- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- A-2164-789/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01509-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. KL-19 „Dėl kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą; 2) Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų ginkluotės ir technikos remonto depo vado 2024 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. P-242 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Depo vado įsakymas); 3) Lietuvos kariuomenės vado 2024 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. PK-2088 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Kariuomenės vado įsakymas) 1 punktą; 4) įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado Patariamąją kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų komisiją (toliau – ir Patariamoji komisija) ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutarties pratęsimo; 5) priteisti tarnybinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pradėjo karinę tarnybą Karinėse oro pajėgose (toliau – ir KOP) Ginkluotės ir technikos remonto depe (toliau – ir Depas), sudaręs PKT sutartį. Pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenėje 23,5 metų. 2022 m. kovo 11 d. su pareiškėju buvo pratęsta PKT sutartis Nr. KS-239 (galiojimo terminas – iki 2024 m. rugsėjo 12 d.). Pareiškėjas, siekdamas ir toliau tęsti tarnybą, 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą pratęsti PKT sutartį.
2.2. KOP vadas Sprendimu pritarė Patariamosios komisijos sprendimui nepratęsti pareiškėjui PKT sutarties. Depo vadas 2024 m. liepos 19 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų.
2.3. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. apskundė Sprendimu nustatytą nurodymą nepratęsti PKT sutarties Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Generalinei inspekcijai (toliau – ir Generalinė inspekcija), kuri atliko tarnybinį patikrinimą ir 2024 m. liepos 4 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-58 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. skundo“ (toliau – ir Išvada). Generalinė inspekcija Išvadoje pažymėjo, kad nenustatė pagrindų įpareigoti Patariamąją komisiją bei KOP vadą svarstyti prašymą pratęsti su pareiškėju PKT sutartį iš naujo, buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą.
2.4. Pareiškėjas 2024 m. liepos 28 d. pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui dėl KAM Generalinės inspekcijos sprendimo, įforminto 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. 3IS-100 (toliau – ir Generalinio inspektoriaus sprendimas). Krašto apsaugos ministras 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakyme į skundą Nr.12-01-1679 nurodė, kad Generalinė inspekcija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino visas aplinkybes bei pasisakė dėl jų.
2.5. Lietuvos kariuomenės vadas 2024 m. rugpjūčio 7 d. priėmė įsakymą Nr. PK-2088 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“.
2.6. Priimti sprendimai bei įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti naikinami. Visą tarnybos laikotarpį pareiškėjas labai atsakingai vykdė pareigas, neturėjo drausminių nuobaudų, pasižymėjo puikiomis asmeninėmis savybėmis, moralinėmis pažiūromis. Profesionalumą ir tinkamumą profesinei karo tarnybai patvirtina tai, kad Kario tarnybos vertinimo anketoje 2023 m. rugsėjo 27 d. jis įvertintas „Labai gerai“. Pareiškėjas nuolat tobulinosi, kėlė kvalifikaciją, dalyvavo daugiau nei 50 kursų ir mokymų įvairiose srityse, vadai nereiškė priekaištų ir nusiskundimų dėl jo tarnybos ir PKT sutarties pratęsimo. Pareiškėjas per visą tarnybos laikotarpį 15 kartų buvo apdovanotas medaliais, skatintas, pareiškėjui buvo skirtos padėkos.
Šalies argumentai
2.7. Išvadoje nurodyta, jog KOP vado sprendime nurodytas motyvas „dėl kario asmeninių ir tarnybos interesų konflikto“. Generalinė inspekcija, priimdama sprendimą, vadovavosi KOP 2024 m. birželio 26 d. raštu Nr. IS-419 (3.1 E) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad „vertinant kario veiklą, buvo atsižvelgta į būtinuosius faktorius profesinei karo tarnybos sutarčiai pratęsti, taip pat į kario tiesioginių vadų teigiamas rekomendacijas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį.“
2.8. 2024 m. sausio 22 d. KAM Specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams (toliau – ir SPEK) protokole Nr. 1 nurodytas pasiūlymas atleisti karį dėl tarnybos interesų tik įvertinus, ar tam yra pagrindas ir paaiškėjus pavaldžių karių palaikymo Rusijos Federacijos valdžiai faktams. Tokios nuostatos nurodytos Lietuvos kariuomenės vado 2022 m. liepos 29 d. rašte Nr. KVS-502 „Dėl karių asmeninių ir tarnybos interesų“ (toliau – ir KV rekomendacija).
