Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1471-288/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-10
Bylos Nr.
1-1471-288/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Nukentėjusysis
M. Š.
Kaltinamasis
D. G., R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1471-288/2022Proceso Nr. 1-01-1-20573-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Dominykai Černiauskaitei, Gitanai Levčenkaitei, Kristinai Grikietytei- Guobienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nukentėjusiajai M. Š.,ekspertui G. A. C.,kaltinamajam D. G.,kaltinamajai R. T.,nukentėjusiajai M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, pensininkė, gyvenanti ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. G. 2021 m. birželio 20 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine M. Š., veikdamas bendrininkų grupe su R. T., jis tyčia mažiausiai du kartus rankomis sudavė nukentėjusiajai M. Š. į veidą, kai R. T. tyčia to paties namo laiptinėje pastūmė M. Š., dėl ko ji nukrito nuo laiptų bei jis tyčia tris kartus įspyrė gulinčiai M. Š. į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajai mažiausiai dešimties trauminių poveikių, taip bendrais veiksmais padarė kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą nosyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas nugaroje, kraujosruvas sėdmenų srityje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei

R. T. 2021 m. birželio 20 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja M. Š. metu, veikdama bendrininkų grupe su D. G., D. G. tyčia mažiausiai du kartus rankomis sudavus nukentėjusiajai M. Š. į veidą, ji tyčia to paties namo laiptinėje pastūmė M. Š., dėl ko ji nukrito nuo laiptų, kur D. G. tyčia tris kartus įspyrė gulinčiai M. Š. į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajai mažiausiai dešimties trauminių poveikių, taip bendrais veiksmais padarė kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą nosyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas nugaroje, kraujosruvas sėdmenų srityje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinio kelio srityje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamieji D. G. ir R. T. kaltais neprisipažino.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. Š. savaitę laiko gėrė bei pykosi su savo sūnumi. Pykos, nes ji sūnaus pragėrė –1500 eurų. Ryte pasakė, kad važiuos visi pas jo mamą į gimtadienį ir sugerinti, kad baigtų pyktis. Važiavo į gimtadienį visi išgėrę. Iš vakaro jis buvo grįžęs iš užsienio. Visi trys būdami išgėrę nuvažiavo pas jo mamą, į mamos draugo gimtadienį. Nežino, kodėl M. važiavo. Paprašė mamos, kad ją išvestų, pats išėjo į balkoną. Mama atbėgo ir pasakė, kad M. nukrito nuo laiptų. Jis nėjo pažiūrėti, kad M. nukrito, tik pasakė, kad jam neįdomu. Jo mama rėkavo, lakstė, tada jis nuėjo pasižiūrėti. Atėjęs į laiptinę pamatė M., kuri tuo metu gulėjo ant pilvo žemyn galva. Kaimynė pakėlė M. plaukus, jam lipant laiptais jo paprašė atnešti ledukų. Jis atnešė gabalą šaldytos mėsos. Tuo metu jis nematė jokių sužalojimų pas nukentėjusiąją. Jis nukentėjusios nemušė. Turi užsienyje darbą, nori išvykti dirbti. Galėtų atlikti viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamoji R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną atėjo pas ją į svečius sūnus D. su savo drauge M. ir jos sūnumi. M. buvo labai neblaivi. Sūnus mažiau išgėręs. Jie pykosi, ji juos ramino. Labai prašė, kad nustotų rėkti, bet jie nenurimo. Visi vyrai išėjo į balkoną rūkyti. Sakė ji M., kad ji nori, jog jie išeitų. Galvojo, kad baigsis triukšmas. Nieko nesakius M. bandė išeiti, pasiėmė rankinę. Bandė duris laikyti, kad ji neišeitų, bet ji išėjo. Negalvojo, kad ji tokia girta, kad net išeinant laiptinėje nukrito. Iškvietė greitąją pagalbą. Prie nukentėjusios ji net neprisilietė, jos nestūmė. Ji tik M. ranką nustūmė tuo metu, kai ji skambino skambučiu į duris. Nematė ar sūnus nukentėjusiajai sudavė. Kalta neprisipažįsta, kadangi ji įvykio metu buvo blaivi, nieko nukentėjusiajai nepadarė.

