- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- II-182-1199/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00055-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Liudmila Larionova (pirm.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius
dalyvaujant Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei Tatjanai Balsienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nutarimo Nr. NZT-ANR_N-844-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 28 d. nutarimu D. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu. Nutarimas priimtas remiantis 2022 m. lapkričio 23 d. atlikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninio patikrinimo vietoje rezultatais, kuomet nustatyta, kad žemės sklypo tvora rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje pusėje įsiterpia į valstybinę ir privačią žemę bei užima laisvos valstybinės žemės 0,0014 ha plotą, privataus žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0015 ha plotą ir valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0017 ha plotą. Nutarimu konstatuota, kad šiais savo veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 7 punkto nuostatas, nustatančias, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo <...> savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir komercinę veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų <...> ir įvykdė ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą Nr. NZT-ANR_N-844-2023 ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 26 d. surašytas žemės patikrinimo aktas turi esminių trūkumų, nes: 1) pareiškėjui nebuvo pranešta apie patikros atlikimą; 2) patikrinimą atliko vienas asmuo – Matas Duoblys, kurio objektyvumas, nesant liudininkams, yra abejotinas; 3) patikrinimo akte nurodyta naudota techninė priemonė GPS Trimble R8s bei fotoaparatas, tačiau nėra GPS aparato serijos numerio, todėl nėra galimybės patikrinti, ar toks prietaisas egzistuoja ir, ar yra metrologiškai patikrintas; 4) patikrinimo akte nurodyta, kad nustatyto pažeidimo pašalinimas visais atvejais neaktualus; 5) grafoje, patikrinime dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta pateikti paaiškinimus, prašymus ir pastabas dėl atlikto patikrinimo nustatytų faktinių aplinkybių ir (ar) pažeidimo pažymėta „neaktualus“; 6) grafoje, kad patikrinime dalyvavęs asmuo atsisakė pasirašyti įrašų nėra; 7) grafoje patikrinime dalyvavę asmenys – vienas brūkšnys, be įrašų.
Skunde apibendrinant daroma išvada, kad 2022 m. lapkričio 23 d. 11.30 val., neinformavus žemės sklypo savininko apie vyksiantį patikrinimą, atvyko specialistas Matas Duoblys, kuris, be pašalinių asmenų, liudininkų ir pačio sklypo savininko, vienasmeniškai atliko patikrinimą (matavimus) su nenustatytu globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – ir GPS) imtuvu ir surašė žemės patikrinimo aktą. Savo ruožtu, Institucija, netirdama visų bylos aplinkybių ir remdamasi minėtu neteisėtu patikrinimo aktu, priėmė nutarimą, kuriuo D. D. paskirta administracinė nuobauda.
Cituodamas teismų praktiką dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, pareiškėjas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik kaltas asmuo, o jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tyčia, t. y. suvokiant, kad jis savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nežymus, keliolikos centimetrų nuokrypis nuo sklypo ribos negali būti vertinamas kaip svetimo žemės sklypo užėmimas ANK 110 straipsnio 1 dalies kontekste. Be to, pareiškėjas yra jau ketvirtas šio žemės sklypo savininkas ir iki šiol niekas jam jokių pretenzijų nereiškė, o jis net neįtarė, kad užima kažkieno žemės dalį. Žemės sklypas buvo nupirktas su ta pačia tvora, kur stovi iki šiol. Niekas nieko nekeitė, nestatė, nevykdė jokių žemės darbų. Žemės sklypas suformuotas 1995 m. gruodžio 4 d., jis buvo atmatuotas ir nustatytos jo ribos, įbetonuojant metalinius stulpus sklypo ribų kampuose ir palei visą perimetrą.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius savo pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Institucija nesutinka su pateiktu skundu. Atsiliepime pažymima, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas O. B. prašymas, kuriuo ji prašė įspėti kaimyną <...> D. D. (ar jo tėvą S. D.) ir įpareigoti patraukti tvorą iš jai priklausančio žemės sklypo, taip pat jos ankstesnį sutikimą dėl dalies jai priklausančio žemės sklypo užėmimo kaimyno tvora laikyti negaliojančiu. Šiuo pagrindu Institucija priėmė sprendimą „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ ir 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 48SD-16122-(14.48.104) „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ informavo pareiškėją D. D. apie 2022 m. lapkričio 23 d., nuo 11.30 val., numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Tačiau Lietuvos paštas 2022 m. gruodžio 2 d. grąžino pareiškėjui siųstą pranešimą su atžyma, kad gavėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą.