2.9. Svarstant prašymą dėl PKT sutarties pratęsimo bei vėliau nagrinėjant pareiškėjo skundus, nepateikta faktų, įrodymų ar duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis išreiškia palaikymą ar rodo atvirą palankumą Rusijos Federacijos vykdomai politikai. Labai geras tarnybos įvertinimas, nuolatinis tobulėjimas ir kvalifikacijos kėlimas, paskatinimai bei pavyzdingas elgesys tarnybos ir laisvu nuo tarnybos metu patvirtina jo lojalumą ir ištikimybę Lietuvos Respublikai, kariuomenės vertybių puoselėjimą. Pareiškėjas daugiau nei 20 m. patriotiškai tarnauja Lietuvos Respublikai, prireikus stos ginti savo valstybės, ištikimai ir patriotiškai vykdys pareigas Tėvynei bei jos piliečiams. Pareiškėjui labai svarbu puoselėti aukštos moralės standartus, ginti tiesą ir sudėtingose situacijose garbingai ir sąžiningai vykdyti paskirtą užduotį bei pasiekti nustatytą tikslą, niekuomet savo elgesiu nežeminti kario vardo.
2.10. Nepateikta įrodymų, duomenų ar faktų, patvirtinančių, kad pareiškėjas rodė atvirą palankumą Rusijos Federacijos valdžios politikai ar reiškė mintis, kurios griauna pasitikėjimą kariuomenės vertybėmis, prisidėjo veikimu prieš Lietuvos valstybę, jos suverenitetą, teritorijos vientisumą. Pareiškėjas niekada viešai nereiškė ir neketina reikšti savo nuomonės apie dabartinę susidariusią situaciją ar Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą. Pareiškėjas turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos skleisti. Pareiškėjas domisi įvairiomis sritimis nedalyvaudamas politikoje, nedaro Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų.
2.11. Į Generalinės inspekcijos paklausimą KOP 2024 m. birželio 26 d. rašte Nr. IS-419 (3.1 E) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, kad sprendimas nepratęsti pareiškėjui PKT sutarties buvo priimtas, nes „gali kilti grėsmė įslaptintos informacijos saugumui“, tačiau pareiškėjas neturėjo priėjimo ir jam nebuvo suteikti jokie leidimai dirbti su įslaptinta informacija, todėl jis negalėjo padaryti jokio pažeidimo ar sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui.
2.12. Priimant sprendimus dėl PKT sutarties pratęsimo ar nepratęsimo arba nutraukimo, institucijos vadovas privalo vadovautis įstatymais, įrodymais, konkrečiais faktais, bet ne abstrakčiomis ir objektyviai nepagrįstomis išvadomis, taip pat privalo nurodyti, kokias konkrečiai įstatymo ar teisės akto nuostatas pareiškėjas pažeidė, o ne remtis deklaratyviomis tezėmis. Nagrinėjamu atveju nėra faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti pareiškėjo patikimumu ar patvirtintų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, įslaptintai informacijai. Leidimas pareiškėjui dirbti su įslaptinta informacija nebuvo suteiktas, nebuvo sprendžiama dėl tokio leidimo panaikinimo, taip pat nepateikta duomenų apie ryšius su asmenimis, su kuriais bendravimas gali turėti įtakos įslaptintos informacijos apsaugai, ar kitos tai patvirtinančios aplinkybės.
