Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje N. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, Š. L. kaltinamas pagal BK 139 straipsnio l dalį, perduota perduoti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2016-03-14 Druskininkų miesto apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje N. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, Š. L. kaltinamas pagal BK 139 straipsnio l dalį.

Kaltinamajame akte N. M. kaltinamas tuo, kad jis pagal 2011-08-29 darbo sutartį dirbdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ priklausančio nuotykių parko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), padalinio vadovu, remiantis minėtos darbo sutarties 10.1. punktu būdamas „įsipareigojęs sąžiningai, lojaliai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo funkcijas ir laikytis teisėtų Darbdavio nurodymų bei instrukcijų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų lokalinių aktų, įstatymų bei kitų teisės aktų <...>“, 10.5. punkto pagrindu būdamas „įsipareigojęs laikytis darbo drausmės ir darbų saugos, įrenginių saugios eksploatacijos bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų <...>, 10.18. punkto pagrindu žinodamas kad, „naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio „(duomenys neskelbtini)“ nuotykių parkų infrastruktūra, privalėdamas laikytis saugumo reikalavimų bei privalėdamas užtikrinti, kad jų laikytųsi minėtos Bendrovės nuotykių parkų klientai“, 10.18.3. punkto pagrindu žinodamas, jog draudžiama leisti nuotykių parko „(duomenys neskelbtini)“ klientams naudotis raudonos ir kitomis spalvomis pažymėtais lynais, kai paminėtais nusileidimo lynais naudojasi kitas asmuo, remiantis 2014 m. rugsėjo 5 d. „Pramogavimo (duomenys neskelbtini) sutarties“, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 302331646, su S. K. (12.30 val.), 4.1.1. punktu privalėdamas „užtikrinti, jog klientui („Svečiui“) prieš pradedant pramogauti Trasa būtų pravestas instruktažas suprantama kalba“, 4.1.2. punkto pagrindu privalėdamas „užtikrinti, jog klientui (Svečiui) būtų perduota techniškai tvarkinga saugos įranga“ bei 4.1.3. punkto pagrindu privalėdamas kad „Trasa, joje esančios kliūtys bei įranga būtų techniškai tvarkingi“, paminėtų pareigų neįvykdė ir neužtikrino, jog paminėtų teisės aktų nuostatos būtų įvykdytos, t. y. netinkamai organizavo darbą paminėtame padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nes 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 12.30 val. klientui - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. K., po darbuotojo V. J. atlikto instruktažo ir pasirašytos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sutarties, surašytos lietuvių kalba, pats išdavė saugos įrangą, po to, žinodamas, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 13.20 min. dėl vykdomų „Druskininkų miesto centrinės dalies (miško parko) dviračių – pėsčiųjų takų ir mažosios turizmo infrastruktūros statinių plėtros“ (t. y. statybos darbų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ instruktorius – techninis darbuotojas Š. L. yra atkabinęs jo paties (t. y. N. M.) parodytą ir jam pačiam (N. M.) matant nuo medžio raudonos nusileidimo trasos, esančios apie 8 metrų aukštyje, vieną lyno galą, tačiau apie tai neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Druskininkuose darbuotojų ir klientų, t. y. S. K., kuriam pats buvo išdavęs saugos įrangą laipiojimui, taip pat neužtikrino, kad minėto nuotykių parko klientai (svečiai), t. y. S. K. ir kiti būtų tinkamai informuoti apie tai, jog draudžiama naudotis minėta raudonąja trasa, taip pat neužtikrino, kad paminėtos trasos pradžioje būtų sudėti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys naudotis paminėta raudona nusileidimo trasa, bei, po paminėto raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio, su Š. L. išvyko iš nuotykių parko teritorijos, tokiu būdu sudarė techninę galimybę parko svečiams pasinaudoti techniškai netvarkinga trasa, ko pasėkoje klientas S. K. 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 14.50 val., būdamas raudonos trasos platformoje-aikštelėje (apie 8 metrų aukštyje), naudodamasis išduota saugos įranga, t. y. prisisegęs prie lyno, skirto nusileidimui, ratuką –karabiną ir saugos diržo lynų karabinus bei pradėjęs čiuožti (leistis) lynu žemyn, paveiktas kūno svorio, lynas atsilaisvino ir S. K. kartu su lynu nukrito ant žemės bei susižalojo, dėl to nukentėjusiajam S. K. buvo padaryti juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustiniai lūžimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustinių lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų - S. K., t. y. N. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d.