Įvertinus patikrinimo rezultatus, Institucija 2023 m. sausio 31 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ kvietė pareiškėją 2023 m. kovo 28 d., 9.30 val., atvykti į Instituciją dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Kartu asmeniui buvo siunčiama susipažinti patikrinimo akto kopiją. D. D. buvo išaiškinta, kad vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu, protokolas gali būti surašytas jam nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyksta. Kvietimas ir patikrinimo akto kopija pareiškėjui buvo siunčiami elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (el. pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnyje nustatytus kriterijus).
Tačiau pareiškėjas nustatytu laiku į Instituciją neatvyko, jokių pastabų ar paaiškinimų dėl patikrinimo akte nurodytų pažeidimų nepateikė, todėl Institucija 2023 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nedalyvaujant. Pagal ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktą, protokolas gali būti surašytas pažeidėjui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą.
D. D. apie priimtą sprendimą ir nutarimo apskundimo tvarką buvo informuotas 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SD-3949-(14.48.136E). Nutarimo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta pirmiau nurodytu jo elektroninio pašto adresu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su patikrinimo akto turiniu, yra atmestini. Institucija atkreipia dėmesį, kad patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas patikrinime nedalyvavo (apie patikrinimą buvo informuotas 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 48SD-16122-(14.48.104)), o tai reiškia, kad patikrinimo metu negalėjo būti nedelsiant valstybės kontrolės pareigūno akivaizdoje pašalintas pažeidimas. Žemės sklypo patikrinimo aktas buvo pirminis, todėl nurodymai dėl ankstesnio patikrinimo metu nustatyto žemės naudojimo pažeidimo pašalinimo įvykdymo neaktualūs.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad jiems yra perduotas GPS imtuvas Trimble R8s (serijos Nr. 5534R00050, inventorinis Nr. IT-4144). Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – MĮ) 15 straipsnio 1 dalį, teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis MĮ 16 straipsnio 2 dalimi, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kaip nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos dydis. Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina už metrologijos sritį atsakingas ministras. Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo 1.2 punkte nustatyta, kad teisinio metrologini reglamentavimo sričiai yra priskiriami ilgio matai, naudojami medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (išskyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus). Taip pat šio įsakymo 1.5 punkte nustatyta, kad teisinio metrologinio reglamentavimo sričiai yra priskiriami tolimačiai, nivelyrai, teodolitai ir tacheometrai. Institucija pažymi, kad žemės naudojimo valstybinei kontrolei atlikti naudojamiems tacheometrams metrologinė patikra turi būti atliekama, o globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvams metrologinė patikra nėra atliekama. Taigi Institucijos naudojamam GPS imtuvui Trimble R8s metrologinė patikra neatliekama, nesant teisės aktuose įtvirtintos pareigos tai atlikti.
Remdamasi teismų praktikoje pateikiamais ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo išaiškinimais, Institucija nurodo, kad pareiškėjui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (lot. bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Taigi jis turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu 46 m² plotu, tačiau jokių pastabų, paaiškinimų dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ar geranoriško šių pažeidimų pašalinimo Institucijai pareiškėjo pateikta nebuvo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė T. Balsienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pranešimas apie planuojamą atlikti žemės sklypo ribų patikrinimą buvo siųstas D. D. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Visi kiti pranešimai buvo siųsti jo oficialiuose šaltiniuose nurodytu elektroninio pašto adresu. Institucijos atstovė pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas pridėjo tiek 2022 m. lapkričio 26 d. žemės patikrinimo akto nuorašą, kuris jam buvo siųstas, kviečiant atvykti į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tiek skundžiamo nutarimo nuorašą. Tai patvirtina, kad Institucijos pranešimus pareiškėjas gaudavo, tačiau į juos nereaguodavo ir su Institucija nebendradarbiavo.
