- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-1755-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01616-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Trečiasis asmuo
- P. V., UAB „Skuba“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. PĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei G. K. personalinei įmonei dėl draudimo išmokos grąžinimo (tretieji asmenys – P. V. ir UAB „Skuba“),.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. K. personalinės įmonės 42837,12 Lt draudimo išmokos, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 723 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad BTA Insurance Company SE ?lialas Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta automobilio IVECO AS260S43, valdytojo civilinė atsakomybė. 2013-12-13 kelyje Vilnius – Kaunas nuo važiuojančio automobilio priekabos galinės ašies nusimovė du ratai ir apgadino du lengvuosius automobilius – Lexus RX ir Audi A6. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato 2014-01-15 nutarimu eismo įvykio kaltininkas P. V. buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. Kadangi automobilis Lexus RX 450 buvo draustas KASKO draudimu ERGO draudimo kompanijoje, ERGO apskaičiavo 38726,50 Lt draudimo išmoką ir pateikė reikalavimą ieškovui, kaip atsakingo už žalos padarymą asmens draudikui, sumokėti šią sumą. Ieškovas 2014-02-20 dienos raštu informavo ERGO, kad išskaičius 10 proc. nusidėvėjimą dalims, už Lexus RX 450, apskaičiuota 35688,53 Lt draudimo išmoka. Ieškovas, vadovaudamasis sudaryta remonto sąmata, sąskaita, apžiūros aktu, apskaičiavo 6068,59 Lt draudimo išmoką už automobiliui Audi A6 padarytą žalą. Taip pat šio automobilio savininkas pateikė ieškovui kvitą už automobilio vilkimo paslaugas – 370 Lt, išlaidas patvirtinantį dokumentą už sugadinto automobilio saugojimą stovėjimo aikštelėje - 160 Lt; už pakaitinį automobilį, kurį nukentėjęs nuomojosi 11 dienų – 550 Lt. Už papildomas išlaidas, nukentėjusiajam buvo apskaičiuota ir sumokėta 1080,00 Lt draudimo išmoka. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.264 str. 2 d., atsakovas yra atsakingas už žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė - G. K. personalinė įmonė, nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, prieš kelias dienas automobilis buvo suremontuotas, vairuotojas negalėjo ir neturėjo žinoti, kad po automobilio remonto atsisuks automobilio priekabos galiniai ratai ir nukris, todėl nėra nei jo kaltės, nei nerūpestingumo. Be to, iš ieškovo pateiktų dokumentų daro išvadą, kad du automobiliai atsitrenkė į nukritusius ratus, kai jie jau gulėjo kelio juostoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių matytųsi jų apgadinimai, nepateikė žalos bylų, įrodymų, kad automobilių remontas buvo atliktas autoservisuose, pagal kurių sąskaitas buvo išmokėtos draudimo išmokos. Taip pat mano, kad nepagrįstas šių sąskaitų ir išmokėtų draudimo išmokų dydis. Kadangi automobilio Lexus RX rinkos vertė 40-45 tūkstančiai, todėl mano, jog išmokėta 38000 Lt suma ekonomiškai netikslinga ir neprotinga. Automobilio Audi A6, rinkos kaina yra apie 6000 Lt, todėl taipogi daro išvadą, jog remontui išmokėta 6000 Lt suma yra nereali.
