- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-333/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01913-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- T. V. D., V. A., A. A., H. B., I. B., D. B.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2791-262/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjui), A. J., dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu dalyje, restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys: T. V. D., V. A., A. A., H. B., I. B., D. B. įstatyminė atstovė, Vilniaus 44-ojo notarų biuro notarė I. D., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo tuo atveju, kai atsakovu byloje yra patraukta valstybės institucija.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 2.3-9201-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pil. A. D.“;
2) panaikinti Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005 m. gruodžio 6 d. sutartį, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos pardavė A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise 222 (dviejų šimtų dvidešimt dviejų) kv. m. žemės sklypo dalį 839 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti mirusiojo A. D. 2007 m. balandžio 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr. 2-1485), išduotą Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės I. D., dalyje dėl 222/839 dalių žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo;
4) taikyti restituciją natūra, A. J. įpareigoti grąžinti valstybei 222 (dviejų šimtų dvidešimt dviejų) kv. m. žemės sklypo dalį 839 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities viršininko administraciją įpareigoti grąžinti A. D. paveldėtojai A. J. 4 245,88 Lt.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 2.3-9201-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pil. A. D.“ (toliau- Įsakymas), tenkinant A. D. 1997 m. balandžio 3 d. prašymą ir atsižvelgiant į kiekvienam namų valdos žemės sklypo naudotojui priklausančias pastatų dalis, nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas- 839 kv.m. bei nustatytos gyvenamojo namo savininkams priklausančios dalys, įskaitant A. D.- 222 kv. m. ploto. Įsakymu taip pat nuspręsta A. D. parduoti 222 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005 m. gruodžio 6 d. sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pardavė A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise 222 kv.m žemės sklypo dalį 839 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Už A. D. perkamą žemės sklypo dalį sumokėta 4 245,88 Lt. Pagal 2007 m. balandžio 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr.2-1485) 222/839 žemės sklypą paveldėjo A. J..
Ieškovo teigimu, Įsakymu nustatant A. D. tenkančią žemės sklypo dalį, nebuvo atsižvelgta į tai, kad viena iš bendrasavininkių- T. V. D. yra išsipirkusi 203 kv.m žemės sklypą, tačiau šis sandoris nėra įformintas iki galo. Sklypų savininkams nesutarus tarpusavyje ir negalint Įsakymo pakeisti administracine tvarka buvo kreiptasi dėl šio kausimo išsprendimo teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos tėvas A. D. buvo sąžiningas ginčo sklypo įgijėjas, todėl nėra jokių CK 4.96 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų pagrindų, kurie sudarytų sąlygas išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovės manymu, net nustačius, jog A. D. buvo parduota per daug žemės, nėra pagrindo naikinti visų sandorių, pakanka tik proporcingai sumažinti žemės sklypo plotą.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (po teisių perėmimo- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad nustatant A. D. žemės sklypo dydį buvo padaryta klaidų- neatsižvelgta į T. V. D. žemės sklypo dalį. Administraciniu būdu šios klaidos ištaisyti neįmanoma, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ši kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Trečiasis asmuo T. V. D. prašė ieškinį tenkinti, kadangi priimant Įsakymą nebuvo atsižvelgta į jai priklausančią 203 kv.m žemės sklypo dalį.
Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. prašė ieškinį dalyje dėl 2005 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. 8544, pripažinimo negaliojančia atmesti. Nurodė, kad ginčijimo sandorio tvirtinimo metu visi jai pateikti dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, šalių valią. Sandorio sudarymo metu buvo nustatyti visi tokio sandorio patvirtinimu reikalingi faktai ir jie buvo tinkamai kvalifikuoti, todėl nėra pagrindo nurodytą sandorį pripažinti negaliojančiu.
Vilniaus 44-ojo notarų biuro notarė I. D. su pareikštu ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 2.3-9201-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pil. A. D.“.
Panaikino Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005 m. gruodžio 6 d. sutartį, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos pardavė A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise 222 kv.m žemės sklypo dalį 839 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikino mirusiojo A. D. 2007 m. balandžio 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr. 2-1485), išduotą Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės I. D., dalyje dėl 222/839 žemės sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.
Taikė restituciją natūra, A. J. įpareigojo grąžinti valstybei 222 v. m. žemės sklypo dalį 839 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojo grąžinti A. D. paveldėtojai A. J. 4 245,88 Lt.
Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės pajamas žyminį mokestį: 143 Lt už neturtinį reikalavimą, 127,40 Lt už pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimą, 6 428,28 Lt už dalies paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimą, taip pat 137,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 6 835,90 Lt.
Spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis ieškiniu ginčijamas Įsakymas buvo priimtas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (po procesinių teisių perėmimo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) darbuotojų kaltės. Dėl šios priežasties visos bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti priteistos tik iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisimo panaikinti.
Apeliaciniu skundu teigiama, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos)įvertinusi tai, jog priimant ieškiniu ginčytą Įsakymą buvo atlikti neteisėti veiksmai, pati ėmėsi iniciatyvos jiems pašalinti ir kreipėsi į ieškovą informuodama apie būtinybę inicijuoti teisminį procesą. Nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, procesinė padėtis byloje buvo įvardinta kaip atsakovas, iš esmės jis veikė kartu su ieškovu ir siekė ieškinio tenkinimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti ginčijamo teismo sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi nors ieškinio pagrindą šioje byloje sudarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų neteisėti veiksmai, tačiau nustačius šiuos pažeidimus administracija į tai reagavo ir siekė pažeidimus pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Apeliaciniu skundu keliamas tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo dalies, kuria valstybės naudai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kitais pagrindais sprendimas nėra ginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.
Nustatyta, jog gindamas viešąjį interesą ieškinį pareiškė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, kuris CPK 83 straipsnio 5 dalies pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus visiškai, teismas be kitų klausimų taip pat išsprendė ir valstybei mokėtino žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo klausimą. Teismas, įvertinęs, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) pripažino, jog naikintinas administracinis aktas buvo priimtas dėl jo darbuotojų kaltės, laikė jog valstybei mokėtinas 6 698,68 Lt dydžio žyminis mokestis bei 137,23 Lt vertės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos iš atsakovo. Teisėjų kolegija mano, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas, įvertinant kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas, rėmėsi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat CPK 96 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas priteisdamas iš atsakovo, neatkreipė dėmesio, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinė padėtis neatitiko jos byloje palaikomos pozicijos. Nepaisant to, jog ieškinį nagrinėjamoje byloje gindamas viešąjį interesą pareiškė prokuroras, tačiau jis veikė 2009 m. liepos 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymo pagrindu (t. 1, b. l. 37-38). Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija pastebėjusi, jog priimant byloje ginčijamą administracinį aktą buvo padaryta klaida (Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymu nustatant A. D. parduodamo valstybinės žemės sklypo plotą, buvo nurodyta per didelė žemės sklypo dalis), bei neturėdama galimybės jos ištaisyti administracine tvarka (kadangi pagal ginčijamą administracinį aktą buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, be to žemės sklypo įgijėjas yra miręs, o jo teisės paveldėtos), kreipėsi į prokuratūrą, prašydama teismine tvarka išspręsti iškilusį klausimą. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) byloje buvo suteiktas atsakovo procesinis teisinis statusas, tačiau nepaisant to, jis palaikė ieškovo poziciją bei reikalavimus. Todėl ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kokią poziciją sprendžiamu klausimu bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovas, o ne tik formaliai atsižvelgti į tokios institucijos procesinę padėtį. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Be to, remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini ir teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012; kt.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas prokuroro, o atsakovu byloje traukiama Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, buvo sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012. Bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį šioje byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos. Kadangi cituojamoje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo paisyti kasacinio teismo išaiškinimų ir nepriteisti valstybės naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos (kurios iniciatyva buvo panaikinti administraciniai aktai ir atkurtos pažeistos teisės) bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybės, pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis, kuria iš atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės naudai priteistas 6 698,68 Lt dydžio žyminis mokestis bei 137,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 6 835,90 Lt, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės naudai priteista 6 835,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.