Alytaus apylinkės teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas bylos parengimo nagrinėti teisme metu, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Š. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. kaltinamas tuo, kad pagal 2011-08-29 darbo sutartį dirbdamas UAB „U. P.“ priklausančio nuotykių parko (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remiantis minėtos darbo sutarties 10.1. punktu būdamas „įsipareigojęs sąžiningai, lojaliai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo funkcijas ir laikytis teisėtų Darbdavio nurodymų bei instrukcijų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų lokalinių aktų, įstatymų bei kitų teisės aktų <...>“, 10.5. punkto pagrindu būdamas „įsipareigojęs laikytis darbo drausmės ir darbų saugos, įrenginių saugios eksploatacijos bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų <...>, 10.18. punkto pagrindu žinodamas kad, „naudojantis UAB „U. P.“ padalinio (duomenys neskelbtini) nuotykių parkų infrastruktūra, privalėdamas laikytis saugumo reikalavimų bei privalėdamas užtikrinti, kad jų laikytųsi minėtos Bendrovės nuotykių parkų klientai“, 10.18.3. punkto pagrindu žinodamas, jog draudžiama leisti nuotykių parko (duomenys neskelbtini) klientams naudotis raudonos ir kitomis spalvomis pažymėtais lynais, kai paminėtais nusileidimo lynais naudojasi kitas asmuo, remiantis 2014 m. rugsėjo 5 d. „Pramogavimo U. P. sutarties“, sudarytos UAB „U. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), su S. K. (12.30 val.), 4.1.1. punktu privalėdamas „užtikrinti, jog klientui („Svečiui“) prieš pradedant pramogauti Trasa būtų pravestas instruktažas suprantama kalba“, 4.1.2. punkto pagrindu privalėdamas „užtikrinti, jog klientui (Svečiui) būtų perduota techniškai tvarkinga saugos įranga“ bei 4.1.3. punkto pagrindu privalėdamas kad „Trasa, joje esančios kliūtys bei įranga būtų techniškai tvarkingi“, paminėtų pareigų neįvykdė ir neužtikrino, jog paminėtų teisės aktų nuostatos būtų įvykdytos, t. y. netinkamai organizavo darbą paminėtame padalinyje (duomenys neskelbtini), nes 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 12.30 val. klientui - Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., po darbuotojo V. S. atlikto instruktažo ir pasirašytos „Pramogavimo U. P.“ (duomenys neskelbtini) sutarties, surašytos lietuvių kalba, pats išdavė saugos įrangą, po to, žinodamas, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 13.20 min. dėl vykdomų „Druskininkų miesto centrinės dalies (miško parko) dviračių – pėsčiųjų takų ir mažosios turizmo infrastruktūros statinių plėtros“ (t. y. statybos darbų) UAB „U. P.“ (duomenys neskelbtini) instruktorius – techninis darbuotojas Š. L. yra atkabinęs jo paties (t. y. N. M.) parodytą ir jam pačiam (N. M.) matant nuo medžio raudonos nusileidimo trasos, esančios apie 8 metrų aukštyje, vieną lyno galą, tačiau apie tai neinformavo UAB „U. P.“ (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir klientų, t. y. S. K., kuriam pats buvo išdavęs saugos įrangą laipiojimui, taip pat neužtikrino, kad minėto nuotykių parko klientai (svečiai), t. y. S. K. ir kiti būtų tinkamai informuoti apie tai, jog draudžiama naudotis minėta raudonąja trasa, taip pat neužtikrino, kad paminėtos trasos pradžioje būtų sudėti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys naudotis paminėta raudona nusileidimo trasa, bei, po paminėto raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio, su Š. L. išvyko iš nuotykių parko teritorijos, tokiu būdu sudarė techninę galimybę parko svečiams pasinaudoti techniškai netvarkinga trasa, ko pasėkoje klientas S. K. 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 14.50 val., būdamas raudonos trasos platformoje-aikštelėje (apie 8 metrų aukštyje), naudodamasis išduota saugos įranga, t. y. prisisegęs prie lyno, skirto nusileidimui, ratuką –karabiną ir saugos diržo lynų karabinus bei pradėjęs čiuožti (leistis) lynu žemyn, paveiktas kūno svorio, lynas atsilaisvino ir S. K. kartu su lynu nukrito ant žemės bei susižalojo, dėl to nukentėjusiajam S. K. buvo padaryti juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustiniai lūžimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustinių lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų - S. K..