Trečiasis asmuo P. V., nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad jis nuolat automobilį remontuodavo UAB „Skuba“; 2013-12-10 suremontuotą automobilį pasiėmė iš serviso ir išvažiavo į reisą; automobilis buvo visiškai techniškai tvarkingas, todėl negalėjo numatyti, kad nukris automobilio užpakaliniai ratai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo G. K. personalinės įmonės ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 42837,12 Lt draudimo išmokos, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 964 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendė, kad ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kad P. V. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta (negalioja) techninė apžiūra (administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra duomenų, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra); be to, atsakovas pateikė dokumentus apie vilkiko, valst Nr. (duomenys neskelbtini), o ne priekabos remontą bei techninę apžiūrą; techninė apžiūra atlikta jau po įvykio bei įvykio padarinių šalinimo. Iš pateiktų 2013-12-08 bei 2013-12-10 PVM sąskaitų –faktūrų matyti, kad darbai, susiję su priekabos AL 880 CMT PT12-20 antros ašies ratų nuėmimu, nebuvo atliekami. Be to, UAB „Skuba“ pateikė gamintojo instrukcijos išrašą, jog kiekvieną kartą sumontavus būtina patikrinti ratų veržlių priveržimą po 20-30 kilometrų, tuomet po 150-250 kilometrų; taip pat rekomenduojama ratų veržlių priveržimą tikrinti kas 6 mėnesius – nepriklausomai nuo to, ar ratai buvo išmontuoti. Taigi, vien faktas, kad prieš eismo įvykį priekabai buvo atlikti tam tikri remonto darbai, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos tikrinti automobilio (priekabos) techninės būklės kelionės metu. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu P. V. paaiškino, jog labai gailisi dėl pažeidimo; sutinka, kad varžtai buvo atsukti, jis nesužiūrėjo; prašo paskirti minimalią baudą ir priimti sprendimą tą pačią dieną, kadangi kitą dieną išvyksta į Kazachstaną. Nors P. V. teigia, jog taip rašė norėdamas, kad byla būtų greičiau išnagrinėta ir paskirta mažesnė nuobauda, tačiau ir ankstesniuose paaiškinimuose (2013-12-13 bei 2014-01-09) nėra duomenų, kad jis prieš išvykdamas ir kelionės metu tikrino automobilio techninę būklę (ratus), ar, kad ratai būtų galėję nukristi dėl kitos priežasties. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog policija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nesprendė, ar kitų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai galėjo pastebėti ratus kelyje saugiu atstumu ir ar galėjo išvengti susidūrimo su jais. Atvykus policijos pareigūnams vilkiko vairuotojas nukritusius nuo ašies ratus jau buvo atsiridenęs prie vilkiko; taip pat yra eismo įvykio vietos, apgadintų automobilių nuotraukos, duomenys apie matomumą kelyje, nubraižyta autoavarijos vietos schema.
Konstatavo, kad trečiasis asmuo P. V. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, ar transporto priemonė techniškai tvarkinga, pažeidė pareigą kelionės metu stebėti priekabos būklę, ir kad dėl šių veiksmų (neveikimo), nukritus priekabos ratams, buvo apgadintos dvi važiuojančios transporto priemonės. Atsakovas bei trečiasis asmuo teigė, jog netinkamai apskaičiuotas išmokėtos draudimo išmokos dydis, tačiau įrodymų apie šių automobilių vidutinę rinkos vertę nepateikė. Atsakovas, nesutikdamas su draudimo išmokos dydžiu, nenurodė konkrečių darbų ar medžiagų, kurie, jo manymu, nesusiję su eismo įvykio metu padarytų sugadinimų ištaisymais, ar kad jų kaina yra per didelė; taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių civilinės atsakomybės įstatymo 22 str. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje pateikti nenuginčyti įrodymai, kad autoavarijos dieną automobilis buvo techniškai tvarkingas, nes turėjo galiojančią transporto priemonės techninės apžiūros dokumentą ir neturėjo jokių gedimų draudžiančių eksploatuoti transporto priemonę, todėl teismas negalėjo teigti, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Trečiasis asmuo P. V. patvirtino, kad automobilio būklę tikrino prieš išvažiuojant į reisą ir kelyje grįžtant iš Šiaulių. Nei ieškovas, nei teismas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl įvykio kaltas atsakovas arba vairuotojas, kad jų veiksmuose nustatytas didelis aplaidumas, nerūpestingumas, nekalbant apie tyčinius veiksmus. Teismas ignoravo LR Aukščiausiojo Teismo praktiką c.b. 3K-3-382/209.
2. Į nukritusius ratus atsitrenkę automobiliai nesilaikė KET 9, 133-134 p. reikalavimų ir pastebėję kelyje transporto priemonę su įjungtais avariniais žibintais nesumažino greičio, nebuvo atidūs. Šie vairuotojai patys kalti dėl savo automobilių apgadinimo. Minėtų aplinkybių teismas netyrė.
