- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- A-2253-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04473-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rytis Krasauskas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- N. P., P. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. P. ir P. G. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. KS-73 „Dėl L. S.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame sprendime konstatuota, jog jis, lobistas L. S., VTEK teiktose lobistinės veiklos ataskaitose už 2014 ir 2015 m. nenurodydamas savo lobistinės veiklos, atstovaujant Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (toliau – ir NLŽVA) bei Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (toliau – ir LSVKA; abi kartu – ir asociacijos) interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2012 m. spalio 9 d. yra VTEK įregistruotas lobistas, kiekvienais metais nuo įrašymo į VTEK tvarkomą registruotų lobistų sąrašą teikęs lobistinės veiklos ataskaitas, kuriose nurodė, jog lobistinės veiklos nevykdė. Pareiškėjas nuo 2001 m. yra praktikuojantis advokatas, įrašytas į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą. Teisinių paslaugų bei atstovavimo sutarčių pagrindu VTEK tirtu laikotarpiu teikė teisines paslaugas asociacijoms.
4. VTEK klaidingai teigė, kad pareiškėjo veikla atstovaujant asociacijų interesus turi būti vertinama kaip lobistinė, ir jis šią veiklą Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka turėjo nurodyti lobistinės veiklos ataskaitose. Abi atstovautos asociacijos yra pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą bei savo steigimo dokumentus, ir dėl to patenkančios į Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nurodytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai.
5. Asociacijos, vykdydamos savo veiklą, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, atstovautų ar gintų jų interesus, teiktų kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pagal pavedimą veikė atstovaujamų asociacijų vardu, jų interesais, jų pavedimu, teisiniai padariniai kilo asociacijoms. VTEK neturi jokio pagrindo atstovavimo sutarčių laikyti sutartimis dėl lobistinės veiklos.
6. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad VTEK narys S. K., būdamas asmeniškai susijęs su Lošimų priežiūros tarnybos direktoriumi V. D., nenusišalino nuo dalyvavimo priimant sprendimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, jog Lošimų priežiūros tarnybos direktorius V. D. yra VTEK nario S. K. žentas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. VTEK nurodė, kad lobistinė veikla yra fizinių ir juridinių asmenų siekis daryti įtaką teisėkūrai, už kurią įstatymų leidėjas numatė pareigą viešai atsiskaityti visuomenei. Pareiškėjas, atstovaudamas asociacijų interesus Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose jų veiklai svarbių Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projekto svarstymuose, vykdė lobistinę veiklą, nes siekė daryti įtaką dėl teisės aktų priėmimo. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo nurodyti tokią veiklą lobistinės veiklos ataskaitose.
9. Atstovavimo sutartys, pasirašytos su asociacijomis, pagal savo turinį gali būti vertinamos kaip sutartys dėl lobistinės veiklos. Šiose sutartyse nurodytas įgaliojimas pareiškėjui atstovauti minėtų asociacijų interesus valstybės įstaigose, organizacijose, įskaitant ir šių asociacijų nariams reikšminguose teisėkūros procesuose. Jeigu advokatas, atstovaudamas asociacijos interesus, siekia daryti įtaką dėl teisės aktų, tai laikytina lobistine veikla, už kurią privalu atsiskaityti visuomenei. Priešingu atveju, verslo grupės turėtų galimybę vykdyti neskaidrią lobistinę veiklą, prisidengdamos tam tikslui įsteigtomis asociacijomis. Pareiškėjui, kuris yra registruotas lobistas bei susipažinęs su lobistinės veiklos sąvoka, turėjo būti žinoma ir prievolė atsiskaityti už lobistinę veiklą, jei ji buvo vykdoma.
10. Aplinkybė, kad S. K. dukters sutuoktinis eina pareigas Lošimų priežiūros tarnyboje buvo žinoma VTEK nariams, tačiau ji nėra susijusi su pareiškėjo veiklos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms nagrinėjimu. Nors nusišalinimas yra kiekvieno valstybės tarnyboje dirbančio asmens asmeninė pareiga, faktinių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.
Atsiliepimas
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o VTEK sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
12. N. P. paaiškino, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja teisėkūros procese, vykdo lobistinę veiklą. N. P. yra žinoma, jog pareiškėjui buvo sumokėta už jo lobistinę veiklą (NLŽVA nariai ar tik kai kurie NLŽVA nariai atliko tokius mokėjimus pareiškėjui). Be to, nuolatinis leidimas pareiškėjui įeiti į Seimo rūmus išduotas vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsniu, įtvirtinančiu lobistų teises ir pareigas. VTEK tinkamai pritaikė Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkto nuostatas ir teisingai išaiškino, jog šiuo atveju pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, laikytina būtent lobistine veikla. Pareiškėjas niekada nebuvo asmeniškai kviečiamas į Seimo komiteto posėdžius, jam nebuvo išrašomi jokie leidimai Seimo komiteto vardu, taigi, pareiškėjas dalyvaudavo posėdžiuose kaip lobistas. Netgi jeigu paaiškėtų, jog pareiškėjas pajamų iš LSVKA narių negavo, tai nereiškia, jog lobistinės paslaugos šios asociacijos nariams nebuvo teikiamos, nes tokių paslaugų teikimas gali būti ir neatlygintinis.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas iš Lietuvos advokatų tarybos 2001 m. rugsėjo 13 d. liudijimo Nr. 1486 nustatė, kad pareiškėjas įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą ir jam suteikta teisė verstis advokato praktika. Pareiškėjas VTEK sprendimu įrašyti į lobistų sąrašą Nr. KS-114(L) nuo 2012 m. spalio 9 d. yra registruotas lobistas. Pareiškėjas 2005 m. sausio 30 d., 2015 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. vasario 22 d. atstovavimo sutarčių pagrindu atstovauja Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai, o 2015 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutarties pagrindu – Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai. Seimo nariai P. G. ir N. P. 2016 m. birželio 13 d. pareiškimu kreipėsi į VTEK, prašydami pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiklos, siekiant nustatyti ar paneigti aplinkybes dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos, patikrinti pareiškėjo lobistinės veiklos ataskaitas, o jeigu būtų nustatyti Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimai, patraukti pareiškėją atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. VTEK 2016 m. spalio 16 d. sprendime Nr. KS-73 nurodė, kad pareiškėjas lobistinės veiklos ataskaitose nenurodęs lobistinės veiklos, atstovaujant NLŽVA ir LSVKA, nevykdė Lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl įpareigojo iki 2016 m. lapkričio 26 d. patikslinti lobistinės veiklos ataskaitas už 2014–2015 m., nurodant visus lobistinės veiklos užsakovus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas, išanalizavęs aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu įregistruotas lobistu asmuo vykdo veiklą, apibrėžtą Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, jam tenka pareiga iki einamųjų metų vasario 15 dienos pateikti lobistinės veiklos ataskaitą. Šios pareigos neįgyvendinus arba įgyvendinus ją netinkamai, Lobistinės veiklos įstatymo įgyvendinimą prižiūrinti VTEK, atlikusi tyrimą ir nustačiusi atitinkamą pagrindą, turi teisę priimti sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.
17. Teismas įvertino, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo veikla, atstovaujant asociacijų interesus, atitinka Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą lobistinės veiklos apibrėžimą. Iš lobistinės veiklos ataskaitų už 2012–2015 m. teismas nustatė, kad pareiškėjas prie ataskaitose esančių skilčių „Pastabos“ nurodė, jog lobistinės veiklos nevykdė. Tačiau pareiškėjas neneigė, kad, veikdamas asociacijų interesais, dalyvavo Seimo komitetų posėdžiuose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo Seimo komitetų 2013 m. birželio 12 d., 2014 m. balandžio 8 d., lapkričio 19 d., 20 d. ir 25 d., gruodžio 3 d., 2015 m. balandžio 15 d., gegužės 20 d., rugsėjo 30 d., spalio 14 d., lapkričio 3 d., 2016 m. balandžio 13 d., gegužės 4 d. ir 18 d., birželio 8 d., 15 d. ir 22 d. posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl Seimo narių pasiūlymų dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, taip pat Vartojimo kredito įstatymo straipsnių pakeitimo, t. y. klausimai, susiję su asociacijų interesais.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, teikdamas informaciją dėl pareiškėjo dalyvavimo nurodytuose posėdžiuose, pažymėjo, jog pareiškėjas niekada nebuvo asmeniškai kviečiamas į komiteto posėdžius ir leidimai komiteto vardu išrašomi nebuvo. Pareiškėjas į Seimo komiteto posėdžius patekdavo ne kaip advokatas, atstovaujantis asociacijoms, tačiau kaip lobistas. Seimo kanceliarijos 2016 m. spalio 14 d. rašte Nr. S-2016-6671 pažymėta, kad 2015 m. gruodžio 7 d. gavus pareiškėjo prašymą, jam buvo išduotas ilgalaikis leidimas įeiti į Seimo rūmus. Taigi pareiškėjas pats nedviprasmiškai nurodė, kad leidimas lankytis Seime jam reikalingas vykdyti lobistinę veiklą, o ne advokato veiklai. Iš to teismas padarė išvadą, kad faktiškai pareiškėjo vykdoma veikla atitiko Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, t. y. pareiškėjas veikė asociacijų vardu ir interesais, dalyvaudamas Seimo komitetų posėdžiuose ir siekdamas daryti įtaką teisėkūrai.
19. Teismas akcentavo, kad pagal Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas, net ir faktinę lobistinę veiklą vykdantis asmuo gali išvengti pareigos išviešinti realiai vykdomą lobistinę veiklą vien prisidengdamas aplinkybe, kad veikia ne pelno siekiančios organizacijos interesais. Toks teisinis reglamentavimas sukuria teisės spragą ir sudaro prielaidas piktnaudžiauti Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nurodyta išimtimi.
20. Teismas pažymėjo, kad vien atstovaujamų asmenų juridinė forma negali sudaryti prielaidų neatskleisti realiai vykdomos lobistinės veiklos. Teismas nustatė, kad Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją sudaro UAB „Tete-a-tete“, UAB „Tete-a-tete“ kazino bei UAB „Unigames“. Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociaciją sudaro UAB „Ferratum Finance“, UAB „Katalogas“, UAB „LSV Intergroup“ ir UAB „NWO Invest“. Visi abiejų asociacijų nariai yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nėra įtvirtinto reikalavimo dėl asociacijos narių veiklos pobūdžio. Teismo vertinimu, individualios bylos aplinkybės sudarė būtinybę įvertinti šį aspektą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veiklai pritaikant Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkto išimtį, susidarytų precedentas, kuomet pelno siekiantys juridiniai asmenys, siekdami paveikti teisėkūros procesą, galėtų vienytis į ne pelno siekiančias organizacijas, ir šiuo būdu, pasitelkdami atstovus, tiesiogiai darytų poveikį įstatymų leidybai, o tokios veiklos, be kita ko, net nebūtų reikalaujama išviešinti. Toks aiškinimas prieštarautų Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems tikslams užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, o taip pat sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui, kai advokatai, prisidengdami atstovavimo sutartimis, galėtų daryti įtaką teisėkūrai, taip iš esmės vykdydami lobistinę veiklą, tačiau jos neatskleisdami visuomenei.
21. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas, būdamas advokatas, profesionalus teisininkas bei registruotas lobistas, galėjo suprasti, jog jo faktiškai vykdoma veikla atitinka lobistinės veiklos sampratą ir peržengia įprastas advokato atstovavimo paslaugų ribas. Nors pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas, taip pat negavo pajamų, vien tokios veiklos neįforminimas nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo vykdoma lobistinė veikla, juo labiau, kad lobistinė veikla gali būti ir neatlygintinė (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 3 d.). Teismas pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jos pareiškėjas atstovaujamoms asociacijoms būtų teikęs kitas teisines paslaugas, įprastas veikiant atstovavimo sutarties pagrindu. Priešingai, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo veikla pasireiškė išimtinai tokia veikla, kuria buvo siekiama paveikti teisėkūros procesus. Todėl teismas, atsižvelgęs į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, laikė, jog šiuo atveju net ir ne pelno siekiančių organizacijų atstovo veikla, kuria faktiškai buvo siekiama daryti poveikį teisėkūrai, yra lobistinė veikla Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti savo teiktas lobistinės veiklos ataskaitas už 2014 ir 2015 metus, jose nurodant visus lobistinės veiklos užsakovus, teisės aktų, dėl kurių jis veikė kaip lobistas, pavadinimus bei kitus Lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus deklaruotinus duomenis.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas esant interesų konfliktui. Sprendimas buvo priimtas būtent pareiškėjo, o ne jo atstovaujamų asmenų atžvilgiu. Todėl aplinkybė, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktorius yra VTEK komisijos nario žentas, nenulemia interesų konflikto atsiradimo ginčo situacijoje. Interesų pažeidimas negali būti įrodinėjamas prielaidomis ar spėlionėmis, o kiekvienu atveju turi būti nurodoma, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas trijų komisijos narių ir jos pirmininko vienbalsiai. Teismas nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra nesudaro pagrindo abejoti jo pagrįstumu, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą VTEK sprendimą ir įpareigoti VTEK priimti naują sprendimą, kuriuo pripažintų, jog pareiškėjas nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas laiko teisiškai nepagrįsta VTEK ir pirmosios instancijos teismas poziciją, jog asociacijos negali būti laikomos Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytomis organizacijomis, todėl pareiškėjo veiklai, atstovaujant šioms asociacijoms, negali būti taikoma minėtoje nuostatoje nurodyta išimtis. Nustatant nagrinėjamą teisinį reglamentavimą, buvo siekiama aiškiau apibrėžti veiklą, kuri nelaikoma (nepripažįstama) lobistine veikla, bei skatinti valstybės institucijų konsultavimąsi su nevyriausybinėmis organizacijomis.