Tokiais atliktais veiksmais N. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d.

Š. L. kaltinamas tuo, kad pagal 2012-01-10 darbo sutartį dirbdamas UAB „U. P.“ priklausančio nuotykių parko (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remiantis minėtos darbo sutarties 10.1. punktu būdamas „įsipareigojęs sąžiningai, lojaliai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo funkcijas ir laikytis teisėtų Darbdavio nurodymų bei instrukcijų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų lokalinių aktų, įstatymų bei kitų teisės aktų <...>“, 10.5. punkto pagrindu būdamas „įsipareigojęs laikytis darbo drausmės ir darbų saugos, įrenginių saugios eksploatacijos bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų <...>, 10.18. punkto pagrindu privalėdamas „naudodamasis UAB „U. P.“ padalinio (duomenys neskelbtini) nuotykių parkų infrastruktūra bei ją prižiūrėdamas, įrengdamas ir atnaujindamas, privalo laikytis saugumo reikalavimų bei privalėdamas užtikrinti, kad jų laikytųsi minėtos Bendrovės nuotykių parkų klientai“, 10.18.3. punkto pagrindu žinodamas, jog draudžiama leisti nuotykių parko (duomenys neskelbtini) klientams naudotis raudonos ir kitomis spalvomis pažymėtais lynais, kai paminėtais nusileidimo lynais naudojasi kitas asmuo, <...>“, 10.18.4 punkto pagrindu žinodamas, kad prisiima visą riziką ir atsakomybę už galimus trečiųjų asmenų susimušimus, susižeidimus ir kitus sveikatos sutrikdymo atvejus <...>“, remiantis 2014 m. rugsėjo 5 d. „Pramogavimo U. P. sutarties“, sudarytos UAB „U. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), su S. K. (12.30 val.), 4.1.3. punkto pagrindu privalėdamas užtikrinti, kad „Trasa, joje esančios kliūtys bei įranga būtų techniškai tvarkingi“, paminėtų pareigų neįvykdė, nes 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 12.30 val. klientui - Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., po darbuotojo V. J. atlikto instruktažo ir pasirašytos „Pramogavimo U. P.“ (duomenys neskelbtini) sutarties, nuotykių parko (duomenys neskelbtini) padalinio vadovui N. M. išdavus S. K. laipiojimui saugos įrangą bei 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 13.20 min. dėl vykdomų „Druskininkų miesto centrinės dalies (miško parko) dviračių – pėsčiųjų takų ir mažosios turizmo infrastruktūros statinių plėtros“ (t. y. statybos darbų) nurodžius atkabinti nuo medžio raudonos nusileidimo trasos lyną, jis, t. y. Š. L., padalinio vadovui N. M. matant, nuotykių parko (duomenys neskelbtini) klientui S. K. pramogaujant, atkabino nuo medžio raudonos nusileidimo trasos, esančios apie 8 metrų aukštyje, vieną lyno, kurį betarpiškai buvo parodęs N. M., galą, tačiau paminėtos trasos (rungties) pradžioje neuždėjo draudžiančių ir įspėjamųjų ženklų, jog draudžiama naudotis minėta raudonąja trasa, taip pat apie tai neinformavo UAB „U. P.“ (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir klientų, t. y. S. K., taip pat nesiėmė priemonių, kad minėto nuotykių parko klientai (svečiai), t. y. S. K. ir kiti būtų tinkamai informuoti apie tai, jog draudžiama naudotis minėta raudonąja trasa, bei, po paminėto raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio, su padalinio vadovu N. M. išvyko iš nuotykių parko teritorijos, t. y. tokiu būdu sudarė techninę galimybę parko svečiams pasinaudoti techniškai netvarkinga trasa, ko pasėkoje paminėto nuotykių parko klientas S. K. 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 14.50 val., būdamas raudonos trasos platformoje-aikštelėje (apie 8 metrų aukštyje), naudodamasis išduota saugos įranga, t. y. prisisegęs prie lyno, skirto nusileidimui, ratuką – karabiną ir saugos diržo lynų karabinus bei pradėjęs čiuožti (leistis) lynu žemyn, paveiktas kūno svorio, lynas atsilaisvino ir S. K. kartu su lynu nukrito ant žemės bei susižalojo, dėl to nukentėjusiajam S. K. buvo padaryti juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustiniai lūžimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninių I-II stuburo slankstelių suspaustinių lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų - S. K..