Šalies argumentai
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bylos medžiaga ir administracinėje byloje surinktais įrodymais. Administracinėje byloje buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančią transporto priemonę vairavo P. V. ir vairuotojui buvo skirta nuobauda už tai, kad jis vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nes avariją sukėlė nuo važiuojančios transporto priemonės atitrūkę ratai. Pastebėjo, kad nurodytoje LAT 2009 rugsėjo 30 d. Nutartyje c.b. Nr. 3K-3-383/2009, ieškinys buvo atmestas dėl ieškinio senaties. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus ir teisės aiškinimas dėl TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. taikymo, LAT 2013 vasario 15 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-27/2013, kuriuo ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, Administracinėje byloje buvo ištirtos įvykio aplinkybės ir buvo nustatytas atsakingas dėl įvykio asmuo bei įvykio priežastis. Atsakovas be paaiškinimų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų paneigęs įvykio priežastį, ar įrodytų, kad dėl sukelto eismo įvykio, atsakingais galėtų būti kiti asmenys.
2015 m. vasario 2 d. gauti apeliantės paaiškinimai dėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą. Paaiškina, kad administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis buvo naudojamas techniškai netvarkingas. Teismas nesiaiškino, kad nukentėjusiems padaryta žala buvo paskaičiuota nepagrįsta. Ieškovas, atsisakęs dalies paskaičiuotos žalos ieškinyje, tik patvirtino, kad žala buvo paskaičiuota nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Ieškovas reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, kuriame išvardinti draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo atvejai. Šio straipsnio 1 dalyje teigiama, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:
1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;
2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;
3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;
4) pasišalino iš įvykio vietos;
5) padarė žalos tyčia.
Įstatymo leidėjas numatė, kad draudikui atsakingas už žalą asmuo grąžina sumas, kurios išmokėtos dėl eismo įvykių tais atvejais, kai transporto priemonės valdytojas tyčiniais, priešingais teisei veiksmais pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir šis pažeidimas sukelia eismo įvykį. Kiekviename iš nurodytų atvejų numatyta, kad sumos grąžinamos tais atvejais, kai transporto priemonę vairavęs asmuo žino arba privalo žinoti, kad jis daro teisės aktais draudžiamą veiksmą, t.y. tik tokiu atveju civilinę transporto priemonės atsakomybę apdraudusiam savininkui ar valdytojui turi atsirasti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad 22 straipsnio 1 dalies 1, 3-5 punktuose išvardinti atvejai, kai atsakingas už žalą asmuo atliko tyčinius priešingus teisei veiksmus, darytina išvada, kad ir 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju - kai vairuojama techniškai netvarkinga priemonė, tai žino ar privalo žinoti atsakingas už transporto priemonės būklę asmuo, tačiau nesiima priemonių, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, kad ji būtų naudojama tokia, kokios nedraudžia panaudoti teisės aktai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad autoįvykį sukėlė nuo automobilio IVECO AS 26S43 v/n (duomenys neskelbtini) priekabos atsisukę ratai. Byloje atsakovė neteikė įrodymų, kad ratai galėjo atsisukti eksploatavimo eigoje, tačiau remiantis byloje pateiktais trečiojo asmens įrodymais , t.y. UAB „Skuba“ pateiktu gamintojo instrukcijos išrašu, jog kiekvieną kartą, sumontavus ratus, būtina patikrinti ratų veržlių priveržimą po 20-30 kilometrų, tuomet po 150-250 kilometrų, taip pat rekomenduojama ratų veržlių priveržimą tikrinti kas 6 mėnesius – nepriklausomai nuo to, ar ratai buvo išmontuoti, darytina išvada, kad toks tikrinimas yra numatytas dėl to, kad ratų veržlių minimalus priveržimas gali keistis transporto priemonės eksploatavimo eigoje, dėl to gamintojo instrukcijoje yra numatytas ratų veržlių priveržimo periodinis patikrinimas, t.y. kas 6 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius byloje šalims pateikti papildomus įrodymus dėl aplinkybės, dėl kokios priežasties nukrito, t.y. atsisuko automobilio priekabos ratai, ieškovas pateikė UAB „Impulsana“ eksperto V. M. atsakymo ieškovui kopiją, kurioje nurodyta, kad nesant duomenų, jog rato atsidalijimas nuo transporto priemonės įvyko dėl rato tvirtinimo