25. Pareiškėjas pažymi, kad asociacijų nariai gali būti ne tik viešieji juridiniai asmenys, bet ir privatūs. Nagrinėjamu atveju asociacijų įstatai tiesiogiai ir aiškiai numato jų teisę atstovauti jų narių (dalyvių) bendriesiems interesams, įskaitant dalyvavimą teisėkūros procesuose. Tuo atveju, kai pačios asociacijos, kurios veikia per savo valdymo organus, dalyvavimas teisėkūros procese nelaikomas lobistine veikla, tai ir asociacijos atstovo (advokato) atitinkamas dalyvavimas patenka į Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkto reguliavimo sritį.
26. Nei VTEK, nei teismas nenustatė, jog pareiškėjo veiksmai, VTEK nagrinėtu laikotarpiu atitinkamuose Seimo komitetų posėdžiuose atstovaujant asociacijoms, būtų susiję ne su šių asociacijų narių bendraisiais interesais, o su kai kurių atitinkamų šių asociacijų narių individualiais interesais.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nesutinka, jog Lobistinės veiklos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas aptariamu klausimu kvalifikuotinas kaip teisės spraga. Teismo nurodyti Lobistinės veiklos įstatymo teisinio reguliavimo trūkumai neatitinka teisės spragos požymių. Valstybės institucijoms nesuteikta teisė pildyti teisinio reguliavimo spragas ir aiškinti viešosios teisės nuostatas plečiamai, atsižvelgiant į įstatymo paskirtį. Be to, ir išimtys iš bendrųjų taisyklių, baigtiniai sąrašai, sankcijos, kitos panašios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. 2017 m. birželio 20 d. Seime buvo priimtas Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo įstatymas buvo išdėstytas naująja redakcija. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte buvusi išimtis pelno nesiekiančioms organizacijoms naujos redakcijos įstatyme jau nebenumatyta. Taigi, tik naujas Lobistinės veiklos įstatymas panaikino anksčiau galiojusią Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkto nuostatą.
28. Pareiškėjo su asociacijomis sudarytos atstovavimo sutartys pagal savo prasmę bei turinį yra pavedimo sutartys, kurios neturėtų būti kvalifikuojamos kaip lobistinės veiklos sutartys, nes tokiomis sutartimis galėtų būti ne pavedimo, o (atlygintinų) paslaugų sutartys. Teismo išvada, esą pareiškėjas asociacijoms teikė tik paslaugas, susijusias su teisėkūros procesais, neturi pakankamo faktinio pagrindimo. Tokių duomenų pareiškėjas neteikė, o teismas ir nereikalavo, todėl negalėjo padaryti tokios išvados. Vien ta aplinkybė, jog advokatas veikia Seime, savaime nereiškia, kad jo veikla peržengia įprastas advokato atstovavimo paslaugų ribas.
29. Pareiškėjas tiek atstovaudamas NLŽVA, tiek reikšdamas savo profesinę nuomonę kaip lošimų rinkos reguliavimo ekspertas, daug kartų yra viešai išreiškęs neigiamą poziciją apie Lietuvos lošimų rinkos kontrolę bei priežiūrą, šias funkcijas atliekančią instituciją bei jos vadovą. Pareiškėjo dalyvavimas VTEK nagrinėtu laikotarpiu svarstant Seimo komitetuose parengtas Azartinių lošimų įstatymo pataisas, buvo grindžiamas būtent pareiškėjo turima ir viešai išsakyta kritika Lošimų priežiūros tarnybos ir jos vadovo V. D. veiklos atžvilgiu.
30. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad VTEK narys S. K. apie savo santykius su Lošimų priežiūros tarnybos vadovu, savo žentu V. D. būtų pranešęs kitiems VTEK nariams, taip pat pareiškėjui. Tokio pobūdžio aplinkybės nėra visuotinai žinomos, todėl galima teigti, jog VTEK narys S. K. sąmoningai (kryptingai) tokią informaciją nuslėpė nuo kitų VTEK narių ir pareiškėjo, turėdamas suinteresuotumą dalyvauti VTEK sprendimo priėmime. Tik pats VTEK narys S. K. nusprendė, kad jo santykiai su V. D., VTEK nagrinėjant Seimo narių N. P., P. G. pareiškimą, nesukelia ir negali sukelti interesų konflikto situacijos, tuo nepagrįstai atimdamas galimybę dėl to pareikšti savo poziciją pareiškėjui, t. y. administracinės procedūros šaliai, ir nuspręsti dėl to kitiems VTEK nariams.
Atsiliepimas
31. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovas atsiliepime pakartoja ginčijamo sprendimo ir pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o VTEK ir pirmosios instancijos teismo sprendimus palikti nepakeistus, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas, teigdamas, jog sutartys, sudarytos su asociacijomis, laikytinos tik atstovavimo ar pavedimo, o ne lobistinės veiklos sutartimis, klaidina teismą ir pats sau prieštarauja. Paties pareiškėjo veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės paneigia tokius jo teiginius.
35. Nagrinėjamu atveju asociacijos neatstovauja esminio skaičiaus ūkio subjektų, veikiančių konkrečioje rinkoje, priešingai, jos atstovauja labai siaurus, konkrečius, išimtinai savo narių privačius interesus, kas suponuoja išvadą, jog tokios organizacijos negali naudotis Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyta privilegija. Nors jos formaliai ir atitinka asociacijos, kaip pelno nesiekiančio juridinio asmens, teisinę formą, tačiau dėl viešųjų interesų tenkinimo stokos ir pernelyg siauro, iš esmės tik savo keleto narių privačių interesų atstovavimo, joms pagrįstai negali būti taikomos nurodytos išimtys.
36. Pareiškėjas nesąžiningai naudojasi jam ir kaip advokatui, ir kaip lobistui suteiktomis teisėmis ir lengvatomis, kartu nepaisydamas jam, kaip lobistui, taikytinų reikalavimų ir veiklos apribojimų.
37. VTEK ir teismas, siekdami tinkamai ir išsamiai atlikti tyrimą bei priimti pagrįstus sprendimus, privalėjo įvertinti pareiškėjo veiklą ir jo teiktas paslaugas, todėl buvo būtinas Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkto nuostatų aiškinimas ir taikymas. Formalus teisės taikymas neatskleistų apsimestinių pareiškėjo sudarytų sandorių ir tikrosios pareiškėjo veiklos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. KS-73 „Dėl L. S.“ (I t., b. l. 14–19), teisėtumas ir pagrįstumas.
39. Ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad registruotas lobistas L. S., savo teiktose lobistinės veiklos ataskaitose už 2014 ir 2015 m. nenurodęs savo lobistinės veiklos atstovaujant Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos bei Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos interesams, nevykdė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė šio įstatymo nuostatas. L. S. įpareigotas iki 2016 m. lapkričio 26 d. patikslinti savo teiktas lobistinės veiklos ataskaitas už 2014 ir 2015 m., jose nurodant visus lobistinės veiklos užsakovus, teisės aktų, dėl kurių jis veikė kaip lobistas, pavadinimus bei kitus Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus deklaruotinus duomenis.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju asociacijos negali būti laikomos Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytomis organizacijomis, todėl pareiškėjo veiklai, atstovaujant šioms asociacijoms, negali būti taikoma minėtoje nuostatoje nurodyta išimtis. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad VTEK narys S. K. turėjo pareigą nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, nes Lošimų priežiūros tarnybos vadovas yra jo žentas, apie kurio netinkamą vadovavimą pareiškėjas ne kartą yra viešai pasisakęs.
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė reikalavimą įpareigoti VTEK priimti naują sprendimą, kuriuo pripažintų, jog jis nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų. Šis reikalavimas nebuvo pareikštas pareiškėjo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 12). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme <...>. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas nebus nagrinėjamas.
43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo jis neginčija.
44. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2179 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) 17 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. To paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.
45. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2234 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti <...> lobisto paslaugas <...>. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.
46. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (2003 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-1385 redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja lobistinę veiklą, jos kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus; įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią nelegaliai lobistinei veiklai. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos: lobistas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą (2 d.); lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai (3 d.); lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytus asmenis), kuris sudarė su lobistu lobistinės veiklos sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (4 d.); lobisto ataskaita – lobisto šio Įstatymo nustatyta tvarka privalomai teikiamas oficialus pranešimas apie lobistinę veiklą, pajamas ir išlaidas (5 d.). Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Įstatymo 8 straipsnyje išvardinti asmenys, kuriems draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais, tai: 1) valstybės politikai; 2) valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ar teisėjai; 3) valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos; 4) valstybės ar savivaldybių įmonės. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lobistas privalo pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos; lobistinės veiklos ataskaitos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 3 dalyje išvardinta, ką lobistas privalo nurodyti lobistinės veiklos ataskaitoje.
47. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas (I t., b. l. 38), su asociacijomis sudaręs atstovavimo sutartis (I t., b. l. 39–42), Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose ginčo laikotarpiu dalyvavęs ir dalyvių sąrašuose registravęsis kaip advokatas (I t., b. l. 43–47), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose registravęsis kaip svečias, MLŽVA arba MLŽVA advokatas (I t., b. l. 49–101).
48. Pareiškėjas taip pat yra registruotas lobistas, teikęs VTEK lobistinės veiklos ataskaitas, kuriose nurodė, jog lobistinės veiklos nevykdo. Pareiškėjui, jo prašymu, lobistinės veiklos vykdymui, buvo išduotas ilgalaikis leidimas įeiti į Seimo rūmus (IV t., b. l. 24–25).
49. Byloje nėra duomenų apie tai (tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas), kad asociacijos ar pareiškėjas, veikdamas kaip asociacijų įgaliotas atstovas advokatas, būtų kreipęsi į Seimo kanceliariją ar kitus subjektus, kad būtų išduotas leidimas patekti į Seimo rūmus asociacijų vardu, kad būtų teikę prašymus leisti dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose asociacijų vardu ar kad asociacijos būtų į tokius posėdžius kviečiamos.
50. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (I t., b. l. 102–121) ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (I t., b. l. 156–171) teisinė forma yra asociacija, pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Seimo komitetų posėdžiuose dalyvavo atstovaudamas asociacijų interesams ir vykdė veiklą, kuria siekiama daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą aktualų teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, dėl kurių ginčas iš esmės nekyla, pažymi, kad sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pagal ginčui aktualios redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Ši teisės norma yra aiški ir nereikalauja papildomų priemonių jos turiniui nustatyti. Todėl ir nagrinėjamu atveju asociacijų tokio pobūdžio veikla nebūtų laikoma lobistine veikla. Vis dėlto Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnis nedraudžia pelno nesiekiančioms organizacijoms būti lobistinės veiklos užsakovais, t. y. užsakyti iš lobisto analogiško pobūdžio paslaugas.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra vertinama ne asociacijų veikla, o pareiškėjo veikla atstovaujant asociacijų interesams, t. y. ar jis veikė kaip lobistas, ar kaip jų įgaliotas atstovas advokatas, nes, kaip buvo nurodyta prieš tai, Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnis nedraudžia asociacijoms būti lobistinės veiklos užsakovais. Iš šios nutarties 48 ir 49 punktuose nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas tiek siekdamas patekti į Seimo rūmus, tiek dalyvauti Seimo komiteto posėdžiuose, save nurodė kaip lobistą. Nors pareiškėjas Komisijos posėdžiuose užsiregistravo kaip advokatas, taip pat pateikė VTEK ir teismui atstovavimo sutartis, sudarytas su asociacijomis, ir nepateikė lobistinės veiklos sutarčių (pažymėtina, kad teikiamų paslaugų turinys abiem atvejais būtų iš esmės tapatus), šios aplinkybės nepaneigia, jog faktiškai pareiškėjas, atstovaudamas asociacijų interesams, save identifikavo kaip lobistą.
53. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamame VTEK sprendime nustatytas pažeidimas ir suformuluotas reikalavimas pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti, todėl šį sprendimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl VTEK nario S. K. pareigos nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, nes Lošimų priežiūros tarnybos vadovas yra jo žentas, apie kurio netinkamą vadovavimą pareiškėjas ne kartą yra viešai pasisakęs, pažymi, kad šiuo aspektu sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija, todėl, vengdama motyvų kartojimo, jos neperrašo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad VTEK savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog jos nariams buvo žinoma apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jos nesukėlė jokių abejonių dėl S. K. galimo šališkumo.
55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, nors iš dalies vadovaudamasis kitais motyvais, iš esmės priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
56. Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra jokio pagrindo jam priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kaip jau buvo minėta, tokių dokumentų N. P. teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.