- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2-880-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00429-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 95.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-4102-160/2015, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2015 m. vasario 2 d. išvadą Nr. R2-(T)-412 (toliau – ir Išvada), priimtą Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2886-199/2015 (buvęs bylos Nr. 2-11611-199/2014), ir priimti teisėtą išvadą. Pareiškėjas nurodė, kad Išvada prieštarauja teisės aktams bei neatitinka tikrovės, taigi Kauno apylinkės teismas, remdamasis tokia išvada, negali priimti teisėto ir teisingo sprendimo. Pareiškėjas paaiškino, kad šią Išvadą jis jau skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau minėtas teismas skundo, kaip neteismingo administraciniam teismui, nepriėmė. Pareiškėjo teigimu, jis kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą, nes visuose jam adresuotuose atsakovo (VKEKK) raštuose pažymima, jog priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti R. Ž. skundą dėl atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados panaikinimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad į Kauno apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2886-199/2015 VKEKK buvo įtraukta kaip institucija teikianti išvadą byloje, taigi VKEKK Išvada, pateikta Kauno apylinkės teismo prašymu konkrečioje civilinėje byloje, gali būti vertinama toje pat nagrinėjamoje byloje ir nėra atskiro civilinio ginčo objektas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra ne dėl VKEKK sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, o dėl išvados konkrečioje civilinėje byloje, todėl išvada turi būti vertinama toje byloje, į kurią ji pateikta, o skundas dėl išvados panaikinimo Vilniaus apygardos teismui neteismingas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas R. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl VKEKK Išvados panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Kauno apylinkės teismas negali vertinti VKEKK išvados, nes būtent Kauno apylinkės teismas ir kreipėsi į VKEKK specialistus ir dabar nebegali nepaisyti VKEKK išvados. Kauno apylinkės teismas taip pat negali panaikinti VKEKK išvados, nes Vilniuje esanti valstybinė organizacija yra neteisminga Kauno apylinkės teismui. Be to, specialistų išvados yra rašomos ne tam, kad teismas jas vertintų, bet tam, jog teismas į jas atsižvelgtų. Todėl neobjektyvi VKEKK išvada trukdys Kauno apylinkės teismui priimti objektyvų ir teisingą sprendimąVKEKK savo raštuose nurodydavo, kad jos sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Akivaizdu, kad VKEKK išvada yra klaidinga. Pareiškėjas skundžia neteisėtus VKEKK veiksmus, kuriuos privalo vertinti Vilniaus apygardos teismas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11611-199/2014 įtraukė į minėtos bylos nagrinėjimą išvadą teikiančią instituciją – VKEKK – kuri buvo įpareigota pateikti teismui atsakymą į R. Ž. suformuluotus klausimus. VKEKK, vykdydama teismo nutartį, 2015 m. vasario 2 d. pateikė teismui Išvadą, kurios panaikinimo ir siekia apeliantas, paduodamas 2015 m. vasario 27 d. skundą civilinėje byloje Nr. 2-4102-160/2015.
CPK 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijų pateiktos išvados yra vertinamos visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste bei neturi jokios iš anksto nustatytos galios ir tuo labiau įpareigojančio teismą pobūdžio (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 302, 338 straipsniai), todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad esant minėtai Išvadai byloje (net jei jos duomenys iš tikrųjų neatitiktų tikrovės, ko šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nevertina), teismas būtinai priims neteisėtą ir neobjektyvų sprendimą. Priešingai nei supranta apeliantas, vien ta aplinkybė, kad būtent pats Kauno apylinkės teismas kreipėsi į VKEKK dėl Išvados pateikimo, savaime neeliminuoja šio teismo pareigos įvertinti ir išnagrinėti visus byloje esančius įrodymus, o taip pat netrukdo teismui nesivadovauti Išvada tuo atveju, jei kiti byloje esantys duomenys paneigtų šios Išvados teisingumą.
Be to, VKEKK pateiktoje Išvadoje esantys duomenys gali būti vertinami kaip įrodymai, jeigu jie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, kadangi pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai yra faktiniai duomenys, tuo tarpu samprotavimai, vertinimai, prielaidos ir nuomonės, kuriuose nėra faktinių duomenų, nėra laikomi įrodymais. Bet kurie įrodymai yra nagrinėjami ir vertinami toje civilinėje byloje, kurioje jie ir pateikti (gauti), ir būtent šioje byloje šalys (ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys) gali pateikti savo nuomonę dėl byloje esančių įrodymų (duomenų) teisingumo, sąsajų su byloje nagrinėjamu klausimu, duomenų vertinimą / supratimą.
VKEKK teismui pateikta Išvada (atsakymas į paties atsakovo suformuluotus klausimus), kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra VKEKK ikiteismine tvarka priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 3 dalies prasme, kuris, remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15, 16 dalimis, galėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, kadangi, kaip jau minėta, Išvada pateikta, teismui įtraukus VKEKK į bylą, o ne vartotojui ir / ar energetikos įmonei pateikus VKEKK skundą dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, ir VKEKK išnagrinėjus šį skundą bei priėmus vieną iš Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15–16 dalyse minimų sprendimų.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Išvada nėra atskiro civilinio ginčo objektas ir klausimas dėl minėtos Išvados panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsisakymas priimti pareiškėjo R. Ž. skundą dėl VKEKK Išvados panaikino yra teisėtas ir pagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.