Šalies argumentai
2.13. Sprendimas nepratęsti PKT sutarties nepalieka galimybių vykdyti pareigą Tėvynei. Pareiškėjas atitiko visus reikalavimus, numatytus teisės aktuose, o Patariamosios komisijos siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas augina 2 mažamečius vaikus, su šeima gyvena 1 kambario bute, kuriam reikalingas remontas, žmonos pajamos minimalios, jis prižiūri senyvo amžiaus motiną, todėl pastovios pajamos iš tarnybos buvo jo pragyvenimo šaltinis. Institucijos, priimdamos sprendimą nepratęsti PKT sutarties, privalėjo atsižvelgti į proporcingumą siekiamiems tikslams.
2.14. Pareiškėjas 2024 m. liepos 28 d. pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui dėl KAM Generalinio inspektoriaus sprendimo. Krašto apsaugos ministro 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr.12-01-1679 nepateikiama naujų argumentų, pagrindžiančių Generalinio inspektoriaus priimtą sprendimą ir tarnybinio tyrimo metu gautas išvadas, apsiribojama bendromis frazėmis apie galimus veiksmus ar grėsmes.
2.15. Nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. liepos 28 d. skundą KAM, Lietuvos kariuomenės vadas, remdamasis Depo vado įsakymu, 2024 m. rugpjūčio 7 d. priėmė įsakymą Nr. PK-2088, kuriuo pareiškėjas atleistas į atsargą nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iš Depo Technikos remonto ir priežiūros eskadrilės Variklių ir mechaninės įrangos grandies Lėktuvų mechaninės įrangos skyriaus vyriausiojo techniko pareigų. Įsakymai ir sprendimas dėl atleidimo ir PKT sutarties nepratęsimo buvo nepagrįsti ir neteisėti, todėl nebuvo pagrindo priimti Kariuomenės vado įsakymą dėl išleidimo į atsargą. Tokiais veiksmais Krašto apsaugos sistemos institucijos pažeidė lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principus, atėmė jam galimybę tarnauti bei gauti valstybinę kario pensiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas KAM atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skundą dėl KAM Generalinės inspekcijos sprendimo, įforminto 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. 3IS-100, kuriame konstatuota, kad Sprendimas yra pagrįstas.
4.2. Pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nuostatas, skundų dėl Generalinės inspekcijos sprendimų nagrinėjimo procedūra, pateikiant skundą ministrui, laikoma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra, kuri apima Generalinės inspekcijos skundžiamų sprendimų vertinimą teisėtumo aspektu, o ne pareiškėjo skundo nagrinėjimą iš naujo, atliekant atskirą (naują) tarnybinį patikrinimą.
Šalies argumentai
4.3. Tiek Generalinis inspektorius, tiek Krašto apsaugos ministras nagrinėjo pareiškėjo skundą teisės aktų nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o tiesiogines teisines pasekmes jam sukėlė Sprendimas, Depo vado įsakymas ir Kariuomenės vado įsakymas.
4.4. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti atitinkamus sprendimus, siekia būti grąžintas į PKT. Pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo štabo seržanto specialisto karinį laipsnį, atliko tarnybą eidamas Technikos remonto ir priežiūros eskadrilės Variklių ir mechaninės įrangos grandies Lėktuvų mechaninės įrangos skyriaus vyriausiojo techniko pareigas, todėl, pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą (toliau – ir KASOKTĮ) ir Priėmimo į profesinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-1179 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, būtent dalinio vadas turėjo teisę spręsti klausimą dėl karo tarnybos sutarties, pasibaigus jos terminui, galimo pratęsimo (nepratęsimo). Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio nuostatas, PKT sutartis yra terminuota, kuriai pasibaigus ji gali būti pratęsiama arba nepratęsiama Tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu. PKT sutartis su pareiškėju nepratęsta KOP vado sprendimu, Depo vado įsakymu jis atleistas iš einamų pareigų, Kariuomenės vado įsakymu jis išleistas iš PKT į atsargą.
