 preliminariąsias sutartis vykstant administraciniam procesui dėl detaliojo plano teisėtumo ieškovė kartu prisiėmė ir dėl netinkamo šių sutarčių vykdymo galimų nuostolių atsiradimo riziką. Šios aplinkybės būtų pagrindas taikyti LR CK 6.253 str. 1 d. nuostatas ir atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl nuostolių, atsiradusių administracinėje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, net ir tuo atveju, jeigu atsakovės veiksmuose būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LR CK 6.253 str. 1 d., 5 d.). Dėl to kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės sudarytas preliminariąsias sutartis, todėl šių sutarčių neįregistravimas viešame registre atsakovės atsakomybės nepašalina. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CK 4.254 str. 1 p. nustato, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais ar daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, įskaitant sandorius, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (LR CK 1.75 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog ieškovės sudarytos preliminariosios sutartys buvo įregistruotos viešame registre. Nors apeliantė skunde teigė, kad preliminariosios sutartys negalėjo būti įregistruotos, nes jų sudarymo metu parduodami butai dar nebuvo pastatyti ir įregistruoti viešame registre, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia ieškovės nuostata nesutinka. Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal preliminariąsias sutartis ieškovė įsipareigojo parduoti ne tik nebaigtus statyti butus, bet ir dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) preliminariųjų sutarčių sudarymo metu jau buvo įregistruoti viešame registre. Taigi ieškovės sudarytos preliminariosios sutartys dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo galėjo būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytų preliminariųjų sutarčių sudarymo faktas nagrinėjamu atveju negalėjo būti panaudotas prieš atsakovę sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. D. iš ieškovės UAB „Euro kapitalo fondas“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.