Kaip liudytojas pareiškėjo prašymu teismo posėdyje apklaustas S. D. parodė, kad D. D. yra jo sūnus, o jis yra buvęs žemės sklypo savininkas. Tą žemės sklypą pirko kažkur 2004 m. Sklypas yra aptvertas taip, kaip dabar, jau daugelį metų. Kai buvo pastatytas namas, 2015 m. ar 2016 m., buvo atlikti kadastriniai matavimai. Tuomet matininkas pasakė, kad viskas yra gerai, o esantys netikslumai yra leidžiama paklaida. Viskas buvo užregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pasak liudytojo, nei jis, nei juo labiau jo sūnus nežinojo apie tai, kad kažkas yra negerai. Be to, sklypas yra truputį lyg ir pasisukęs, nes vienoje pusėje žemės sklypo riba yra arčiau nei turėtų būti.
Liudytojas Matas Duoblys teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atliko matavimus, remiantis kuriais buvo surašytas 2022 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktas. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad, lygindamas žemės sklypo ribas, vadovavosi VĮ „Registrų centras“ esančiais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti 2015–2016 m. m. naudojant GSM imtuvus. Liudytojas paaiškino, kad šiuo metu žemės sklypo, kuriuo naudojasi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, plotas yra didesnis, nei jam priklauso nuosavybės teise. Jokia paklaida nagrinėjamu atveju nebuvo ir negali būti taikoma, nes iki 30 cm paklaida paprastai taikoma tuomet, kai žemės sklypų ribos būna nustatytos matininkų, nesinaudojant GSM imtuvais. Nagrinėjamu atveju visų besiribojančių žemės sklypų ribos buvo nustatytos tiksliai, naudojantis GSM imtuvais. Duomenys 2015–2016 m. m. buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, todėl atliekant matavimų jokių abejonių nekilo.
Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta O. B. paaiškino, kad ji yra su pareiškėjo žemės sklypu besiribojančio žemė sklypo savininkė. Remiantis jos prašymu buvo atliktas žemės sklypų ribų patikrinimas. Liudytoja parodė, kad jai įsigijus žemės sklypą, į jos darbovietę atvažiavo vyriškis (kaip vėliau sužinojo – S. D.), kurio prieš tai ji gyvenime nebuvo mačiusi ir nepažinojo, kuris pasakė, kad liudytojos sklype yra jo tvora, jis daug metų ten gyvena, teritorija yra apželdinta medžiais, o jam dabar reikės nukelti tvorą ir kirsti medžius. Minėtas asmuo pradėjo liudytoją spausti, kad ji pasirašytų kažkokius jai jo duotus dokumentus. Sakė, kad padės O. B. su vandens, elektros energijos tiekimu. Anot liudytojos, kadangi prieš tai ji jokios patirties žemės naudojimo srityje neturėjo, ji pasirašė jai S. D. pateiktus dokumentus. Kaip teigė liudytoja visą šį laiką ji buvo įsitikinusi, kad, pasirašydama dokumentus, padovanojo kaimynui savo žemės sklypo dalį. Tačiau santykiai su kaimynu vis tiek buvo konfliktiški. Jis negražiai, grubiai su ja bendravo. Po atliktų matavimų, S. D. sakė, kad matininkai kažką blogai atmatavo. Po matininkų atvažiavimo žemės sklypuose stovėjo sudėti oranžiniai stulpeliai, tačiau praėjus kažkuriam laikui S. D. juos ištraukė. Savo tvorą liudytoja buvo priversta tverti jau nuo pareiškėjo tvoros, nes neturėjo kitos išeities.