Tokiais atliktais veiksmais Š. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d.

Byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

BPK 218 str. 1 d., nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinamas asmuo. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą.

N. M. ir Š. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką numatytą BK 139 str. 1 d. (tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių). Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, nagrinėjant bylą teisme, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

N. M. iš esmės kaltinamas atlikęs tokios apimties nusikalstamą veiką - būdamas (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu netinkamai organizavo darbą šiame padalinyje, nes žinodamas, kad Š. L. atkabino nuo medžio raudonos nusileidimo trasos vieną lyno galą, tačiau apie tai neinformavo parko kliento nukentėjusiojo S. K., neužtikrino, kad nukentėjusysis būtų tinkamai informuotas apie tai, jog draudžiama naudotis raudonąja trasa, taip pat neužtikrino, kad raudonosios trasos pradžioje būtų sudėti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys naudotis raudona nusileidimo trasa, bei po raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio kartu su Š. L. išvyko iš nuotykių parko teritorijos, tuo sudarė techninę galimybę nukentėjusiajam S. K. pasinaudoti techniškai netvarkinga trasa, ko pasekoje nukentėjusysis, pradėjęs čiuožti (leistis) lynu žemyn, kartu su lynu nukrito ant žemės ir buvo nesunkiai sužalotas.

Š. L. iš esmės kaltinamas atlikęs tokios apimties nusikalstamą veiką - (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo N. M. nurodymu atkabino nuo medžio raudonos nusileidimo trasos vieną lyno galą, tačiau šios trasos (rungties) pradžioje neuždėjo draudžiančių ir įspėjamųjų ženklų, jog draudžiama naudotis raudonąja trasa, taip pat apie tai neinformavo parko kliento nukentėjusiojo S. K., taip pat nesiėmė priemonių, kad nukentėjusysis būtų tinkamai informuotas apie tai, jog draudžiama naudotis raudonąja trasa, bei po raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio, su padalinio vadovu N. M. išvyko iš nuotykių parko teritorijos, tuo sudarė techninę galimybę nukentėjusiajam S. K. pasinaudoti techniškai netvarkinga trasa, ko pasekoje nukentėjusysis, pradėjęs čiuožti (leistis) lynu žemyn, kartu su lynu nukrito ant žemės ir buvo nesunkiai sužalotas.

Pateikta kaltinimų formuluotė rodo, kad tiek N. M., tiek Š. L. kaltinami padarę tos pačios apimties veikas, kurios sąlygojo nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo ir šios veikos buvo tokių padarinių priežastimi t. y. abu kaltinamieji neinformavo nukentėjusiojo apie nuo medžio atkabintą raudonos nusileidimo trasos vieną lyno galą; abu kaltinamieji neužtikrino, kad nukentėjusysis būtų tinkamai informuotas apie tai, jog draudžiama naudotis raudonąja trasa; abu kaltinamieji neužtikrino, kad raudonosios trasos pradžioje būtų sudėti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys naudotis raudona nusileidimo trasa; abu kaltinamieji po raudonos nusileidimo trasos vieno lyno galo atkabinimo nuo medžio kartu išvyko iš nuotykių parko teritorijos.