Š. L. kaltinamas tuo, kad pagal 2012-01-10 darbo sutartį dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nuotykių parko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), instruktoriumi – techniniu darbuotoju, remiantis minėtos darbo sutarties 10.1. punktu būdamas „įsipareigojęs sąžiningai, lojaliai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo funkcijas ir laikytis teisėtų Darbdavio nurodymų bei instrukcijų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų lokalinių aktų, įstatymų bei kitų teisės aktų <...>“, 10.5. punkto pagrindu būdamas „įsipareigojęs laikytis darbo drausmės ir darbų saugos, įrenginių saugios eksploatacijos bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų <...>, 10.18. punkto pagrindu privalėdamas „naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio „(duomenys neskelbtini)“ nuotykių parkų infrastruktūra bei ją prižiūrėdamas, įrengdamas ir atnaujindamas, privalo laikytis saugumo reikalavimų bei privalėdamas užtikrinti, kad jų laikytųsi minėtos Bendrovės nuotykių parkų klientai“, 10.18.3. punkto pagrindu žinodamas, jog draudžiama leisti nuotykių parko „(duomenys neskelbtini)“ klientams naudotis raudonos ir kitomis spalvomis pažymėtais lynais, kai paminėtais nusileidimo lynais naudojasi kitas asmuo, <...>“, 10.18.4 punkto pagrindu žinodamas, kad prisiima visą riziką ir atsakomybę už galimus trečiųjų asmenų susimušimus, susižeidimus ir kitus sveikatos sutrikdymo atvejus <...>“, remiantis 2014 m. rugsėjo 5 d. „(duomenys neskelbtini) sutarties“, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), su S. K. (12.30 val.), 4.1.3. punkto pagrindu privalėdamas užtikrinti, kad „Trasa, joje esančios kliūtys bei įranga būtų techniškai tvarkingi“, paminėtų pareigų neįvykdė, nes 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 12.30 val. klientui - Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., po darbuotojo V. J. atlikto instruktažo ir pasirašytos „Pramogavimo (duomenys neskelbtini)“ Druskininkuose sutarties, nuotykių parko „(duomenys neskelbtini)“ Druskininkuose padalinio vadovui N. M. išdavus S. K. laipiojimui saugos įrangą bei 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 13.20 min. dėl vykdomų „Druskininkų miesto centrinės dalies (miško parko) dviračių – pėsčiųjų takų ir mažosios turizmo infrastruktūros statinių plėtros“ (t. y. statybos darbų) nurodžius atkabinti nuo medžio raudonos nusileidimo trasos lyną, jis, t. y. Š. L., padalinio vadovui N. M. matant, nuotykių parko „(duomenys neskelbtini)“ klientui S. K. pramogaujant, atkabino nuo medžio raudonos nusileidimo trasos, esančios apie 8 metrų aukštyje, vieną lyno, kurį betarpiškai buvo parodęs N. M., galą, tačiau paminėtos trasos (rungties) pradžioje neuždėjo draudžiančių ir įspėjamųjų ženklų, jog draudžiama naudotis minėta raudonąja trasa, taip pat apie tai neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Druskininkuose darbuotojų ir klientų, t. y. S. K., taip pat nesiėmė priemonių, kad minėto nuotykių parko klientai (svečiai), t. y. S. K. ir kiti būtų tinkamai informuoti apie tai, jog draudžiama naudotis minėta raudonąja trasa, bei, po paminėto raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio, su padalinio vadovu N. M. išvyko iš nuotykių parko teritorijos, t. y. tokiu būdu sudarė techninę galimybę parko svečiams pasinaudoti techniškai netvarkinga trasa, ko pasėkoje paminėto nuotykių parko klientas S. K. 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 14.50 val., būdamas raudonos trasos platformoje-aikštelėje (apie 8 metrų aukštyje), naudodamasis išduota saugos įranga, t. y. prisisegęs prie lyno, skirto nusileidimui, ratuką – karabiną ir saugos diržo lynų karabinus bei pradėjęs čiuožti (leistis) lynu žemyn, paveiktas kūno svorio, lynas atsilaisvino ir S. K. kartu su lynu nukrito ant žemės bei susižalojo, dėl to nukentėjusiajam S. K. buvo padaryti juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustiniai lūžimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustinių lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų - S. K., t.y. Š. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d.

2016 m. balandžio 5 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas nutarė baudžiamąją bylą Nr. 1-56-314/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 70-1-00205-14) perduoti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti. Nustatytas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nurodytų pažeidimų pašalinimui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras (toliau – Prokuroras) skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-04-05 nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui nagrinėti.

Prokuroras skunde nurodo, kad 2016-03-14 kaltinamajame akte, surašytame N. M. ir Š. L. atžvilgiu, nurodyta visi LR BPK 219 str. aprašyti duomenys, o teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrįsti.

