Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr.(duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau ir institucija) su skundu nesutiko, prašė nutarimą palikti nepakeistą. Pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, įvertinus visus duomenis, buvo teisingai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š., būdamas II „(duomenys neskelbtini)” vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo V. Š., būdamas atsakingas už IĮ „(duomenys neskelbtini)” veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalį, nustatančioje atsakomybę, be kita ko, už deklaracijų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą. Atsakant į skundo argumentą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nevykdo jokios veiklos jau 5 metus, pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) nuostatas pelno mokesčio deklaracijos turi būti teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar per mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojas apskaičiavo ar neapskaičiavo (nevykdė veiklos, apskaičiavo mokestinius nuostolius ar pelno mokesčio nemoka pagal PMĮ nuostatas) pelno mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 77 straipsniu, mokesčių laikinai nevykdantys veiklos mokesčių mokėtojai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, jei atitinka įstatyme nurodytus kriterijus ir pateikia pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą / prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo. Pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus tvarkomose informacinėse sistemose nėra duomenų, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)” MAĮ 77 straipsnyje nustatyta tvarka būtų prašiusi laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo už mokestinį laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31. Atsakydami į skundo argumentą, kad pažeidimas įvyko dėl nežinojimo, o ne dėl tyčinės kaltės nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymu individualios įmonės vadovas atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. IĮ „(duomenys neskelbtini)” vadovu V. Š. yra nuo 2019 m. birželio 21 d. Pažymėjo, kad 2025 m. birželio 20 d. el. paštu buvo siųstas priminimą pateikti Metinės pelno mokesčio deklaraciją už 2024 m. ir informuota apie pasekmes už pavėluotą deklaracijų pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė (išrašai iš informacinių sistemų pridedami prie šio atsiliepimo). Kas leidžia darytina išvada, kad pareiškėjui dar iki AN protokolo surašymo buvo žinomos jo pareigos ir galimi neigiami teisės pažeidimo padariniai. Atsakant į skundo argumentą, jog veika yra mažareikšmė, nepadarė jokios žalos valstybės biudžetui, pažymėjo, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - V. Š. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai: 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. Š. buvo paskirta 295 Eur bauda už tai, kad būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)” vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2023 m. Nagrinėjamu atveju, nepaisant baustumo bei neigiamų padarinių, V. Š. padarė analogišką administracinį nusižengimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų bei nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 1-2 d.). Nutarimas priimtas teisėtas ir pargrįstas. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI skundžiamą nutarimą priėmė Administracinių nusižengimų registre 2025 m. rugpjūčio 28 d. automatiškai suformuoto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - AN protokolas) pagrindu. Skundžiamu nutarimu V. Š. paskirta nuobauda - 295 Eur bauda už tai, kad V. Š., būdamas II „(duomenys neskelbtini)” (kodas(duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo V. Š., būdamas atsakingas už IĮ „(duomenys neskelbtini)” veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios prievolę deklaraciją pateikti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje atsakomybę, be kita ko, už deklaracijų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

V. Š. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)” vadovas, todėl pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, numatantį, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas, kuris ne tik parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, bet ir nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą. Atitinkamai ūkio subjekto vadovas yra asmuo, atsakingas už tinkamą Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą įstatymų nustatyta tvarka.

ANK 187 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Minėto straipsnio sudėtis yra priskirtina prie blanketinių sudėčių grupės, tai reiškia, kad pavojingos ir draudžiamos veikos požymį nustato kiti įstatymai. Nagrinėjamoje byloje PMĮ 51 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pasibaigus mokestiniam laikotarpiui pateikti metinę pelno mokesčio ir (arba) metinę fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Todėl nustatytos pareigos neįvykdymas arba pavėluotas įvykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Administracinio nusižengimo subjektu pripažįstamas juridinio asmens vadovas, kuris yra atsakingas už šio juridinio asmens veiklą, tuo pačiu ir už tinkamą teisės aktų nustatyta tvarka deklaracijų pateikimą kompetentingoms institucijoms. Kaip minėta V. Š. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)” vadovas, todėl jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą.