4.5. PKT sutarčių pratęsimo teisinis reglamentavimas ir teismų praktika nenumato aplinkybių ar sąlygų, kurias atitinkant PKT pasibaigusi sutartis su kariu privalėtų būti pratęsta. Svarstant pareiškėjo prašymą dėl šios sutarties pratęsimo ir priimant sprendimą, teisės aktai neįpareigojo pratęsti sutarties su pareiškėju, ypač atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius bei kario tarnybos veiklos pažeidžiamumą didinančius rizikos veiksnius.
Šalies argumentai
4.6. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu pareiškėjas išleistas iš į atsargą, nutraukiant PKT sutartį. Juo užbaigiama profesinės karo tarnybos santykių su pareiškėju nutraukimo privaloma procedūra, realizuojant prieš tai priimtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
4.7. Skundžiami sprendimai ir įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl turėtų būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
5. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
6. Atsakovas Lietuvos kariuomenė grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjas netinkamai formuluoja reikalavimą dėl Kariuomenės vado įsakymo 1 punkto panaikinimo, nes, tik panaikinus punktą dėl išleidimo į atsargą, būtų paliekami kiti įpareigojimai, kurie numatyti pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6.2. Pareiškėjas, skunde dėstydamas argumentus, nekelia jokių reikalavimų dėl Išvados ir Krašto apsaugos ministro 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 12-01-1679.
6.3. Pareiškėjas turėjo PKT kario statusą, 2022 m. kovo 11 d. sudarius PKT sutartį Nr. KS-239 su KAM, ši sutartis galiojo iki 2024 m. rugsėjo 12 d. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, pareiškėjo kandidatūra dėl PKT sutarties pratęsimo buvo pateikta Patariamajai komisijai. Pareiškėjo vertinimu, jis atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus ir sutartis turėjo privalomai būti pratęsta. Tvarkos aprašo 21 punkte nurodytų reikalavimų atitikimas yra tik sąlyga PKT sutarties pratęsimo klausimo svarstymui atitinkamoje komisijoje, kuri atlieka vertinimą pagal Tvarkos aprašo 30 punktą, tai nereiškia, kad, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, PKT sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje eksplicitiškai įtvirtinta, jog PKT sutartis gali būti, o ne turi būti pratęsta.
6.4. PKT santykių pobūdis riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi diskreciją priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, dėl skyrimo į pareigas, jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo. Ginčo šalys turi tik tokias teisines galimybes nutraukti PKT sutartį, kokios numatytos teisės aktuose. Nagrinėjamo ginčo atveju taikytina KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad PKT sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos, kai pasibaigia sutarties terminas.
6.5. KOP vadui priėmus sprendimą pagal Patariamosios komisijos siūlymą, Krašto apsaugos ministro įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas privalėjo priimti įsakymą dėl pareiškėjo išleidimo į atsargą, Depo vadas – įsakymą dėl atleidimo iš pareigų. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos įstatymų nustatyta tvarka, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui. Depo vado bei Lietuvos kariuomenės vado įsakymai iš esmės atitiko tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jie buvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka, atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. KOP vadas tinkamai pasinaudojo jam suteikta kompetencija ir diskrecijos teise nepratęsti PKT sutarties.
6.6. Komisija, formuodama siūlymą vadui, vertino visą apie pareiškėją turimą informaciją, apimančią tiek kario profesinę veiklą, tiek jo veiklą ne tarnybos metu. Atsižvelgta į būtinuosius faktorius PKT sutarčiai pratęsti, taip pat į kario tiesioginių vadų teigiamas rekomendacijas. Patariamoji komisija, įvertinusi faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Tvarkos aprašo 30 ir 30.9 punktais, nusprendė siūlyti nepratęsti PKT sutarties.
