Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 14 d., apie 18.58 val., adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,72 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val., būdamas su draugais (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Suvartojo didelį kiekį degtinės. Po kažkurio laiko nutarė, kad reikia perstatyti automobilį, kuris stovėjo netoliese esančioje automobilių aikštelėje, adresu Šaltkalvių g. 2. Įsėdo į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam ir yra registruotas jo vardu ir norėjo važiuoti atbuline eiga, kai tuo tarpu kliudė kitą automobilį. Neatsimena, kas buvo toliau, nes buvo stipriai neblaivus. Yra nedirbantis, turi (duomenys neskelbtini) invalidumą, jo finansinė padėtis yra prasta, todėl pageidauja, kas ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam arešto bausmę. Savo kaltę pripažįsta ir dėl to labai gailisi.

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d., apie 18.58 val., adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, šalia parduotuvės „Maxima“ vairavo savo automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį juodos spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis (J. M.) sustojo, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo pas „Opel“ automobilio vairuotoją informuoti, kad šis kliudė kitą transporto priemonę. Automobilį vairuojantis vyras buvo maždaug 50-60 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos aptaškyta dažais striuke, buvo su sportinėmis tamsios spalvos kelnėmis ir pilkos spalvos sportbačiais. Jam priėjus, vairuotojo pusės langas buvo kažkiek nuleistas ir automobilį vairuojantis vyras jį turėjo girdėti. Vairuotojas į jo žodžius nereagavo ir toliau važiavo atbuline eiga į stovintį automobilį. Jis (J. M.) atidarė vairuotojo dureles ir pajautė stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas į jo žodžius jokio dėmesio nekreipė, šio reakcija buvo sulėtinta. Pastebėjo, kad link „Opel“ automobilio eina trys vaikai ir pagalvojo, kad jei vairuotojas įjungs pavarų dėžes pirmą bėgį, gali įvykti bėda, todėl ištraukė automobilio užvedimo raktelius ir paskambino numeriu 112. Laukiant pareigūnų vairuotojas iš „Opel“ automobilio išlipęs nebuvo, kažką sau po nosimi kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. 2025 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 14 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu I. S., apie 18.59 val. gavo pranešimą, kad Šaltkalvių g. 2 neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus juos pasitiko pranešėjas J. M., kuris matė vairavimo faktą, pastarasis paaiškino, kad pamatė kaip automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo S. L.. Patikrinus alkotesteriu S. L., 19.19 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3,79 prom. girtumas, 19.43 val. antru pūtimu – 3,72 prom.

2025 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas sidabrinės spalvos lengvasis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis atviroje vietoje, viduryje važiuojamosios dalies, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, už parduotuvės „Maxima“. Įvykio vieta yra kelio važiojamoji dalis, (įvažiavimas į daugiabučių namų teritorija) su automobilių stovėjimo vietomis. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi atsirėmęs galinę dalimi (bamperiu) į kitą stovėjimo vietoje stovinčio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį (tiksliau į valstybinio numerio ženklą, kuris yra įlenktas). Apžiūrėjus „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, priekinėse, vairuotojo ir keleivio vietos jokių reikšmingų tyrimui daiktų ar pėdsakų nėra, apžiūrėjus minėto automobilio galinės keleivio vietas, už vairuotojo vietos, ant automobilio grindų yra plastikinis maišas su tuščiais plastikiniais buteliai nuo įvairių gėrimų, apžiūrėjus bagažinės vidų, jokių reikšmingų tyrimu daiktų ar pėdsakų nėra.

2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti BPC garso įrašas, kurio pavadinimas „ID 92387471314“. Jame užfiksuotas BPC darbuotojos pokalbis su vyru, kuris nurodo, jog girtas vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį, bandė išvažiuoti, tačiau vyras išėmė raktelius. Tai įvyko Šaltkalvių g., šalia parduotuvės „Maxima“. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis automobilis atsitrenkė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Opel“ vairuotojas šiuo metu sėdi automobilyje, jis girtas, o pranešėjas stovi šalia.

2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai tikrina įtariamojo blaivumą, pirmu pūtimu nustatomas 3,79 prom. girtumas. Po to matoma, kaip pareigūnų tarnybiniame automobilyje, laikino sulaikymo kameroje sėdi akivaizdžiai neblaivus įtariamasis, su kuriuo yra atliekami procesiniai veiksmai.

2025 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 19.19 val. S. L. buvo nustatytas 3,79 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 19.43 val. jam buvo nustatytas 3,72 prom. neblaivumas. Byloje esančiuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0102 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikato Nr. 2200379 matyti, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0102 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (galiojo įvykio metu).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. L..

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, 1999 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį buvo 1030 eurai su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. L., 2025 m. gegužės 14 d., apie 18.58 val., adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,72 promilės etilo alkoholio.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis S. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2025 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, didelį kiekį degtinės. Po kažkurio laiko nutarė, kad reikia perstatyti automobilį, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Šaltkalvių g. 2. Įsėdo į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam ir yra registruotas jo vardu, norėjo važiuoti atbuline eiga, tuomet kliudė kitą automobilį. Neatsimena, kas buvo toliau, nes buvo stipriai neblaivus. Tai, kad S. L. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,72 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis S. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis S. L. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, vieną kartą baustas ir už automobilio vairavimą neblaiviam, paskirtos baudos sumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų, SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, artimesnis jos maksimaliam dydžiui), atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra per griežtas, todėl mažintinas, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės terminą nustatant mažesnį už arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimo padarymą, vidurkį. Teismo vertinimu, būtent toks arešto bausmės terminas yra proporcingas šiai kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. yra teisiamas pirmą kartą, teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 10 mėnesių laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, nustatant kad S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis S. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo veiksmų pavojingumo nemažina ir ta aplinkybė, kad jis, kaip pats teigė, norėjo tik perstatyti savo automobilį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir atlikdamas šį manevrą jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo elgesio padarinių. Be to, automobilį jis vairavo praėjus nedideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, o jam nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo laipsnį (daugiau nei 2,50 prom.), todėl jis privalėjo suvokti, jog tokios būklės automobilį vairuoti yra itin pavojinga ir draudžiama, tačiau vis vien sėdo už vairo. Taip pat įvertintina, kad S. L. yra nebe pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam, iš jo administracinių baustumų istorijos matyti, jog jis praeityje buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už automobilio vairavimą neblaiviam, už šio nusižengimo padarymą jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, tačiau akivaizdu, kad iš šio baustumo kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga S. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 22 d. S. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu jis nuo šios dienos realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. gegužės 22 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam kaltinamajam S. L.. VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Opel Zafira“, 1999 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį buvo 1030 eurai su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. L. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. L. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jam nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinį, bet ir sunkų girtumo laipsnį, be to, tai darydamas jis sukėlė eismo įvykį. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. L. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose. BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. L. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, jis už automobilio vairavimą neblaiviam atsakomybėn traukiamas nebe pirmą kartą, teismas vertina, kad šiuo atveju S. L. tikslinga paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymui nustatant 9 mėnesių terminą nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. lapkričio 15 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas S. L.. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam S. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. L. paskirti galutinę 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, nustatant kad S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo:

1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti S. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (keturiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam S. L., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam S. L. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.