- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-53-581/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.12.4Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams (BPK 439 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. (toliau ir Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2018 m. sausio 5 d. buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos (toliau BK) 245 straipsnyje. Pareiškėjas nurodė, kad A. V. atsisako vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo iš A. V. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 1309,45 Eur skola, 200 Eur bauda, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 293 Eur bylinėjimosi išlaidos.
2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja A. I. 2018 m. sausio 10 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Nutarime tyrėja padarė išvadą, kad A. V. veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, akcentuodama, kad nagrinėjamu atveju, baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslo – susidariusios skolos išieškojimo, gali būti siekiama ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas minėtą nutarimą skundė prokurorui ir prašė jį panaikinti.
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Pareiškėjo skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. I. 2018 m. sausio 10 d. nutarimas. Prokuroras konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta pagrįstai ir pritarė skundžiamame nutarime tyrėjos padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę, neišnaudojus visų būdų savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, netikslinga.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją ir prašė panaikinti aukščiau minėtą prokuroro nutarimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi Pareiškėjo skundas buvo atmestas. Teismas iš esmės pritarė aukščiau minėtuose tyrėjos bei prokuroro nutarimuose padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti išnaudojamos civilinio proceso priemonės, o tik nebegalint jomis pasinaudoti ir esant pakankamiems, akivaizdiems ir objektyviems duomenims, kad asmuo piktybiškai vengia skolos grąžinimo, galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu pagal BK 245 straipsnį.
7.1. Skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį, įvykio situacija buvo įvertinta formaliai, nebuvo atsižvelgta ir liko neįvertintos faktinės aplinkybės, skolininko veiksmai, netinkamai nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties požymiai, taip pat nepagrįstai teigiama, kad išieškojimo negalimumo aktas nereiškia, jog Pareiškėjas negali pakartotinai kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
7.2. Nesutinka su teismo argumentais, jog Pareiškėjas nepateikė duomenų apie skolininko (A. V.) sistemingą bei piktybišką vengimą vykdyti teismo sprendimą, bei, kad Pareiškėjas turi galimybę vėl pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pažymi, kad tyrimo medžiagoje yra surinkti pakankami duomenys, patvirtinantys piktybišką skolininko vengimą vykdyti jo atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą. Akcentuoja, kad iš byloje pateiktų susirašinėjimo su skolininku kopijų akivaizdžiai matyti, kad A. V. teismo sprendimo vykdyti neketina bei jo nepripažįsta, taip pat tyrėja telefoninio pokalbio su A. V. metu išsiaiškino, kad skolininkas neketina atsiskaityti su Pareiškėju bei nepripažįsta esąs skolingas.
7.3. Nesutinka su teismo nurodytu argumentu, jog išieškojimo negalimumo aktas neužkerta Pareiškėjui kelio vėl pateikti vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui. Pažymi, kad išieškojimo negalimumo aktas surašomas antstolio, kai nustatoma, kad nėra galimybės CPK įtvirtintų priemonių pagalba priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjo teigimu, nesant tokios galimybės, neprotinga ir neracionalu pakartotinai teikti vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, kadangi šis veiksmas tik padidintų išieškotojo išlaidas, tačiau neduotų jokių rezultatų. Pažymi, skundžiamoje nutartyje nepateikta jokia teisės nuostata, kurioje būtų nustatoma riba, iki kiek kartų išieškotojas turi kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kad būtų pripažinta, jog yra išnaudotos visos CPK įtvirtintos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta tyrimo bylos medžiaga, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, prokuroro bei tyrėjos nutarimais, Pareiškėjo skundo argumentais, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties naikinti nėra pagrindo. Tiek teismo, tiek prokuroro, tiek tyrėjos nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai ir su jais sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
10. Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas prašė A. V. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 straipsnį, nurodydamas, kad A. V. tyčia nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje ((duomenys neskelbtini)), t. y. atsisako mokėti minėtu sprendimu iš jo (A. V.) Pareiškėjo naudai priteistą skolą.
11. Apygardos teismas, įvertinęs medžiagoje esančius duomenis, pritaria ikiteisminio tyrimo pareigūnės, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju pagal medžiagoje esančius duomenis A. V. atžvilgiu už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę, esant galimybei teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nėra pagrindo.
12. Visų pirma pažymėtina, kad vien teismo sprendimo neįvykdymo faktas savaime nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 245 straipsnį kilti. Teismų praktikoje pažymima, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014). Taigi, baudžiamoji atsakomybė tais atvejais, kai nevykdomas teismo sprendimas civilinėje byloje, turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio proceso priemonėmis. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).
13. Iš medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, iš atsakovo A. V. ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteista 1309,45 Eur skola, 200 Eur bauda, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1509,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 293 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2016 m. gruodžio 23 d. minėto sprendimo pagrindu byloje buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei V. Žydelienei. 2017 m. rugpjūčio 25 d. antstolė V. Žydelienė surašė išieškojimo negalimumo aktą, konstatavusi, kad pagal minėto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą nėra galimybės iš A. V. išieškoti 317 Eur skolos, bei tos pačios dienos patvarkymu vykdomąją bylą nutraukė.
14. Iš paminėtų duomenų matyti, kad A. V. nėra pilnai įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo. Antstolės surašytas išieškojimo negalimumo aktas patvirtina tik tai, kad priverstinio skolos išieškojimo proceso metu iš A. V. nebuvo galimybės išieškoti dalies skolos, t. y. 317 Eur, dėl ko vykdomoji byla buvo nutraukta. Byloje nenustatyta, kad vykdymo proceso metu skolos išieškojimas iš A. V. buvo apsunkintas ar taptų negalimas dėl tyčinių paties A. V. veiksmų, pavyzdžiui tyčia paslėpto ar perleisto turto, pajamų, nelegalaus darbo ar kita. Taip pat nėra duomenų, kad vykdymo proceso metu A. V. dėl antstolio reikalavimų nevykdymo ar kitokio piktybiško elgesio būtų taikomos kokios nors sankcijos, pavyzdžiui – baudos. Taigi, iš esmės vien Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad A. V. geranoriškai nevykdo teismo sprendimo, nesant aukščiau paminėtų ar kitų aplinkybių, nepatvirtina A. V. galimos nusikalstamos veiklos pagal BK 245 straipsnį, todėl nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Juolab, kad iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad pagal aukščiau minėtą teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdymo proceso metu buvo neišieškota dalis skolos – 317 Eur, tačiau didesnė skolos dalis buvo išieškota (vykdomasis dokumentas buvo išduotas dėl 1309,45 Eur skolos, 200 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1509,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 293 Eur bylinėjimosi išlaidų). Be to, apylinkės teismas visiškai teisingai nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui dėl 317 Eur išieškojimo negalimumo, tačiau vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, t. y. Pareiškėjas vykdomąjį dokumentą įstatymo nustatyta tvarka gali iš naujo pateikti vykdyti antstoliui.
15. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
atmesti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.