Šalies argumentai
Pareiškėjas bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo. Atsiųsdamas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, papildomai paaiškino, kad 2014 m., atliekant matavimus, dalyvavo visi žemės sklypų savininkai. Niekas jokių prieštaravimų nereiškė, o tai patvirtina, kad sklypų aptvėrimo ribos jiems buvo žinomos ir jie su jomis sutiko. D. D. taip pat nurodė, kad O. B. 2015 m. pasirašė Statybos inspekcijai skirtą sutikimą, kad neprieštarauja jog D. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatytas namas neišlaiko privalomojo 3 m atstumo iki jos žemės sklypo ribos. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, visą turtą prižiūri ir juo rūpinasi jo tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Dėl proceso teisės pažeidimų
Nesutikdamas su jam priimtu nutarimu, D. D., be kita ko nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2022 m. lapkričio 23 d. atlikto jo žemės sklypo naudojimo neplaninio patikrinimo laiką ir vietą. Pasak pareiškėjo, minėtas patikrinimas buvo atliktas vieno matininko, nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, naudojantis nenustatytu GSM imtuvu, todėl jo rezultatais negalima remtis sprendžiant D. D. administracinės atsakomybės klausimą. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. spalio 26 d. pranešimas dėl planuojamo atlikti žemės naudojimo patikrinimo D. D. buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 50–51), tačiau pareiškėjas jo neatsiėmė (b. l. 55). Vėlesni Institucijos pranešimai (dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti, priimto nutarimo nuorašo siuntimo), vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, D. D. buvo siunčiami jo oficialiuose valstybės informacinėse sistemose ir (ar) registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (b. l. 37–38). Tačiau pareiškėjas į gautą pranešimą dėl šaukimo atvykti į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui niekaip nereagavo, su Institucija nesusisiekė, jokių paaiškinimų dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo neteikė. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtus jam elektroniniu paštu Institucijos siųstus dokumentus D. D. gavo ir susipažino su jų turiniu. Kaip pagrįstai pažymėjo Institucijos atstovė, tą aplinkybę, kad D. D. gavo išsamų pranešimą dėl nustatyto pažeidimo ir jo šaukimo atvykti į Instituciją, patvirtina tai, kad savo skunde pareiškėjas analizuoja jam kartu su minėtu pranešimu siųsto 2022 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto nuorašo turinį (b. l. 37–45). Nepaisant to, D. D. nepasinaudojo savo teise pateikti paaiškinimus, su Institucija nebendradarbiavo. Pažymėtina, kad teismas kvietė pareiškėją atvykti į visus teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamas jo pateiktas skundas, tačiau nė į vieną jų pareiškėjas neatvyko, savo teise užduoti klausimus kviestiems liudytojams nepasinaudojo, prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad, prieš priimant skundžiamą nutarimą, buvo tikėtasi, kad D. D. atvyks į Instituciją, galbūt nurodys kokių veiksmų planuoja imtis, siekiant pašalinti nustatytą pažeidimą, tačiau, pareiškėjui niekaip nereaguojant į siunčiamus pranešimus, buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodomais argumentais dėl netinkamo pareiškėjo informavimo apie Institucijos atstovų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype planuojamus atlikti veiksmus ir patikrinimo metu nustatytus šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimus. Darydamas tokią išvadą, teismas tai pat atsižvelgia į tai, kad, kreipdamasis į teismą su skundu, D. D. nurodė savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jam buvo siųstas 2022 m. spalio 26 d. pranešimas dėl planuojamo atlikti žemės naudojimo patikrinimo, tuo pačiu patvirtindamas, kad būtent šiuo adresu jam turi būti siunčiama oficiali korespondencija.