6.7. Specialioji ekspertų komisija (toliau – SEK), atsižvelgdama į atvejus, kai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (toliau – AOTD) vykdomų patikrinimų metu paaiškėja tikrinamųjų asmenų ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiais, tikrinamieji išreiškia savo palaikymą Rusijos Federacijos valdžiai ir jos vykdomai agresijai prieš Ukrainą ir jos žmones, rodo atvirą palaikymą Rusijos Federacijos veiksmams, pabrėžė, kad toks karių elgesys kelia abejonių dėl ištikimybės Lietuvos Respublikai ir Lietuvos kariuomenei, prieštarauja puoselėjamoms kariuomenės vertybėms, griauna pasitikėjimą kariuomene visuomenės akyse, taip pat sudaro pagrindą nepasitikėti tokiu kariu ir jo duota priesaika.
6.8. Sprendimas priklausomas nuo iš kitų krašto apsaugos sistemos bei Lietuvos Respublikoje žvalgybos institucijų gaunamų duomenų. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas nepratęsti su pareiškėju PKT sutarties yra motyvuotas, paremtas objektyviais duomenimis. Nėra pagrindų, leidžiančių panaikinti šį sprendimą kaip nepagrįstą ar neteisėtą bei perduoti šio klausimo svarstymą Patariamajai komisijai iš naujo.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. L. skundą.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas, nuo 2008 m. gegužės 22 d. sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, pradėjo karinę tarnybą Depe.
8.2. 2022 m. kovo 11 d. buvo pratęsta PKT sutartis Nr. KS-239 (galiojimo terminas iki 2024 m. rugsėjo 12 d.).
8.3. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą pratęsti PKT sutartį.
8.4. KOP vado 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. KL-19 pritarta KOP patariamosios kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų svarstymo komisijos sprendimui nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju.
8.5. Depo vadas 2024 m. liepos 19 d. priėmė įsakymą Nr.P-242 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. atleidimo iš pareigų“.
8.6. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 14 d. Karinių oro pajėgų vado sprendimu Nr. KL-19 nustatytą nurodymą nepratęsti PKT sutarties 2024 m. gegužės 28 d. apskundė KAM Generalinei inspekcijai, kuri atliko tarnybinį patikrinimą ir 2024 m. liepos 4 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą. Priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą. Generalinė inspekcija Išvadoje pažymėjo, kad nenustatyta pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Patariamąją komisiją bei KOP vadą svarstyti prašymą pratęsti PKT sutartį iš naujo.
8.7. Pareiškėjas 2024 m. liepos 28 d. pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui dėl KAM Generalinio inspektoriaus sprendimo. Krašto apsaugos ministras 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakyme į skundą Nr.12-01-1679 nurodė, kad Generalinė inspekcija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino visas aplinkybes bei pasisakė dėl jų.
8.8. Lietuvos kariuomenės vadas 2024 m. rugpjūčio 7 d. priėmė įsakymą Nr. PK-2088 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“.
8.9. Pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo štabo seržanto specialisto karinį laipsnį, atliko tarnybą eidamas Technikos remonto ir priežiūros eskadrilės Variklių ir mechaninės įrangos grandies Lėktuvų mechaninės įrangos skyriaus vyriausiojo techniko pareigas. Būtent dalinio vadas turėjo teisę spręsti klausimą dėl PKT sutarties su pareiškėju galimo pratęsimo (nepratęsimo), pasibaigus šios sutarties terminui, o Lietuvos kariuomenės vadas turėjo teisę įsakymu išleisti pareiškėją iš PKT į atsargą.
9. Teismas rėmėsi Įstatymo nuostatomis (10 str. 2 d. 19 p., 28 str. 1 d., 2 d., 31 str. 2 d., 3 d., 5 d., 6 d., 38 str. 1 d. 7 p.), Tvarko aprašo nuostatomis (19 p., 22 p., 25 p., 26 p., 30 p., 32 p., 33 p., 34 p., 38 p.), PKT sutarties nuostatomis (3 p., 6 p.).
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pasirašydamas terminuotą profesinę karo tarnybos sutartį, negalėjo tikėtis, kad ji būtinai bus pratęsta. Šiuo atveju taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjo kandidatūra dėl PKT sutarties pratęsimo buvo pateikta Patariamajai komisijai ir buvo svarstoma dėl sutarties pratęsimo įstatymų nustatyta tvarka.