Esant tokioms kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų formuluotėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nekaltinami bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdę nukentėjusiojo sveikatą, nėra aiškus įrodinėjimo šioje byloje dalykas, t. y. nėra aišku kuo skiriasi N. M. ir Š. L. neinformavimas nukentėjusiojo apie nuo medžio atkabintą vieną lyno galą, nulėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą; kuo skiriasi N. M. ir Š. L. neužtikrinimas, kad nukentėjusysis būtų tinkamai informuotas apie uždraudimą naudotis raudonąja trasa, nulėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą; kuo skiriasi N. M. ir Š. L. neužtikrinimas, kad raudonosios trasos pradžioje būtų sudėti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys naudotis raudona nusileidimo trasa, nulėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad nukentėjusysis nukrito ir susižalojo naudodamasis techniškai netvarkinga atrakcionų trasa, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Prokuroras kaltinamajame akte nurodo, kad dėl tokių nusikalstamų pasekmių kalti du asmenys, todėl neaišku, kokie konkrečiai N. M. veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo sąlyga ir priežastis, taip pat neaišku, kokie konkrečiai N. M. veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo sąlyga ir priežastis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tarp jų ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas), priešingu atveju, teisme taisant prokuroro padarytas klaidas, teismui yra užkraunamos jam nebūdingos ikiteisminio tyrimo funkcijos bei, pažeidžiant proceso greitumo principą, vilkinamas bylų nagrinėjimas, tuo sukeliant visuomenei pagrįstą pasipiktinimą pernelyg ilgu bylų nagrinėjimu teisme. Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamųjų teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad šioje byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nes kaltinamajame akte nurodytos teisės požiūriu prieštaringos ir neaiškios formuluotės, įvardijant kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, nesiderinama su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Dėl bylos nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Pagal BPK 407 straipsnį dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal 2014-09-05 policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b.l. t1, 12;). Nukentėjusysis apklausos metu 2014-09-09 parodė „aš noriu, kad dėl šio įvykio būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes aš buvau sužalotas dėl kažkieno aplaidumo darbe, nes naudodamasis trasomis „(duomenys neskelbtini) nuotykių parke“ manęs niekas iš šio parko darbuotojų apie kokius nors remonto darbus šiame parke neinformavo, jokių įspėjamųjų ženklų apie kokius nors remonto darbus šiame parke nebuvo ir būtent dėl to aš susižalojau“ (t1, b.l. 26-30;).

Pagal BPK 409 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą turi teisę pradėti prokuroras, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: veika turi visuomeninę reikšmę arba žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Konstitucinio Teismo nutarime (2006-01-16) nurodyta, kad BPK 409 str. 1 d. nuostatos įtvirtina prokuroro, turinčio konstitucinę priedermę ginti asmens teises bei teisėtus interesus (Konstitucijos 118 str. 2 d.), nekvestionuojamą pareigą pradėti baudžiamąjį procesą visais atvejais, kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika: 1) turi visuomeninę reikšmę, – nesvarbu, yra ar nėra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 2) padaryta žala asmeniui, kuris apskritai negali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali pats arba per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, – nesvarbu, yra ar nėra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 3) padaryta žala asmeniui, kuris gali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir yra ją išreiškęs, nustatyta tvarka kreipęsis į kompetentingą instituciją ar pareigūną, tačiau to objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti. Be to, šiame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 str. 1 ar 2 dalyse, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 str. 1 d. nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai tokiu atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 str. 1 d. nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-67/2007, 2K-178/2010). Prokuroro reikalavimo byloje pradėtoje pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nėra.

Tiek pranešimai apie įtarimą N. M. ir Š. L., tiek kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo dėl baudžiamojo proceso formos (valstybinio kaltinimo). Tuo ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pažeisti BPK 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 str. 1 d. numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiajam neišaiškino galimybės dėl nusikalstamos veikos kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeista N. M. ir Š. L. teisė į tinkamą jų padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: jie neteko galimybės pasinaudoti BPK 413 straipsnyje numatytu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikinimo institutu.

Byla perdavus prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų ir ikiteisminio tyrimo metu neištaisius šio pažeidimo, byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., turėtų būti nutraukta, remiantis BPK 3 str. 1 d. 6 p. (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-67/2007), nes paaiškėjus nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 str. 1 d. nustatytos tvarkos: prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-56-314/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 70-1-00205-14) perduoti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nurodytų pažeidimų pašalinimui.

Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamuosius, nukentėjusiojo gynėją.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.