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir kitus skundo argumentus dėl žemės sklypo naudojimo neplaninio patikrinimo metu neva padarytų pažeidimų. Skunde pareiškėjas deklaratyviai, nepagrįsdamas savo teiginių jokiais objektyviais duomenimis, nurodo, kad, būdamas vienas („be pašalinių akių“ kaip kad teigiama skunde), matininkas netinkamai atliko matavimus ir pats pasirašė vėliau surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą. Pažymėtina, kad, nesant jokių Institucijos atstovo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti jo sąžiningumu, o tuo pačiu ir jo atliktų matavimų teisingumu. Atvykęs į teismo posėdį kaip liudytojas apklaustas matininkas M. Duoblys paaiškino, kad matavimai buvo atlikti remiantis GSM imtuvo duomenimis. Lyginant juos su VĮ „Registrų centras“ esančiais duomenimis, buvo nustatyti žemės naudojimosi tvarkos pažeidimai, kurie buvo nurodyti surašant 2022 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo akcentuojamose žemės naudojimo patikrinimo akto grafose buvo sudėti brūkšniai arba pažymėta „neaktualus“ dėl to, kad D. D. nedalyvavo atlikto patikrinimo metu. Tokie žymėjimai atitiko realią situaciją ir nelaikytini pažeidimais. Atsiliepime į patektą skundą, Institucijos atstovė taip pat pagrįstai nurodė, kad, remiantis galiojančiais teisės aktais, Institucijos naudojamiems GSM imtuvams metrologinė patikra nėra atliekama, tad, pareiškėjui nenurodžius kitų aiškių šį skundo argumentą pagrindžiančių aplinkybių, abejoti Institucijos atstovo žemės naudojimo patikrinimo metu naudoto GSM imtuvo duomenimis nėra pagrindo.
Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.
ŽĮ 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, t. y. vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Byloje esantys įrodymai – 2022 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-428-(14.48.78), fotonuotraukos, matavimų schema (b. l. 45–45), teismo posėdžio metu proceso dalyvių duoti paaiškinimai – patvirtina, kad D. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatyta tvora rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje pusėje įsiterpia į valstybinę ir privačią žemę bei užima laisvos valstybinės žemės 0,0014 ha plotą, privataus žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0015 ha plotą ir valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0017 ha plotą.
Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).
Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą, pareiškėjas iš esmės apeliuoja į tai, kad jo veiksmuose nėra būtinojo šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės. Tačiau, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, duotus liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šie D. D. teiginiai yra nepagrįsti.
Byloje neginčijamai nustatyta, to iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, kad jo žemės sklype pastatyta tvora įsiterpia į jam nuosavybės teise nepriklausančius gretimus žemės sklypus. Neigdamas savo kaltę, D. D. prašė kaip liudytoją apklausti teismo posėdyje savo tėvą S. D., kuris prieš jį valdė šį žemės sklypą nuosavybės teise. Atvykęs į teismo posėdį liudytojas paaiškino, kad tvora, esanti žemės sklype, buvo pastatyta jau labai seniai, dar prieš jam perkant šį žemės sklypą. 2015 m. ar 2016 m. žemės sklype buvo pastatytas namas, atlikti kadastriniai matavimai. Pasak liudytojo, tuomet matininkas pasakė, kad viskas yra gerai, o esantys netikslumai yra leidžiama paklaida. Duomenys buvo užregistruoti VĮ „Registrų centras Nekilnojamojo turto registre“. Liudytojas teigė, kad, nei jis, nei juo labiau jo sūnus nežinojo apie tai, kad kažkas yra negerai. Tais pačiais argumentais, t. y. teigiant, kad tvora buvo pastatyta labai seniai, niekas niekada jokių pretenzijų nereiškė ir pan., yra grindžiamas ir D. D. teismui pateiktas skundas.
Siekiant pašalinti kilusias abejones, teisme kaip liudytojai buvo apklausti matininkas M. Duoblys ir O. B.. Atsakydamas į teismo klausimus dėl galimos paklaidos, leidžiamos atliekant žemės sklypų matavimus, liudytojas M. Duoblys paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tokia paklaida negalima, nes tiek paties D. D. žemės sklypo, tiek su juo besiribojančių žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti labai tiksliai, naudojant GSM imtuvus. Šie matavimai buvo atlikti 2015–2016 m. m., užfiksuojant juos VĮ „Registrų centras“. Būtent su šiais duomenimis buvo lyginamos žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo žemės sklypo ribos. Paklaida, apie kurią kalbėjo liudytojas S. D., būtų galima jei matavimus atliktų pats matininkas, nesinaudojant GSM imtuvu. Tačiau šiuo atveju taip nėra.
