Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1999 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs;

2) 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių;

3) 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 12 mėnesių. Bausmę subendrinus su 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių. Bausmę subendrinus su 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams:

5) 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

6) 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 23 d.;

7) 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 50 parų. Bausmę atliko 2020 m. rugsėjo 1 d.;

8) 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis: jis 2023 m. balandžio 8 d., apie 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje kilusio žodinio konflikto metu savo mamai V. V. sugriebęs už plaukų juos patempė, dėl ko ši atsitrenkė su nugara į šaldytuvą ir į virtuvės duris, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, pilnai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Jis prisipažįsta pilnai, kad 2023 m. balandžio 8 d., apie 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl to, kad mama jam pradėjo priekaištauti. Susibarus su mama jie apsistumdė, jis mamai V. V. sugriebė už jos plaukų ir juos patempė, o ji atsitrenkė su nugara į šaldytuvą ir į virtuvės duris. Dėl šių savo veiksmų, t. y. mamai sukelto fizinio skausmo, jis gailisi, gavęs progą žada jos atsiprašyti. Pasižada, kol vyks ikiteisminis tyrimas, su mama nebendrauti ir nesilankyti jos bute (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kai sužinos, kur gali gyventi, apie tai nedelsdamas praneš.

Motyvuojamoji dalis

Be S. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2023 m. balandžio 8 d. pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodoma, jog pareiškėja paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) bute jos sūnus S. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojo prieš ją fizinį smurtą – tampė už plaukų, trenkė ją nugara į šaldytuvą, virtuvės duris, tuo sukeldamas fizinį skausmą, taip pat grasino apipilti verdančia sriuba, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad tokį savo grasinimą jis įvykdys. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Kartu su ja gyvena jos sūnus S. V., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nuolatos geria, yra teistas, jam galioja probacija. 2023 m. balandžio 8 d. apie 0.30 val. S. grįžo namo girtas, ėmė triukšmauti, liepė nekviesti policijos, nedavė jai ramybės, neleido miegoti. Ryte pabudęs nuėjo įsigyti alkoholio, vėl išgėrė. Apie 11.20 val. jiems sėdint virtuvėje ir jai gaminant maistą, pradėjo jai priekaištauti, kad ne taip kepa mėsą. Kilus žodiniam konfliktui netikėtai puolė ją, sugriebė už plaukų, pradėjo juos rauti. Tada ėmė tampyti ją už plaukų ir trenkė ją nugara į šaldytuvą, po to į virtuvės duris, dėl ko sudužo durų stiklas. Sudužus durų stiklui, jai pavyko ištrūkti iš buto. Pradėjo prašyti kaimynų pagalbos. S. išbėgęs iš paskos puolė ją ir koridoriuje norėjo jai trenkti, bet jai pavyko jį sugriebti už rankų. Kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto ją įsileido ir ji iškvietė policiją. S., supratęs, kad paskambino pagalbos numeriu, pabėgo. Jos sūnus yra prieš ją smurtavęs ir anksčiau, tačiau jo gailėdama nesikreipė ir pareiškimo nerašė. Dėl šio įvykio jai fizinė žala nepadaryta, tačiau sukeltas fizinis skausmas, dėl sudaužytų durų stiklo pretenzijų neturi, turtinė žala nepadaryta. Taip pat sūnus jai grasino, kad paims puodą su verdančia sriuba ir išpils ant jos, taip ją sužalodamas, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad tokį grasinimą jis įvykdys, nes kaip tik tuo metu ant viryklės stovėjo puodas su gaminama sriuba.