11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjas atitiko Tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus, jo kandidatūra dėl PKT sutarties pratęsimo buvo pateikta Patariamajai komisijai, tačiau reikalavimų atitikimas negarantuoja teigiamo sprendimo priėmimo.
12. Teismas nurodė, kad KASOKTĮ ir Tvarkos apraše nenustatyta pareiga pratęsti kario sutartį, neapibrėžti atvejai (aplinkybės), kada būtų privaloma pratęsti ją. Teismas pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) paliekama visiškos diskrecijos teisė spręsti dėl karių sutarčių pratęsimo. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas, pasirašydamas 2022 m. kovo 11 d. PKT sutartį, žinojo, kad ji sudaroma apibrėžtam laikotarpiui, o būtent iki 2024 m. rugsėjo 12 d., ir kad, vadovaujantis minėtos sutarties 6 punktu, ji tik gali (bet neprivalo) būti pratęsta.
13. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymai ir sprendimas yra teisėti, paremti galiojančiu teisiniu reglamentavimu, priimti įgaliojimus turinčių subjektų, todėl nėra pagrindo naikinti juos nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais pagrindais. Teismas nurodė, kad, atmetus pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vado Patariamąją kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų komisiją ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadą iš naujo svarstyti klausimą dėl M. L. PKT sutarties pratęsimo, priteisti tarnybinį atlyginamą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
III.
14. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
15. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Svarstant pareiškėjo prašymą dėl PKT sutarties pratęsimo (bei vėliau nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi į Generalinę inspekciją bei Krašto apsaugos ministrą), pareiškėjui nebuvo pateiktas nei vienas faktas, įrodymas ar duomenys, kurie gali patvirtinti pareiškėjo veiksmus / žodžius / rašytinius duomenis, kad pareiškėjas išreiškia palaikymą / rodo atvirą palankumą Rusijos Federacijos vykdomai agresyviai politikai. Pareiškėjo tarnybos labai geras įvertinimas, nuolatinis tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas, daugybė paskatinimų bei pavyzdingas elgesys tarnybos ir laisvu nuo tarnybos metu patvirtina pareiškėjo lojalumą ir ištikimybę Lietuvos Respublikai, kariuomenės vertybių puoselėjimą.
15.2. KOP vadas ir kitos institucijos bei įgalioti asmenys, prieš priimdami tokį sprendimą, turėjo pareigą nustatyti, ar pareiškėjo veiksmai / elgesys objektyviai padarė žalą, kad yra pateisinantis pagrindas priimti sprendimą nepratęsti PKT sutarties, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Šios institucijos bei atsakingi asmenys privalėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus proporcingumo principo atžvilgiu, užtikrinant subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo (t. y. grėsmės įslaptintos informacijos saugumui) ir pareiškėjo realiai įvykdytų veiksmų, sukėlusių / galinčių sukelti žalą valstybės interesams (raštu / žodžiu / konkrečiais veiksmais, kuriuos galima pagrįsti objektyviais neginčijamais faktais).
15.3. Pareiškėjo atžvilgiu nėra įrodyti KV rekomendacijoje akcentuojami ryšiai su Rusijos Federacija ir grėsmė riboto naudojimo informacijai, nes teismui nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas atliko tokius veiksmus ar apskritai jo veiksmai / pasisakymai buvo išreiškiantys palaikymą Rusijos Federacijos agresyviai politikai ar griovė pasitikėjimą kariuomene visuomenės akyse ir tuo labiau kėlė grėsmę įslaptintos informacijos saugumui (pareiškėjas tarnyboje neturėjo jokio priėjimo prie slaptos informacijos).
15.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl skundžiamų įsakymų ir sprendimo teisėtumo, privalėjo vertinti pareiškėjo tarnybą per visą laikotarpį, atsižvelgti į nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, skatinimus ir apdovanojimus, vykdytas funkcijas ir galimybes turėti priėjimą prie slaptos informacijos, tarnybos trukmę, pareiškėjo požiūrį į tarnybą, lojalumą ir pagarbą valstybei, kariuomenei, jo duotai priesaikai vykdyti kario pareigas.