Apklausta kaip liudytoja gretimo žemės sklypo savininkė O. B. savo ruožtu paaiškino, kad nuo pat sklypo įsigijimo momento, 2014 m., buvo spaudžiama kaimyno (S. D.) pasirašyti dokumentus, kurių pagrindu kaimyno tvora galėtų stovėti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Įtikinta kaimyno, pasirašė kažkokius dokumentus, pretenzijų nereiškė. Tačiau kaimynui (S. D.) grubiai bendraujant, nori kad jis patrauktų savo tvorą iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Liudytoja taip pat paaiškino, kad po 2015 m. ar 2016 m. atliktų matavimų, S. D. sakė, kad matininkai kažką blogai atmatavo. Po matininkų atvažiavimo žemės sklypuose stovėjo sudėti oranžiniai stulpeliai, tačiau, praėjus kažkuriam laikui, S. D. juos ištraukė.
Nustatydamas D. D. kaltę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad savo raštu teismui pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog 2015 m., t. y. tuomet, kai žemės sklypas nuosavybės teise dar priklausė S. D., O. B. pasirašė sutikimą, kuriuo neprieštaravo, kad jų žemės sklype pastatytas namas būtų arčiau jos sklypo ribos nei teisės aktuose nustatytas privalomasis 3 m atstumas. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad keliolikos centimetrų nuokrypis nuo sklypo ribos negali būti vertinamas kaip ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad D. D. šeimoje buvo aptarinėjama susiklosčiusi situacija. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip teigia pats pareiškėjas, jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu iki šiol rūpinasi jo tėvai.
Įvertinęs pirmiau aptartų nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad D. D., būdamas S. D., prieš tai valdžiusio žemės sklypą nuosavybės teise ir nuosavybės teisių į šį žemės sklypą perleidimo metu (2018 m.) žinojusio šio žemės sklypo nustatytas ribas, artimas giminaitis (sūnus), suvokė, jog savavališkai užėmė ir naudoja valstybinius ir privatų žemės sklypus, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kiti asmenys yra ginčo žemės sklypų savininkai, tačiau šią aplinkybę ignoravo, iki skundžiamo nutarimo priėmimo jokių veiksmų dėl to nesiėmė, su Institucija nebendradarbiavo. Tai, kad D. D. gyvena kitu adresu nei yra minėtas žemės sklypas, nešalina jo, kaip teisėto šio turto savininko, atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo.
Kartu teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad asmens nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Taigi, priešingai nei nurodo D. D., įsiterpdamas į kitiems fiziniam ir juridiniams asmenims priklausančius žemės sklypus, kad ir keliolika centimetrų nukrypstant nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, jis nepagrįstai ir neteisėtai apribojo jų nuosavybės teises, pažeidė ŽĮ 21 straipsnio 7 dalį, o tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius.
Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad jo paaiškinimuose minimas O. B. pasirašytas sutikimas nepašalina jo administracinės atsakomybės pagal aptariamą straipsnį, nes šiuos klausimus reglamentuoja kiti teisės aktai (pvz. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“). Pasirašydamas tokio pobūdžio sutikimą, asmuo sutinka, kad gretimame sklype planuojami statyti ar esantys pastatai būtų arčiau jo žemės sklypo ribos nei teisės aktuose nustatytas privalomasis atstumas. Tačiau tai nereiškia, kad tuo pačiu gali būti koreguojamos to asmens jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje D. D. patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, be kita ko, remiantis VĮ „Registrų centro Nekilnojamoj turto registre“ užfiksuotais duomenimis, jo kaltę dėl padaryto nusižengimo patvirtina kiti šiame procesiniame sprendime teismo aptarti ir ištirti įrodymai. Už įvykdytą administracinį nusižengimą D. D. yra paskirta teisinga ir proporcinga nuobauda – įspėjimas.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti D. D. administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamu nutarimu pats savaime nelemia jam priimto nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. NZT-ANR_N-844-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.