Prokuroras skunde teigia, kad kaltinamajame akte aprašant N. M. ir Š. L. inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta (UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuotykių parke „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini)), laikas (2014 m. rugsėjo 5 d. apie 14.50 val.), tai pat nurodyti būdai N. M. inkriminuojamos veikos atveju ir Š. L. inkriminuojamos veikos atveju. Todėl, prokuroro manymu, nepagrįsti 2016-04-05 teismo nutartyje motyvai, jog pareikšti N. M. ir Š. L. kaltinimai neatitinka BPK 219 str. 3 p. numatytų reikalavimų.

Prokuroras skunde pažymi, jog N. M. ir Š. L. kaltinami padarę tik tą pačią nusikalstamą veiką (LR BK 139 str. 1 d.), nes neatliko pareigų būdami kartu, tačiau kaltinimo formuluotė, priešingai, nei teigiama nutartyje, nėra ta pati, nes kaltinimas, įvertinus baudžiamosios bylos duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), lokalius teisės aktus, tiek N. M., tiek Š. L. yra individualizuotas. Įrodinėjimo byloje dalykas yra visiškai aiškus - N. M. ir Š. L. neatsargumas atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtas jiems pareigas (lokaliuose teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimas), dėl ko S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pakartotinai Prokuroras pažymi, kaltinime (kaltinamajame akte), konkrečiai yra nurodyta, kokie buvo N. M. ir Š. L. veiksmai, kurie sąlygojo nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymą (lokalių teisės aktų normų, kurios išvardintos kaltinime, nevykdymas).

Skunde Prokuroras taip pat pažymi, kad 2016-04-05 teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, jog kaltinime (kaltinamajame akte) yra naudojamos teisės požiūriu prieštaringos ir neaiškios formuluotės, įvardijant kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes. Tiek kaltinimai, tiek kaltinamasis aktas yra aiškus ir konkretus. Pažymi ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nei vienas proceso dalyvis, įskaitant ir įtariamuosius N. M. ir Š. L., nėra pareiškę nutartyje minimų pareiškimų, įtariamieji teigė, jog įtarimo turinys jiems suprantamas, baigus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji N. M. ir Š. L. prašymų taip pat nepareiškė. Todėl nutartyje nurodyti motyvai, jog dėl to padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jog tai nesiderinama su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai, nepagrįsti.

Prokuroras skunde nurodo, kad iš aukštesniųjų teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Kauno apygardos teismo) matyti, jog Teismo nesutikimas su prokuroro kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. LR BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal LR BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje.

Dėl prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą LR BPK 409 str. 1 d. numatytais pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d., skunde Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ Nr. AB-35-1 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 33) išvadų 5.4. punkte išaiškinta, jog „Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Tokiu atveju turi būti užtikrinta galimybė nukentėjusiajam su kaltinamuoju susitaikyti (pagal analogiją taikant BPK 417 straipsnio 2 dalį). Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja prokuroras.“ Prokuroras taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nukentėjusiojo ar jo atstovo reikalavimas tęsti procesą teisme gali būti išreikštas bet kokia forma, tame tarpe ir žodžiu. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jeigu tokią valią išreiškia prokuroras, kadangi BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, be to nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Taip pat prokuroras mano, kad inkriminuojama veika pagal LR BK 139 str. 1 d. turi visuomeninę reikšmę, nes veika padaryta Baltarusijos Respublikos – užsienio – piliečio atžvilgiu, kuris nemoka proceso kalbos neišmano, Lietuvos Respublikos teisinės sistemos ir teisės aktų, todėl jam būtų sunku ginti savo teises ir teisėtus interesus. Be to veika padaryta vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parke, t.y. vietoje kuria gali naudotis bet kuris asmuo.

Prokuroras prie skundo pridėjo 2016-04-13 priimtą prokuroro reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-314/2016 ir nurodo, kad jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, nėra.

Nukentėjusiojo S. K. atstovas advokatas A. Matuiza skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nutartį. Jis skunde nurodo, kad po sužalojimo S. K. buvo pristatytas į ligoninę ir dėl sunkios būklės negalėjo rašyti skundų ir taip įgyvendinti savo teisių. Apklausos metu nukentėjusysis aiškiai ir suprantamai pareiškė prašymą, kad dėl parko darbuotojų aplaidumo, dėl kurių kaltės jis susižalojo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kalti asmenys už tai turi atsakyti. Skunde teigiama, kad tokias aplinkybes patvirtino S. K. savo ieškinyje dėl materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo S. K. atstovo advokato A. Matuizos skundai atmestini.