15.5. Pareiškėjo tiesioginiai vadai, kurie turėjo nuolatinį kontaktą su pareiškėju visą tarnybos laikotarpį, rekomendavo tęsti pareiškėjo PKT sutartį. Teismas turėjo ištirti su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą dėl pareiškėjo galimai „keliamos grėsmės įslaptintai informacijai ar nelojalumo Lietuvos Respublikai“, nes atsakovai nepagrindė tokios grėsmės jokiais įrodymais.
15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
16. Atsakovas KAM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.
17. KAM nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl sprendimų pratęsti ar nepratęsti PKT sutartį aiškinama, kad nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti PKT sutarties terminą su Tvarkos apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai.
18. KAM pažymi, kad nenumatyta jokių aplinkybių ar sąlygų, kurioms esant ar kurias atitinkant PKT sutartis su kariu privalėtų būti pratęsta jai pasibaigus. Tai reiškia, kad svarstant pareiškėjo prašymą dėl PKT sutarties pratęsimo ir priimant sprendimą dėl šio prašymo, teisės aktai neįpareigojo pratęsti sutarties su pareiškėju, ypač atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius bei kario tarnybos veiklos pažeidžiamumą didinančius rizikos veiksnius (konkrečiu atveju tai buvo nustatyta).
19. KAM teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
20. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.
21. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad, atsižvelgiant į žvalgybos institucijos nustatytas aplinkybes, taip pat į PKT sutarčių pratęsimo teisinį reglamentavimą ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, turėtų būti konstatuota, kad sprendimas nepratęsti PKT sutarties yra motyvuotas, paremtas objektyviais duomenimis, nėra pagrindų panaikinti sprendimą nepratęsti PKT sutarties kaip nepagrįstą ar neteisėtą bei perduoti šį klausimą Komisijai svarstyti iš naujo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, Depo vado įsakymo ir Kariuomenės vado įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vado Patariamąją kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų komisiją ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, priteisti tarnybinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame jis formulavo reikalavimą atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.
23. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėta pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, proceso šalys yra išsamiai išdėsčiusios savo argumentus dėl ginčo esmės procesiniuose dokumentuose, teismas nenustatė būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo prašymas netenkinamas, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
24. Ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų patariamosios kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų svarstymo komisijos siūlymu nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju. Depo vado įsakymas priimtas, vadovaujantis Sprendimu, Kariuomenės vado įsakymas priimtas, vadovaujantis Sprendimu ir Depo vado įsakymu. Įvertinus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų patariamosios kareivių ir puskarininkių tarnybos reikalų svarstymo komisijos siūlymą nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju, matyti, kad toks siūlymas buvo priimtas, atsižvelgus į Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM 2024 m. kovo 22 d. rašte Nr. S-030-695RN „Dėl informacijos apie št. srž. spec. M. L. pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nurodytus faktus, KV Rekomendaciją ir KAM 2024 m. sausio 22 d. protokolą Nr. SPEK-1 „Dėl specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti posėdžio“.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2024 m. liepos 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 3VL-58 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. L. skundo“, be kita ko, nurodyta, kad, tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su Rašte pateikta informacija apie pareiškėją, KOP vadas turėjo pagrindą vertinti, ar pareiškėjas gali tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
27. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo iš atsakovo Raštą ir susipažino su juo.
28. Teisėjų kolegija nustatė, kad aplinkybės, kurias įvertinus buvo priimti skundžiami administraciniai aktai, gali būti išdėstyti Rašte, tačiau Raštas nebuvo pateiktas į bylą, atsakovas nepasisakė dėl šiame Rašte nurodytų aplinkybių reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo šio Rašto iš atsakovo, nesusipažino su juo ir nevertino jame išdėstytų aplinkybių.
29. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai ištirti jas.
30. Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalį, profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį yra konstatuota, kad teisės aktų nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su Tvarkos apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1419/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-561/2013, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1130/2011, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-624/2015). Vertinant pasirinkimo (ne)pratęsti terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgiama į krašto apsaugos sistemos poreikį bei pareiškėjo asmenines savybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1188-756/2022).
31. Šiuo atveju teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors sprendimas pratęsti / nepratęsti PKT sutartį yra paliktas krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai, tačiau tai nereiškia, kad tokia diskrecija yra absoliuti ir kad, sprendžiant profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimą, neturi būti įvertintos visos su kariu susijusios individualios aplinkybės (be kita ko, profesinės karo tarnybos trukmė ir iš jos kildintini teisėti lūkesčiai tęsti profesinę karo tarnybą, kario kvalifikacija, jo veiklos vertinimas, asmeninės savybės ir pan.) bei kitos aplinkybės, kurios yra reikšmingos formuojant profesinę karo tarnybą. Administraciniai sprendimai, susiję su profesinės karo tarnybos sutarties (ne)pratęsimu, privalo būti tinkamai motyvuoti.
32. Be to, pažymėtina, kad, vertinant krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijos teisę spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo / nepratęsimo, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime pateiktą Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies nuostatos „ministras vadovauja ministerijai“ turinio išaiškinimą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtos nuostatos turinį sudaro šie elementai: „ministras turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ministerijos darbuotojus ir priimti juos į darbą bei atleisti iš darbo; ministras turi teisę organizuoti ministerijos darbuotojų darbą, kad būtų vykdomos įstatymais ir kitais teisės aktais ministerijai nustatytos funkcijos; ministras turi teisę duoti visiems ministerijos darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus; ministras turi teisę taikyti drausminio poveikio priemones visiems ministerijos darbuotojams, kurie nevykdo savo pareigų ar ministro nurodymų arba netinkamai juos vykdo, taip pat skatinti visus ministerijos darbuotojus.“ Toks Konstitucijos nuostatos oficialus doktrininis išaiškinimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip suponuojantis, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti krašto apsaugos ministro teisę ir diskreciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti iš profesinės karo tarnybos ar tam tikrų pareigų šioje tarnyboje atleistų asmenų ir / ar į atsargą nepratęsus profesinės karo tarnybos sutarties išleistų (atlikti tarnybą rezerve paskirtų) asmenų skundus dėl jų teisių ir teisėtų lūkesčių galimai neproporcingo ir neindividualizuoto įvertinimo bei tuo grindžiamo atleidimo iš iki tol eitų pareigų ar iš tokios tarnybos, be kita ko, nepratęsus profesinės karo tarnybos sutarties, pagrįstumo ir teisėtumo.
33. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją, apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesusipažino su Raštu ir jame dėstomomis aplinkybėmis, nevertino jų ir kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių skundžiamų administracinių aktų kontekste, t. y. nevertino, ar šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas individualizuotas pareiškėjo situacijos vertinimas ir ar PKT sutarties su pareiškėjų nepratęsimas ir pareiškėjo išleidimas į atsargą nagrinėjamu atveju atitinka teisėtų lūkesčių ir proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė iš atsakovų priteisti 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
36. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, praleidęs 14 kalendorinių dienų terminą (nėra ginčo dėl šios aplinkybės). Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, teismas sprendžia patikslinto skundo priėmimo klausimą ir turi diskreciją vertinti, ar patikslinto skundo priėmimas yra būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo atsisakymą priimti patikslintą prašymą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Tačiau ši Regionų administracinio teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pateikti teismui ABTĮ reikalavimus atitinkantį naują skundą dėl žalos atlyginimo, jeigu pareiškėjas mano, kad tam tikrų institucijų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala.
38. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju nustačius, kad byloje nebuvo gauti ir įvertinti visi reikšmingi bylai įrodymai, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tenkinti pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti pareiškėjo skundą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.