Buto virtuvės apžiūros metu užfiksuota, kad virtuvės kairėje pusėje yra kriauklė, viryklė, virtuvinė spintelė su mikrobangų krosnele, tiesiai priešas virtuvinis stalas, dešinėje šaldytuvas ir spintelė. Virtuvės durų stiklas yra sudaužytas, ant grindų matyti stiklo šukės. Kita buto aplinka tvarkinga. Prie protokolo pridėtos buto nuotraukos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja V. V. parodė, kad 2023 m. balandžio 8 d., apie 11.20 val., jai būnant nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos sūnus S. V., išgėręs alkoholinių gėrimų. Kad S. V. išgėręs, ji suprato iš to, kad jis sunkiai jau galėjo paeiti. Jautėsi alkoholio ir tabako kvapas, namuose jis tikrai alkoholio nevartojo. Tada žodis po žodžio jie susibarė virtuvės patalpoje, tuomet S., sugriebęs jai už plaukų rankomis, kiek pamena – abejomis rankomis, pradėjo plaukus tempti, o būtent patempė laikydamas už jų, ji to tempimo metu juto fizinį skausmą galvos srityje. Tuomet jis, laikydamas dar už jos plaukų, pastūmė ją ir ji atsitrenkė su nugara į šaldytuvą ir į virtuvės duris. Kaip tiksliai jis ją pastūmė, atsakyti negali, ar tuo tempimu už plaukų ją laikydamas, ar rankomis, viskas įvyko labai greitai ir ji nepamena, nes labai išsigando. Ir nuo to atsitrenkimo tiek į šaldytuvą, tiek ir į duris juto fizinį skausmą nugaros srityje. Gerai pamena, kad nuo to atsitrenkimo į virtuvės duris durų stiklas sudužo. Parkritusi, nualpusi ji nebuvo. Į stiklus ji susižalojusi tikrai nebuvo. Po įvykio į greitąją ji nesikreipė, greitoji buvo atvykusi, bet jokių sužalojimų ji jai nenustatė, tik pamatavo kraujospūdį, ji į ligoninę vežama nebuvo. Paskirto kūno tyrimo ji nesidarė ir nežada darytis, nes sužalojimų jokių neliko ir nebuvo. Nedarbingumo taip pat neturėjo, nes yra pensininkė, niekur nedirba. Dėl to, kad sūnus S. jai sukėlė fizinį skausmą, po šio įvykio jis jos atsiprašė su ašaromis, ji jam atleido. Kai viskas įvyko, namuose be jos ir sūnaus daugiau nieko nebuvo, jie buvo tik dviese. Mažamečių, nepilnamečių vaikų jų šeimoje nėra ir konflikto metu nebuvo. Leidimų nešioti ir laikyti šaunamuosius ginklus jos sūnus neturi ir jokių šaunamųjų ginklų namuose nėra. Sutinka, kad šis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau šiam momentui nieko papildyti ji neturi. Protokolo priede ji patikslino, kad iš jos žodžių surašyta teisingai, prašymų, papildymų neturi. Dar nori patikslinti, kad pareiškime dėl išsakyto sūnaus S. grasinimo paimti puodą su verdančia sriuba, apipilti ją nelaiko realiu ir pagrįstu, dėl to jam pretenzijų neturi, nepageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad S. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl savo nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad dviese su savo mama gyvena motinai priklausančiame bute. Neneigia, kad 2023 m. balandžio 8 d. virtuvėje tarp jo ir mamos kilo konfliktas, kurio metu jiedu susistumdė, jis buvo sugriebęs ir tempė mamą už plaukų, nuo ko ji nugara atsitrenkė į šaldytuvą ir virtuvės duris. Iš esmės analogiškai aplinkybes nurodė nukentėjusioji V. V. tiek į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. V. V. nurodė, kad dėl sūnaus smurtinių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą tiek dėl jos tampymo už plaukų, tiek dėl atsitrenkimų nugara į šaldytuvą bei duris, po atsitrenkimo nugara į virtuvės duris išdužo jų stiklas, kas rodo, jog stūmimas buvo stiprus ir grubus. Įvykio vietos apžiūra patvirtina, kad virtuvės durų stiklas atvykus pareigūnams buvo išdaužtas. Nukentėjusiosios teigimu, kūno sužalojimų jai padaryta nebuvo.

Aukščiau aptarti duomenys nėra prieštaringi, vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad S. V. tyčia smurtavo prieš savo motiną: 2023 m. balandžio 8 d., apie 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje kilusio žodinio konflikto metu savo mamai V. V. sugriebęs už plaukų juos patempė, dėl ko ši atsitrenkė su nugara į šaldytuvą ir į virtuvės duris, sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – mamą, bendruose kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose. Dėl kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Teismas daro išvadą, jog visus smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi atlikdamas grubius fizinius veiksmus savo senos ((duomenys neskelbtini) m.) mamos atžvilgiu, jis suvokė, kad tokie veiksmai jai neabejotinai sukels fizinį skausmą, bei to siekė. S. V. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

S. V. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji V. V., būdama informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio prokurorės sprendimo įstatymo numatyta tvarka neskundė. Bylos aplinkybės aiškios, civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos byloje nepareikšta, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas S. V. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog S. V. praeityje teistas aštuonis kartus, daugiausiai už smurtinio pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs, atsakomybėn už nusikalstamas veikas prieš motiną traukiamas septintą kartą. Naują smurtinį nusikaltimą padarė dar neatlikęs bausmės už kitus analogiškus nusikaltimus mamos atžvilgiu. Per pastaruosius penkerius metus ne mažiau šešiolikos kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus: daugiausiai už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus, nusižengimus viešajai tvarkai ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta. VSDFV duomenimis, nedirba. Registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra teistas, praeityje skirtos švelnesnių rūšių bausmės nuo naujo nusikaltimo padarymo S. V. nesulaikė, išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nedaro, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos tyčinius pažeidimus, liudijančius nesugebėjimą priimti visuomenės nustatytų elgesio taisyklių, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. V. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technologijos g. 34, Kaunas, atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.