Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-510-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-510-212/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
R. K.
Trečiasis asmuo
R. J.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-510-212/2013

Aleksandras Jakubovskis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00425-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-15-242/2013 pagal ADB „ERGO Lietuva” (teisių ir pareigų perėmėjas – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas) ieškinį R. K., trečiajam asmeniui R. J. dėl 1 846 Lt priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 846 Lt, 5 procentus metinių palūkanų, 71 Lt žyminio mokesčio, kitas bylinėjimosi išlaidas - 71,63 Lt. Nurodė, kad 2010-07-02 Klaipėdos rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu pripažinti abu kalti vairuotojai. Ieškovė su atsakovu buvo sudarę draudimo sutartį, pagal kurią numatė, jog autotransporto nevairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo. Tretysis asmuo – vairuotojas R. J. eismo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo, todėl atsakovas privalo atlyginti 50 proc. sumokėtos išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 846 Lt žalos atlyginimą, 142,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1 988,63 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 846 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad 2011-07-02 eismo įvykio Klaipėdos rajone metu automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. J., susidūrė ir apgadino automobilį „Hyundai Elantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities policijos komisariatas nustatė abipusę vairuotojų kaltę. Transporto priemonės „Chrysler Voyager“ valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „ERGO Lietuva“. Nuostolius dėl automobilio „Hyundai Elantra“ apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į ieškovę, kuri atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama jam pusę patirtos žalos (abipusė kaltė) – 3 692 Lt draudimo išmoką. 2010-06-23 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 02-1374290, kuria metų laikotarpiui – t.y. nuo 2010-06-24 iki 2011-07-23 buvo apdrausta transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, 1.6 punkte numatytos individualios sąlygos: draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo, ir draudėjo prašymu nutraukiama nuo 2010-07-24. Automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. J. neturėjo 5 metų vairavimo stažo. Ieškovė 2011-08-08 pateikė atsakovui R. K. pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Atsakovas pasinaudodamas įstatymo suteikta galimybe, neregistruodavo savo nuosavybėn įsigytų automobilių. Atsakovo tvirtinimą, kad automobilio savininkas yra tik transporto priemonės registracijos liudijime nurodytas Ž. G. ir, kad jis nesudarė automobilio Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr.02-1374290 paneigė byloje surinkti duomenys. Liudytojas G. Š., dirbantis ERGO Insurance SE Lietuvos filiale draudimo vadybininku, patvirtino, kad atsakovas, sudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.02-1374290, pateikė automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kurioje pirkėju nurodytas R. K., o pardavėju – Ž. G.. Liudytojas taip pat paaiškino, kad atsakovas jau nuo 2008 m. birželio mėnesio draudžiasi pas jį. Sutartis sudarydavo standartines mėnesiui arba dviem. R. K. pateikdavo arba vokiškus dokumentus, vadinamą Brief`ą, jeigu tai būdavo atvarytas automobilis iš užsienio, arba registracijos liudijimą ir kartu pridėdavo pirkimo-pardavimo sutartį, nes kitaip draudimo sutartys nesudarinėjamos. Iki sutarties, apie kurią eina kalba, jis buvo sudaręs per du metus 24 sutartis vieno mėnesio, gal kelias dviejų mėnesių laikotarpiui. Kiekvienąkart atsakovo buvo klausiama ar nevairuos automobilio asmuo neturintis 5 metų stažo. Sudarant draudimo sutartį, išsiaiškinama kas tuo metu yra tos transporto priemonės savininkas. Jeigu automobilį draudžia ne savininkas, jis nurodomas kaip sutartį sudaręs asmuo. Už draudimo paslaugas atsakovas sumokėdavo visada tik grynais pinigais. Atsakovas taip pat neginčijo 2010-06-23 pinigų priėmimo kvite serija ERGO Nr.17127, patvirtinančiame, kad buvo sumokėta už automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį Nr. IP-1374290, esančio jo parašo. Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) butų pardavęs, ar praradęs jį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, atsakovas nepateikė. Teismas, įvertinęs esančius byloje įrodymus bei vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, konstatavo, jog automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011-07-02 valdytoju buvo R. K.. Pripažinus, kad sudarant transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartį savininku buvo atsakovas, jis turėjo pareigą informuoti draudiką apie draudimo sutartyje numatytų aplinkybių pasikeitimą, tame tarpe ir apie draudimo rizikos pasikeitimą, tačiau to nepadarė, todėl privalo draudėjui atlyginti dėl to atsiradusią žalą. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui žalą atlygino ir draudimo išmoką išmokėjo 2011-07-27, t. y. ši data laikoma pagrindinės prievolės įvykdymo data, o ieškinys su priedais pateiktas Lietuvos paštui 2012-07-27, todėl teismas laikė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė teisės normas bei netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras. Teismas neanalizavo ir nevertino visų bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nepagrįstai sureikšmino faktą, kad neva automobilio valdytojas buvo atsakovas. Teismas nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų visumos ir apsiribojo fragmentiškais ieškovės pasisakymais apie tam tikras atsakomybės sąlygas, o ne jų visumą, prilygino trečiojo asmens netinkamus veiksmus, kurie sukėlė autoįvykį, atsakovo atsakomybei ir nusprendė, kad atsakovas turi atlyginti žalą. Ieškovė tinkamai neatliko įrodinėjimo pareigos: neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nepateikė įrodymų, kad atsakovui siuntė pretenziją atlyginti žalą ir pan. Teismas pažeidė ne tik įrodinėjimo taisykles, bet ir priėmė iš esmės nemotyvuotą procesinį sprendimą. Atsakovas nėra susijęs su šiuo eismo įvykiu ir tuo metu automobilio „Chrysler Voyager“ nevairavo, bei niekada nebuvo šio automobilio savininku, nei valdytoju. Tai patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas, kuriame nurodytas šio automobilio savininkas Ž. G.. Transporto priemonės savininkas gyvena (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo – (duomenys neskelbtini) kur ir įvyko eismo įvykis, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, jog jokio ryšio tarp šių asmenų nėra, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT praktikos, nes visa atsakomybė tenka automobilio savininkui arba jį vairavusiam ir autoįvykį padariusiam asmeniui. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog atsakovas nebuvo automobilio savininkas ir šio automobilio nevaldė, todėl negalėjo sudaryti draudimo sutarties ar būti atsakingas už sudarymą pagal Transporto priemonių savininko (valdytojų) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. Teismas neanalizavo ieškovės, kaip atsakingo subjekto, kuri sudarydama draudimo sutartį turi patikrinti visus duomenis ir pildyti tvarkingai, bei teisingai dokumentus. Teismas nepasisakė ir neįvertino ieškovės pateiktų dokumentų, t. y. 2010-06-23 draudimo sutartis Nr. 02-1374290 ir 2010-06-23 draudimo liudijimas Nr. 5273626, kurie akivaizdžiai kėlė pagrįstas abejones dėl tikrumo ir šių dokumentų teisėtumo. Taip pat nepasisakė dėl ieškovės pateiktų draudimo sutarčių, kuriose nurodomos skirtingos transporto priemonės, kurių savininkas neva atsakovas, kurios nieko bendro neturėjo su šia byla. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, tuo tik klaidino teismą ir vilkino bylos nagrinėjimą. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 str., neteisingai nustatė transporto priemonės valdytoją ir atitinkamai atsakovą šioje byloje. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę ar joje kartu važiuoja transporto priemonės savininkas, yra atsakingas už transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui. Todėl šioje byloje turi būti atsakovu transporto priemonės savininkas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT išaiškinimo ir neteisingai konstatavo, jog šioje byloje atsakovas yra R. K., nes jis nebuvo autoįvykio metu nei savininkas nei valdytojas. Administracinėje byloje dėl eismo įvykio surašytas trečiajam asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl šis asmuo turėjo būti patrauktas atsakovu šioje byloje arba transporto priemonės savininkas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas buvo draudimo sutarties šalis ir nevykdė pareigos informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis nuosavybėje niekada neturėjo transporto priemonės, nes pagal jo parodymus, jis nurodė, kad transporto priemonę eismo įvykio metu buvo pardavęs. Šiais argumentais atsakovas pripažino, jog jis turėjo automobilį savo nuosavybėje. Draudikas pripažino, kad yra apdrausta transporto priemonė Chrysler Voyager valdytojo civilinė atsakomybė ir įvykdė savo pareigą kylančią iš draudimo sutarties., t. y. atlygino nukentėjusiam padarytą žalą. Be to, draudimo sutartis yra sudaryta pačio atsakovo. Mano, kad teismas turėtų įvertinti ir atsižvelgti į tai, jog atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, nepatvirtino savo argumentų, nepaneigė liudytojo G. Š. parodymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2010-06-23 ieškovė su atsakovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-07-02 Klaipėdos rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. J., susidūrė ir apgadino automobilį „Hyundai Elantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities policijos komisariatas nustatė abipusę vairuotojų kaltę. ADB „ERGO Lietuva“, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo dėl eismo įvykio patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 3 692 Lt sumą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, t. y. prašydama pervesti 50 proc. draudimo išmokos, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu motyvuodamas tuo, jog jis nėra susijęs su eismo įvykiu; nėra transporto priemonės „Chrysler Voyager“ savininkas ar valdytojas, kuris ir turi atsakyti už autoįvykį. Taip pat mano, jog šioje byloje atsakovu turi būti transporto priemonės savininkas arba tretysis asmuo.

Apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 2 d. draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 str. 2 d. nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, yra laikomas šio įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Kadangi R. K. ieškovei pateikė visus būtinus dokumentus transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomajai sutarčiai sudaryti, laikoma, kad sutarčiai sudaryti privalomus pateikti dokumentus įteikė tai įgaliotas padaryti ir sutartį sudaryti asmuo.

CPK 178 straipsnis nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, pateikė reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Tuo tarpu apeliantas, remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina jokiais įrodymais.

Teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog patirtą žalą turi atlyginti automobilio savininkas – Ž. G. arba tretysis asmuo – R. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. (draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką) bei 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2008 m. balandžio 11 d.) 62.2 punktas, kuris numato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog pagal 2010-06-23 draudimo sutartį, atsakovas yra automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas. Jis sudarė 2010-06-23 draudimo sutartį Nr. 1374290 su ieškove bei numatė draudimo riziką (b. l. 8). Tai patvirtina atsakovo pasirašytas 2010-06-23 pinigų priėmimo kvitas už draudimo paslaugas pagal sutartį Nr. 1374290 (b. l. 118). 2010-06-23 draudimo sutartis ir išduotas 2010-06-23 draudimo liudijimas Nr. 5273626 yra nenuginčyti, galiojantys. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl šių dokumentų netikrumo, todėl jo argumentai dėl draudimo sutarties teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nepaneigė, kad nesudarė draudimo sutarties Nr. 1374290.

Apeliantas taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog jis įvykdė savo pareigą draudėjui pagal sudarytą 2010-06-23 draudimo sutartį, t. y. pranešti ieškovei raštu apie pasikeitusias draudimo sutarties sąlygas. Tokiu būdu apeliantas pažeidė draudimo sutarties Nr. 02-1374290 sąlygos 1.6 punktą, t. y. atsakovas nepranešė draudėjui apie padidėjusią draudimo riziką, kad apdraustąją transporto priemonę valdys asmuo, kuris neturi 5 metų vairavimo stažo.

Kadangi apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. nustatytas pareigas, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., pagrįstai reikalauja sumokėti 50 proc. nuo išmokėtos sumos, t. y. 1 846 Lt.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė