- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- AN2-245-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00585-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. L.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2021-03-08 R. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2021-03-08 8.12 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl to neįvertino priekyje važiavusio automobilio atliekamo manevro (posūkio į dešinę), nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiavusia transporto priemone, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į J. A. priklausančią tvorą bei ją apgadino. Dėl eismo įvykio metu sugadintos tvoros J. A. padaryta 150 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) 2021-04-06 nutarimu Nr. 30-ANR_N-3242-2021 R. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 12 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2021-04-06 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovas advokatas M. Kepenis kreipėsi su skundu Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. L. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-06-09 nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK KPT 2021-04-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21129225054 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2021-04-06 nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismas 2021-06-09 nutartį ir administracinę bylą prieš R. L. nutraukti. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka dėl toliau dėstomų motyvų.
5.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas skundas, kuriame buvo nurodyti pagrindai, dėl kurių manoma, kad priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas:
1. KET 99 punkte konstatuojama: „Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.“
2. KET 101 punktas įpareigoja vairuotoją: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“
3. KET 106 punkte nustatyta: „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti“, o KET 107 punkte nurodoma: „Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.“
4. R. L., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-03-08 apie 8.12 val. važiavo Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) gatve apie 50 km/h greičiu. Priekyje jo važiavo automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, nerodydamas jokių posūkio signalų, pradėjo manevrą į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o po to staigiai pasuko į dešinę, pažeisdamas paminėtus KET 99, 101 ir 106 punktų reikalavimus, netikėtai užtvėrė važiavimo juostą automobilio BMW vairuotojui, kuris, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda“, staigiai stabdė ir suko į dešinę. R. L. pavyko išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda“, tačiau priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į namo tvorą.
5. Skundžiamame nutarime nurodyta ir nutartyje pakartota, kad R. L. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, t. y.: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“
6. Su tokia išvada negalima sutikti, kadangi R. L. leistino greičio neviršijo, atsižvelgė į visas eismo sąlygas ir, kaip matoma, sugebėjo išvengti susidūrimo su automobiliu, tačiau negalėjo numatyti, kad avarinę situaciją, pažeisdamas KET reikalavimus, sukels automobilio „Škoda“ vairuotojas, dėl to ir įvyko susidūrimas su tvora.
7. Akivaizdu, kad šis autoįvykis kilo dėl automobilio „Škoda“ vairuotojo veiksmų ir kilusios pasekmės – tvoros apgadinimas – buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susietas su „Škoda“ vairuotojo KET 99, 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimu, todėl R. L. veikoje nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.
5.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išsakyta pozicija analogiškais atvejais, jog vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, jog vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis, nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ar atšvaitų, ir pan.
5.3. Nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepaneigė skunde išdėstytų argumentų, nors iš pateiktų teismui nuotraukų ir vaizdo medžiagos akivaizdžiai matomi automobilio „Škoda“ palikti pėdsakai, kurie nepaneigiamai patvirtina tai, kad šis automobilis pažeidė paminėtus KET reikalavimus ir būtent dėl šių pažeidimų įvyko nagrinėjamas autoįvykis. Jei automobilio vairuotojas nebūtų pažeidęs šių KET reikalavimų, būtų prieš pradėdamas manevrą mažinęs greitį, pasitraukęs prie dešiniojo važiavimo juostos krašto ir iš čia sukęs į dešinę, R. L. neabejotinai būtų turėjęs galimybę numatyti tokią kliūtį ir būtų išvengęs autoįvykio. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, turėdamas pagrindą tikėtis, kad kitas eismo dalyvis laikysis nustatytų KET reikalavimų, R. L. negalėjo numatyti tokio neprognozuojamo manevro ir tik dėl to nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Prieš sukdamas į dešinę „Škodos“ vairuotojas suko į kairę, todėl techniškai neįmanoma, kad jis galėtų rodyti dešinio posūkio signalą, nes jau ištiesinus vairą posūkio signalas išsijungia, o sukant į kairę tuo labiau.
5.4. Taigi iš surinktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matoma, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio autoįvykio kilimu buvo susiję automobilio „Škoda“ vairuotojo KET 99, 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina R. L. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ne R. L., o būtent automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo padaryti KET 99, 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą, kai šis, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, nerodydamas jokių posūkio signalų, pradėjo manevrą į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o po to staigiai pasuko į dešinę, netikėtai užtverdamas važiavimo juostą automobilio BMW vairuotojui R. L., kuris, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda“, staigiai stabdė ir suko į dešinę ir jam pavyko išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, tačiau priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į namo tvorą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepaneigė skunde išdėstytų argumentų, nors iš pateiktų teismui nuotraukų ir vaizdo medžiagos akivaizdžiai matomi automobilio „Škoda“ palikti pėdsakai, kurie nepaneigiamai patvirtina tai, kad šis automobilis pažeidė paminėtus KET reikalavimus ir būtent dėl šių pažeidimų įvyko nagrinėjamas autoįvykis. Tuo tarpu R. L. leistino greičio neviršijo, atsižvelgė į visas eismo sąlygas ir sugebėjo išvengti susidūrimo su „Škoda“ automobiliu, tačiau negalėjo numatyti, kad avarinę situaciją, pažeisdamas KET reikalavimus, sukels šio automobilio vairuotojas, dėl to ir įvyko susidūrimas su tvora. Apygardos teismo vertinimu, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
8. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, pripažindama R. L. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas R. L. skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir priimta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
10. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
11. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netenkinti pareiškėjo R. L. skundo dėl Institucijos 2021-04-06 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad R. L. veiksmai pagrįstai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais – sugadinta J. A. priklausančia tvora, be kita ko, pažymėdamas, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą tiek Institucijos prie teismui atsiųstos bylos medžiagos, tiek pareiškėjo atstovo pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog eismo autoįvykis įvyko dėl R. L. kaltės, kuris, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl to neįvertino priekyje važiavusio automobilio atliekamo manevro (posūkio į dešinę), nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiavusia transporto priemone, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į J. A. priklausančią tvorą bei ją apgadino. R. L., vairuodamas automobilį, privalėjo atsižvelgti į vairavimo sąlygas (iš vaizdo įrašo matyti, kad kelio danga padengta sniegu), važiuodamas leistinu greičiu privalėjo pastebėti prieš jį važiavusio automobilio manevrą ir, reikalui esant, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas). Teismas pažymėjo, kad R. L. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtina ir kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, J. A. ir R. L. paaiškinimai, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs R. L. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, jog eismo įvykį lėmė būtent R. L. padarytas KET pažeidimas – važiuodamas leistinu greičiu privalėjo pastebėti prieš jį važiavusio automobilio manevrą ir, reikalui esant, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas). Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Škoda“ vairuotojas, kuris, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, nerodydamas jokių posūkio signalų, pradėjo manevrą į kairę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, o po to staigiai pasukdamas į dešinę ir taip netikėtai užtverdamas važiavimo juostą automobilį BMW vairavusiam R. L., kuris, siekdamas išvengti susidūrimo su „Škoda“ automobiliu, staigiai stabdė ir suko į dešinę ir jam pavyko išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, tačiau priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į namo tvorą ir ją apgadino.
13. ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo R. L. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu 2021-04-06 priimtas Institucijos nutarimas, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus. Taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog R. L. inkriminuotas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, jog jis nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kad R. L. būtų važiavęs viršijęs leistiną greitį, tačiau akivaizdu, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms – slidžiai kelio dangai, jis automobilį vairavo nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, nebuvo pasiruošęs galimam priekyje važiuojančio automobilio stabdymui ar posūkio manevrui, t. y. iš anksto nenumatė galinčios atsirasti kliūties.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog įvykio vietoje pasukimo į dešinę manevrą pagal Kelių eismo taisykles automobilio „Škoda“ vairuotojui buvo galima atlikti, todėl būtina nustatyti tik tai, kurio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, t. y. buvo ne šalutinė, antraeilė sąlyga, tačiau pagrindinė, tiesioginė analizuojamo eismo įvykio priežastis.
15. KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Tačiau, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 107 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad po eismo įvykio buvo nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuoti kelio juostų pločiai, automobilių padėtys po susidūrimo. Su šiuo planu sutiko ir tai raštiškai savo parašais patvirtino tiek R. L., tiek J. A.. Tai, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sukdamas į dešinę, J. A. manevrą atliko ne nuo dešinės kraštinės padėties, o vienu ratu įvažiuodamas į priešingą eismo juostą (iš byloje esančių fotonuotraukų ir vaizdo įrašo matyti sniegu padengtame kelyje automobilių judėjimo trajektorija), negali būti kilusio įvykio pagrindine priežastimi, nes kliūtį jis galėjo sudaryti tik priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o ne už jo važiavusiam R. L., kuris, važiuodamas iš paskos, nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino eismo sąlygų (kelias buvo apsnigtas, taigi slidus) ir priekyje jo važiavusio automobilio atliekamo posūkio į dešinę manevro, todėl laiku nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Analogiškai pasisakytina ir dėl apelianto skundo argumento, kad J. A., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, neva nerodė jokių posūkio signalų (nors pastarasis teigia, jog rodė). Bet kokiu atveju priekyje R. L. važiavęs automobilis, sukdamas į dešinę, turėjo sulėtinti greitį ir pristabdyti, taigi ir jam iš paskos važiavęs automobilis taip pat privalėjo sulėtinti greitį ir laikytis saugaus atstumo priekyje jo važiavusio automobilio, tačiau to nepadarė ir laiku nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, kai priekyje jo važiavęs automobilis atliko posūkio į dešinę manevrą. Taigi net ir tuo atveju, jei priekyje važiavęs automobilis būtų nerodęs posūkio signalo (nors ši aplinkybė byloje nėra nustatyta), eismo įvykis nebūtų kilęs, jei R. L. būtų laikęsis saugios distancijos ir važiavęs tokiu greičiu, jog galėtų laiku saugiai sustabdyti vairuojamą automobilį, priekyje važiuojančiam automobiliui keičiant važiavimo greitį ir kryptį. Iš to seka, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo R. L. veiksmai, nes jeigu jis būtų laikęsis KET reikalavimų, net ir priekyje važiavusiam automobiliui netaisyklingai atliekant posūkį į dešinę, eismo įvykis nebūtų kilęs. Aptartų duomenų kontekste apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo išvada, kad eismo įvykis įvyko dėl R. L. padaryto KET pažeidimo.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos 2021-04-06 nutarimu R. L. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį buvo nubaustas pagrįstai. Apelianto skundo argumentai R. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.
17. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2021-04-06 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-06-09 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos R. L. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.