detalių konstrukcijos ar medžiagos trūkumų, arba trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, tai vienintele eismo įvykio priežastimi gali būti tiktai nepatikimas /netinkamas rato tvirtinimas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, kurių 2 priedo „ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖ BŪKLĖ IR BŪKLĖS VERTINIMAS“ 5.2. punkte nurodyti reikalavimai ratams ir padangoms. Tuo atveju, kai rato stebulėje rato tvirtinimo veržlės ar varžto nėra arba rato sujungimas su stebule nepatikimas (nesaugus), ar stebulė sudilusi arba pažeista, yra dideliu trūkumu, kai transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. Ieškovas, reikšdamas ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovės transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, turėjo pateikti įrodymus, kad jos rato stebulėje buvo pažeidimai, kuriems esant buvo draudžiama eksploatuoti transporto priemonę. Vien tik faktas, kad ratai atsidalijo, nėra pagrindu daryti išvadai, kad rato stebulė buvo su dideliu trūkumu, dėl kurio buvo draudžiama transporto priemonę eksploatuoti. Tik įrodžius, kad transporto priemonės ratų stebulė neatitiko reikalavimų, tačiau buvo eksploatuojama, bei įrodžius, kad transporto priemonės valdytojas privalėjo tai žinoti, atsakomybė dėl draudimo išmokos grąžinimo atsirastų draudėjui, tačiau nesant byloje tokių įrodymų, daryti išvadą, kad atsakovas-draudėjas eksploatavo žinomai techniškai netvarkingą transporto priemonę arba turėjo žinoti, kad ji yra techniškai netvarkinga, nėra pagrindo. Dėl to ieškovo reikalavimai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui nevisapusiškai ištyrus bylos aplinkybes ( CPK 185 straipsnio 1 dalis) .
Atsakovės teigimas, jog vilkiko vairuotojas vairavo suremontuotą, techniškai tvarkingą transporto priemonę, kuri sugedo važiuojant, ir to numatyti vairuotojas negalėjo, pateikimas automobilio IVECO AS260S43, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), kurioje yra duomenys, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, taip pat UAB „Skuba“ 2013-12-08 PVM sąskaita-faktūra už minėto vilkiko remonto darbus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga dėl turimo turto tinkamumo eksploatavimui. Nors atsakovas pateikė dokumentus apie vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne priekabos remontą bei techninę apžiūrą, tačiau byloje ieškinys reiškiamas ne tuo pagrindu, kad buvo eksploatuojama priekaba, neturinti techninės apžiūros, o kitu pagrindu - kad buvo naudojama techniškai netvarkinga transporto priemonė.
Nagrinėjamu atveju, svarbi eismo įvykio metu buvusi transporto priemonės būklė. Kelių eismo taisyklių 15 p. numato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės (...) vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Pripažinus, kad patikrinti ratų veržlių priveržimą vairuotojas turėjo kas 6 mėnesius, tik pateikti įrodymai, kad šios rekomendacijos vairuotojas nesilaikė, leistų daryti išvadą, kad jis turėjo galimybę žinoti apie ratų veržlių trūkumus.
Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius apie prieš įvykį atliktus vilkiko remonto darbus UAB „Skuba“ servise. Trečiasis asmuo UAB „Skuba“ neneigia, jog ir atsakovės įmonės priekaba buvo remontuojama jų servise, tačiau iš pateiktų 2013-12-08 bei 2013-12-10 PVM sąskaitų –faktūrų matyti, kad darbai, susiję su priekabos AL 880 CMT PT12-20 antros ašies ratų nuėmimu, nebuvo atliekami, todėl byloje nepateikta įrodymų, kad tertysis amsuo netinakmai atliko ratų remontą ir dėl to ratai atsidalijo nuo transporto priemonės.
Trečiojo asmens P. V. nubaudimas administracine tvarka bei jo paaiškinimas, kad varžtai buvo atsukti, o jis nesužiūrėjo, nėra pagrindu daryti išvadai, kad vairuotojas privalėjo įvykio dieną tikrinti ratų veržlių priveržimą, kad toks patikrinimą jis privalėjo daryti dažniau, nei nurodyta gamintojo rekomendacijose.
Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė apmokėjo 1286 Lt ( 372,45 Eur) žyminio mokesčio, patenkinus skundą, jai priteistina ši suma iš ieškovo.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 8,63 Eur, jas turi atlyginti valstybei ieškovas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo „ BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (į. k. 300665654) atsakovei G. K. įmonei ( į/k 186094350) 372,45 Eur išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo „ BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (į. k. 300665654) 8,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.