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Druskininkų rajono apylinkės teismas 2016-04-05 nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkų) prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, tačiau dalyje dėl bylos nutraukimo BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu neteisingai įvertino konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir esant konkrečioms aplinkybėms nukrypo nuo teismų praktikos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymo 218 str. nuostatas prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą (BPK 218 str. 7 d.). Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų nurodytų BPK 219 str. svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamajame akte pagal tai, kaip aprašytos nusikalstamos veikos, sunku suprasti ir apie kiekvieno įtariamojo nusikalstamų veikų apimtį, ir nėra aišku kuo skiriasi N. M. ir Š. L. neinformavimas nukentėjusiojo apie nuo medžio atkabintą vieną lyno galą, nulėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą; kuo skiriasi N. M. ir Š. L. neužtikrinimas, kad nukentėjusysis būtų tinkamai informuotas apie uždraudimą naudotis raudonąja trasa, nulėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą; kuo skiriasi N. M. ir Š. L. neužtikrinimas, kad raudonosios trasos pradžioje būtų sudėti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys naudotis raudona nusileidimo trasa, nulėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Prokuroras skunde nurodo, jog įrodinėjimo byloje dalykas yra visiškai aiškus - N. M. ir Š. L. neatsargumas atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtas jiems pareigas (lokaliuose teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimas). Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu kaltinamajame akte nurodyti lokalieji teisės aktai ir jų punktai iš esmės nesiskiria ir nedetalizuoja įtariamųjų atliktų veiksmų pobūdžio. Tai pat sutiktina su apylinkės teismo nurodytu kaltinamojo akto trūkumu, jog dokumento formuluotėje neaišku kokie konkrečiai N. M. veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo sąlyga ir priežastis, taip pat neaišku, kokie konkrečiai Š. L. veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo sąlyga ir priežastis.

Vienas iš prokuroro skundo argumentų yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nei vienas proceso dalyvis, įskaitant ir įtariamuosius N. M. ir Š. L., nėra pareiškę nutartyje minimų pareiškimų, įtariamieji teigė, jog įtarimo turinys jiems suprantamas, baigus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji N. M. ir Š. L. prašymų taip pat nepareiškė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išsamiai ir tiksliai suformuluoti kaltinimą, vadovaujantis įstatymų reikalavimais yra prokuroro pareiga, ir tai kad asmuo neturintis atitinkamų žinių gali subjektyviai vertinti jam pateiktą kaltinimą ir nepareikšti jokių prašymų ar pretenzijų, neeliminuoja prokuroro pareigos tinkamai parengti bylą teisminiam nagrinėjimui. Prokuroras skunde teisingai nurodo, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Tačiau, aukštesnysis teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 str.), o nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis galėtų pasiruošti efektyviai gintis teisme , būtina bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skunde išdėstyta pozicija, kad jis turi teisę tęsti baudžiamąjį procesą pradėtą pagal BK 139 str. 1 d. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad tiek pranešimai apie įtarimą N. M. ir Š. L., tiek kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo dėl baudžiamojo proceso formos (valstybinio kaltinimo). Tuo ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pažeisti BPK 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad veika numatyta BK 139 str. 1 d. patenka į privataus kaltinimo bylų kategorijų sąrašą (BPK 407 str. 1 d.) dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. BPK 409 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu šio BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas buvo teisus 2016-04-05 nutartyje nurodydamas, kad prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo dėl baudžiamojo proceso formos (valstybinio kaltinimo). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2016-04-13 prokuroras priėmė nutarimą tęsti baudžiamąjį procesą ir palaikyti valstybinį kaltinimą, kurį kartu su skundu pateikė į bylą. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime "Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą", be kita ko, yra pažymėta, jog BPK 409 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė "dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų" yra labai talpi. Ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis yra užsienio valstybės pilietis ir aiškiai išreiškęs savo valią ginti jo teisėtus interesus dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamojo proceso tvarka, pradedant ikiteisminį tyrimą. Duomenų, kad ši valia ikiteisminio tyrimo metu būtų pasikeitusi, byloje nėra, priešingai nukentėjusysis skunde nurodo, kad tokios pozicijos nukentėjusysis laikosi iki šiol. Aplinkybė, kad prokuroras buvo nepateikęs reikalavimo tęsti baudžiamąjį procesą, neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiajam reikalauti, kad būtų nustatyti ir teisingai nubausti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą pagrįstai pripažino iš esmės neatitinkančiu BPK 219 str. reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, kad tai trukdo bylą išnagrinėti teisme ir pagrįstai priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui. Aukštesniojo teismo nurodyta aplinkybė, kad prokuroras turi teisę tęsti baudžiamąjį procesą, neturi įtakos teismo išvadoms, kad kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo advokato A. Matuizos skundus ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.