- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2-15-242/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00425-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Janina Umbrasienė
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (ADB “ERGO Lietuva” teisių ir pareigų perėmėjas) atstovei Ilonai Skaisgirienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ADB “ERGO Lietuva” (teisių ir pareigų perėmėjas – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas) ieškinį R. K. dėl 1846,00 Lt priteisimo, tretysis asmuo R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ atstovė Ilona Skaisgirienė prašė ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo R. K. 1846 Lt, 5 procentus metinių palūkanų, 71 Lt žyminio mokesčio, kitas bylinėjimosi išlaidas - 71,63 Lt ir paaiškino, kad 2010 m. liepos 2 d. Klaipėdos rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės - Crysler Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens R. J. ir Hyundai Elantra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities policijos komisariatas, ištyręs eismo įvykį, nustatė abipusę vairuotojų kaltę, todėl kuomet į draudiką kreipėsi nukentėjęs asmuo, jam buvo atlyginta tik pusė padarytos žalos, kadangi eismo įvykio dalyviai, buvo abipusiai kalti dėl įvykusio eismo įvykio. Atsakovas R. K. su ieškovu buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį transporto priemonei Crysler Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šios sutarties 1.6 punkte nurodytos individualios sąlygos: pirma – draudėjo prašymu sutartis nutraukiama nuo 2010 m. liepos 24 d.; antra - draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo, jei draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo raštiškas pranešimas draudikui turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Tretysis asmuo – vairuotojas R. J. eismo įvyko metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo, todėl draudikas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pareiškė draudėjui atgręžtinį reikalavimą, vadovaujantis ieškinyje ir dublike paminėtais teisės aktais, kurie sako, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų 50% išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko. Ieškinio reikalavimo pagrindas - iš sutarties kylančių pareigų nevykdymo pasekmė - su eismo įvykiu ir eismo įvykyje dalyvavimu draudėjo ar atsakovo R. K. neturi nieko bendro. Draudikas pripažino sutartį kaip tinkamai sudarytą, galiojančią eismo įvykio metu, todėl ir buvo atlyginta padaryta žala. Atsakovo nurodomi argumentai apie nedalyvavimą eismo įvykyje nėra niekaip susiję su ieškinio dalyku. Individuali sąlyga, kad nebus vairuojama asmenų neturinčių 5 metų vairavimo stažo numatoma išskirtinai draudėjams prašant, t.y. draudėjų finansinis suinteresuotumas, nes tokia rizika yra vertinama kaip mažesnė kuomet vairuoja labiau patyrę asmenys, draudikas vertina kaip mažesnę riziką ir už sutartį yra numatomos gerokai mažesnės įmokos, todėl draudėjai yra suinteresuoti įtraukti šią sąlygą. Atsakovas R. K. buvo sutarties šalis, kuri sudarė sutartį privalomojo draudimo Nr. 02-1374290 ir iš kurios pareigų nevykdymo ir kilo ieškovo pateiktas reikalavimas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia konkrečiais įrodymais: liudytojo G. Š. parodymais, kuris tiesiogiai, betarpiškai bendravo su atsakovu ir aptarė draudimo sutarties sąlygas ir sudarė šią sutartį; privalomomis draudimo sutartimis bei išrašu iš duomenų bazės, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. R. K. yra sudaręs 30 sutarčių ir visose sutartyse yra apdraudžiamos skirtingos transporto priemonės, jos galioja labai trumpą laiką – vieną ar du mėnesius ir ten yra numatoma ta pati individuali sąlyga dėl vairavimo stažo. Tai liudija, kad R. K. individuali sutarties sąlyga buvo gerai žinoma ir, kad atsakovas užsiima tam tikru verslu. Būtent automobilių pirkimo-pardavimo verslas ir sąlygoja, kad transporto priemonė įgyjama tik labai trumpam laikui, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, kurių teisinė registracija nėra būtina. Atsakovo atsiliepime nurodomi argumentai, kad jis niekada nebuvo transporto priemonės savininku ir tai įrodo automobilio registracijos liudijimas. Tačiau vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne nuosavybės teises nustatančią funkciją. Įstatyme yra numatyta tam tikrų sandorių teisinė registracija, tačiau automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui teisinė registracija nėra privaloma. Automobilis gali būti įsigyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, tuo tarpu automobilio įregistravimu siekiama visiškai kitų tikslų. Įregistravimas atitinkamame registre nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo ir yra tuo metu transporto priemonės savininkas. Ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra įsitikinęs, kad transporto priemonės draudimo sutartį sudarė atsakovas R. K.. Tam, kad būtų sudaryta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi būti pateikti dokumentai, t.y. pateikiamas transporto priemonės registracijos liudijimas, asmens tapatybę nustatantis dokumentas ir kitas dokumentas, kuris gali paliudyti kokiu pagrindu sudaroma sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovo R. K. atstovė Janina Umbrasienė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovas R. K. ieškinio nepripažįsta. R. K. nėra susijęs su 2011 m. liepos 2 d. eismo įvykiu Klaipėdos rajone, kurio metu automobilis “Chrysler Voyager”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. J., susidūrė ir apgadino automobilį “Hyundai Elantra”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad R. K. sudarė ir sumokėjo už automobilio “Chrysler Voyager”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Šio automobilio savininkas, kuris draudžia tą automobilį, yra Ž. G. ir jis registruotas Pakruojyje, o automobilio valdytojas yra R. J.. Draudimo bendrovės darbuotojas galėjo pasinaudoti R. K. duomenimis, nes jos atstovaujamasis ne kartą yra draudęs automobilius ieškovo bendrovėje. Ieškovo pateiktame transporto priemonės registracijos liudijimo kopijoje nurodyta, kad savininkas yra Ž. G.. “Ergo Lietuva” niekada nesikreipė geranoriškai dėl žalos atlyginimo, o pretenziją atsakovas gavo tik su teismo procesiniais dokumentais. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškinys kildinamas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiam reikalavimui.
Tretysis asmuo R. J. į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų ieškiniui nepateikė, ieškinio ir priedų nuorašai įteikti ir apie posėdžio laiką bei vietą pranešta jam viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. liepos 2 d. eismo įvykio Klaipėdos rajone metu automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. J., susidūrė ir apgadino automobilį „Hyundai Elantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities policijos komisariatas nustatė abipusę vairuotojų kaltę, tai įrodo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas uždarajai akcinei bendrovei ERGO LIETUVA (b.l. 13). Transporto priemonės „Chrysler Voyager“ valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB “ERGO Lietuva“. Nuostolius dėl automobilio „Hyundai Elantra“ apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į ją. Ieškovas ADB “ERGO Lietuva", vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam pusę patirtos žalos (abipusė kaltė) - 3692,00 Lt draudimo išmoką. (b.l.25). 2010 m. birželio 23 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 02-1374290 (draudikas ADB “ERGO Lietuva"), kuria metų laikotarpiui – t.y. nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2011 m. liepos 23 d. buvo apdrausta transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, 1.6 punkte numatytos individualios sąlygos: draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo, ir draudėjo prašymu nutraukiama nuo 2010 m. liepos 24 d. (b.l. 8). Automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. J. neturėjo 5 metų vairavimo stažo (b.l.15). Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakovui R. K. pretenziją dėl žalos atlyginimo (b.l. 27), tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias civilinio kodekso 6.317, 6.318 straipsnių taisykles, jeigu sutartyje nenumatytos kokios nors išskirtinės sąlygos. Įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu šie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi būti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis). Tačiau nei Civilinis kodeksas, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1, 72.3.1 punktai), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu Civilinio kodekso 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t.y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Dabartiniu metu tokią teismų praktiką šiais klausimais formuoja Lietuvos Aukščiausias teismas (2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Atsakovas R. K. pasinaudodamas įstatymo suteikta galimybe, neregistruodavo savo nuosavybėn įsigytų automobilių, ką patvirtina ieškovo pateiktos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys (b.l. 54-62), sudarytos ieškovo su atsakovu. Atsakovo R. K. tvirtinimas, kad automobilio savininkas yra tik transporto priemonės registracijos liudijime nurodytas Ž. G. ir, kad jis nesudarė automobilio Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr.02-1374290 paneigia byloje surinkti duomenys. Liudytojas G. Š., dirbantis ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (buvusi ADB ERGO LIETUVA) draudimo vadybininku, patvirtino, kad atsakovas, sudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.02-1374290, pateikė automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kurioje pirkėju nurodytas R. K., o pardavėju – Ž. G.. Liudytojas taip pat paaiškino, kad atsakovas jau nuo 2008 m. birželio mėnesio draudžiasi pas jį. Sutartis sudarydavo standartines mėnesiui arba dviem. R. K. pateikdavo arba vokiškus dokumentus, vadinamą Brief`ą, jeigu tai būdavo atvarytas automobilis iš užsienio, arba registracijos liudijimą ir kartu pridėdavo pirkimo-pardavimo sutartį, nes kitaip draudimo sutartys nesudarinėjamos. Iki sutarties, apie kurią eina kalba, jis buvo sudaręs per du metus 24 sutartis vieno mėnesio, gal kelias dviejų mėnesių laikotarpiui. Kiekvienąkart atsakovo buvo klausiama ar nevairuos automobilio asmuo neturintis 5 metų stažo. Sudarant draudimo sutartį, išsiaiškinama kas tuo metu yra tos transporto priemonės savininkas. Jeigu automobilį draudžia ne savininkas, jis nurodomas kaip sutartį sudaręs asmuo. Už draudimo paslaugas atsakovas sumokėdavo visada tik grynais pinigais. Atsakovas R. K. taip pat neginčijo 2010 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvite serija ERGO Nr.17127 (b.l. 118), patvirtinančiame, kad buvo sumokėta už automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį Nr.IP-1374290, esančio jo parašo. Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) butų pardavęs, ar praradęs jį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, atsakovas nepateikė. Teismas, įvertinęs esančius byloje įrodymus bei vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, konstatuoja, jog automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 2 d. valdytoju buvo R. K..
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.993 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Pagal Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr.02-1374290 1.6 p. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2 p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas ar jo atstovas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Pripažinus, kad sudarant transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartį savininku buvo atsakovas R. K., jis turėjo pareigą informuoti draudiką apie draudimo sutartyje numatytų aplinkybių pasikeitimą, tame tarpe ir apie draudimo rizikos pasikeitimą, tačiau to nepadarė, todėl privalo draudėjui atlyginti dėl to atsiradusią žalą.
Atsakovo R. K. atstovė Janina Umbrasienė nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalį, reikalavimams iš draudimo teisinių santykių nustatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, todėl ieškinio senatis pasibaigė 2011 m. liepos 2 d., nes eismo įvykis buvo 2010 m. liepos 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui žalą atlygino ir draudimo išmoką išmokėjo 2011 m. liepos 27 d. (b.l.25), t.y. ši data laikoma pagrindinės prievolės įvykdymo data, o ieškinys su priedais pateiktas Lietuvos paštui 2012 m. liepos 27 d. (b.l.64-66) , t.y. pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.122 straipsnio nuostatas nepraleidus ieškinio senaties termino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo R. K. priteistina ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 1846,00 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012 m. rugpjūčio 10 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo R. K. priteisiamos ieškovo naudai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 71,63 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidos kurui) , iš viso 142,63 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš R. K. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai 1846,00 Lt žalos atlyginimą, 142,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1988,63 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 63 ct), ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą 1846,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių litų 00 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012 m. rugpjūčio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.