Pareiškėjas skunde teikia klaidinančią informaciją, sakydamas, kad nežinojo, jog faktiškai įmonei 5 metus nevykdant jokios ekonominės veiklos, būtina teikti kai kurias deklaracijas. Institucija su atsiliepimu į skundą pateikė informaciją, kurioje matyti, kad mokesčių administratorius 2025 m. birželio 20 d. pareiškėjui, kaip įgaliotam asmeniui, jo nurodytu el. pašto adresu. (duomenys neskelbtini) siuntė priminimą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją. Priminime rašoma, kad prašoma pateikti (forma (duomenys neskelbtini)) deklaraciją per 5 dienas nuo priminimo gavimo dienos, t. y. buvo suteiktas papildomas terminas prievolei įvykdyti. Taip pat nurodytos ir nevykdymo pasekmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nėra nustatyta pareiga siųsti priminimus dėl mokesčių mokėtojams egzistuojančių prievolių. Pareiškėjas nesutikdamas nurodė, kad negavo jokio pranešimo, kad tuo el.paštu nesinaudoja, tačiau, kaip matyti iš pateikto skundo, skundas yra atsiųstas naudojant būtent šį el.pašto adresą. Be to teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nuvykęs į mokesčių inspekciją ir pateikė metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2024 metus, tačiau buvo netinkamai užpildyta, buvo padaryta klaida. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis išrašas iš Elektroninio deklaravimo sistemos, iš kurios matyti, kad metinė pelno mokesčių deklaracija už 2024 metus buvo teikta, tačiau dokumentas buvo atmestas. Taip pat paties pareiškėjo pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracijos kopija patvirtina, kad pareiškėjas teikė deklaraciją, tačiau buvo nustatyti dokumento trūkumai. Be to 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. Š. buvo paskirta 295 Eur bauda už tai, kad būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 m. ir 2024 m. sausio 14 d. nutarimu V. Š. buvo paskirtas įspėjimas už tai, kad būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2022 m. Šios aplinkybės ir paties V. Š. veiksmai prieštarauja ir paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis nežinojo, kad nevykdant veiklos turi būti teikiama metinė pelno mokesčio deklaracija. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo naikinti nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. Pareiškėjui institucija paskyrė 295 Eur baudą.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Nagrinėjamu atveju institucija V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė (ANK 35 straipsnis), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į duomenis, kuriais disponavo skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, pažeidėjo atsakomybę sukinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių ginčijamo nutarimo priėmimo momentui nebuvimą, jam pagrįstai buvo skirtas ne įspėjimas, o bauda, nežymiai viršijanti sankcijos minimumą.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas iš esmės neginčijo nusižengimo, tik tvirtino, jog nusižengimą padarė dėl to, jog nesupranta, kodėl nevykdančiai veiklos įstaigai būtina teikti metinę pelno mokesčio deklaraciją. Be to, kaip matyti, jis dėjo pastangas, teikė deklaraciją, tik nebesidomėjo ar deklaracija yra priimta, nors buvo nustatyti trūkumai, kurių V. Š. nepašalino. Tačiau sutiktina, kad siekio išvengti mokestinių prievolių ar pakenkti valstybės interesams nebuvo. Veika yra mažareikšmė, nepadarė jokios žalos valstybės biudžetui.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į naujai nustatytas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui, administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta taikant švelnesnę nuobaudą, tačiau tik sankcijos ribose. Teismas sutinka, kad aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste nuobauda gali būti švelninama iki sankcijoje numatytos minimalios baudos, tačiau neskiriant švelniausios nuobaudos – įspėjimo. Pažymėtina, kad per paskutinių penkerių metų laikotarpį V. Š. jau trečią kartą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Nors paskirtą baudą V. Š. sumokėjo, tačiau ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimai kasmet kartojasi, kas V. Š. necharakterizuoja, kaip pareigingo ir atsakingo vadovo. Apibendrinant visa tai kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas keistinas už nagrinėjamą nusižengimą V. Š. paskirta bauda mažintina iki sankcijos minimumo, t. y. iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą V. Š. paskiriant administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų eurų) Eur baudą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.