Nukentėjusioji M. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu su juo gyvena 15-16 metų. Būdavo susipyksta, kaltinamasis išeina ir vėl po kurio laiko grįžta. Pykosi dėl visko, draugai, alkoholis. Birželio 20 d. buvo kartu su juo kompanijoje. Ryte D. pasakė, kad važiuos į mamos draugo gimtadienį. Kvietė ir jos sūnų K.. Perspėjo R., kad visi atvažiuoja. Prie stalo susikivirčijo su D. mama, ji reiškė pretenzijas. D. sudavė jai per veidą, tačiau R. jo nesustabdė. L. davė pastabą D.. Pikta jai buvo, kad jos niekas neužstojo. Pasakė, kad kvies policiją. Pasakė, kad eis ieškoti pagalbos pas kaimynus. R. stovėjo prie durų, K. ėjo jai iš paskos. R. nenorėjo jos išleisti, paskui duris atrakino. Ji išėjo pro duris, nuėjo prie kaimynų durų, stovėdama prie durų, R. stovėjo jai iš kairės, K. stovėjo šone. Kai ji ištiesė ranką prie skambučio, kaltinamoji griebė jai už rankos sakydama „skrisk“ ir ją pastūmė, ji nukrito. Nors buvo išgėrusi, bet viską prisimena. Gulėdama apačioje viską matė, K. buvo pasimetęs, pasakė R. kviesti greitąją. Pamatė, kaip R. įbėgo į kambarį, K. paskui. Prie jos nusileido D. klausdamas ar ji dar gyva ir tuo metu jis ją pradėjo spardyti. Tuomet ji pradėjo šaukti pagalbos, tada atėjo kaimynė ją apžiūrėti, pamačiusi gumbą ant kaktos, paprašė atnešti pagalvę. K. atnešė pagalvę, D. ledinį mėsos gabalą. Kaimynė ją kalbino kol atvažiavo greitoji. K. ją palydėjo iki greitosios. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji yra jos mama ir brolis. Įvykio metu nebuvo namuose. Tuo metu brolis su savo drauge atvažiavo pasveikinti mamos draugo L. M. su gimtadieniu. Jie taip pat ruošėsi atvažiuoti. Mama jai skambino sakydama, kad brolio draugė labai pykstasi su savo sūnumi, nežinai kaip vyks šventė. Kalbant telefonu girdėjosi balsai, riksmai. Jam atvažiavus, jau greitoji išvažinėjo. Sužinojo, kad M. nukrito nuo laiptų. Nepasirodė jam keista, kad žmogus, kuris įpučia 4 promiles alkoholio nukreta pats nuo laiptų. Įvykio vietoje nebuvo, bet apie įvykį žino iš brolio. Su nuketėjusiąja nekalbėjo. Niekas jam nesakė, kaip nukrito, nes nei vienas nematė. Jo mama pamatė nukritusią M. tik atidarius duris, kai išgirdo bildesį.

Liudytoja Z. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji yra jos kaimynai. Nukentėjusiąją kartą matė iki įvykio. Įvykio metu buvo namuose. Nieko negirdėjo. Girdėjo durų trenksmą. Jos vaikas ją pakvietė, pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė laiptų aikštelėje gulinčią moterį ir šalia stovintį vyrą. Kadangi yra medikė, atidarė duris ir paklausė ar nereikia pagalbos. Priėjusi prie gulinčios moters, pamatė gumbą, mėlynę, pasakė jos artimiesiems, kad atneštų ledo. Nieko neklausinėjo nukentėjusiosios ir ji nieko neaiškino. Nuketėjusioji buvo sąmoninga, orientuota, adekvati.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. T. yra jo draugė, kartu gyvena. Birželio 20 d. buvo jo gimtadienis. Atvažiavo M., jos sūnus K. ir D.. M. sūnaus priekaištavo jai dėl pavardės, bandė raminti. Lyg viskas aprimo, išėjo į balkoną parūkyti. R. išlydėjo M. pro duris. Matė kaip moterys išeidinėjo. Dar pasiūlė kelionei išgerti. Po kurio laiko R. įbėga ir pasakė, kad M. nukrito. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė laiptų apačioje gulinčią nukentėjusiąją. Kaimynė Z. išėjo, siūlė pagalbą. Tuo metu R. skambino greitajai, kaip nukrito M. jis nematė. Nežino kas M. sumušė, nematė jokių smūgių. Tik tiek žino, kad ji krito nuo laiptų.

Liudytojas K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji yra jo mama. Buvo kartu su ja kompanijoje, šventė kartu gimtadienį. Iš pradžių viskas buvo gerai, po to mama apsižodžiavo su D. Nuo ko viskas prasidėjo nežino, tuo metu buvo balkone. Išgirdęs riksmus, atėjo į vidų. Matė kaip D. tris smūgius sudavė mamai į veidą. Bandė juos nuraminti, mama norėjo kviesti policiją. Pasakė, kad aiškinsis be policijos. Paskui motina ėjo kaimynės prašyti pagalbos, paskui motiną išbėgo R. Liudytojas iš paskos ėjo. Mama nespėjo prieiti kaimynės durų, bandė skambinti, bet jai sutrukdė R. Traukdama mamos ranką nuo skambučio, stūmė motiną nuo laiptų. Nukentėjusioji stovėjo prie pat laiptų krašto. Mama nukrito. Tuomet R. pabėgo į vidų kviesti greitąją. Liudytojas pribėgo prie motinos. Paskui išėjo kaimynė. Kažkuriuo momentu pagalvę atnešė D., uždėjo mamai ant galvos. Atvažiavo greitoji. Laiptinėje D. spyrė mamai į šoną, du ar tris kartus spyrė. Neturi jokių piktumų nei su D., nei su R.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiosios sužalojimas būdingas kritimui nuo laiptų. Nustatyti ar pati krito ar ją pastūmė, negali. Kai kurie nustatyti sužalojimai būdingi kūnui atsitrenkiant į daiktą arba tas daiktas atsitrenkė į kūną. Negali atmesti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja. Nustatyti sužalojimai padaryti rankų pirštais.

Iš 2021 m. lapkričio 4 d. nukentėjusiosios M. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. Š. parodė bei patvirtino apie įvykį duotus savo parodymus (1 t., b. l. 52-57).

Iš 2022 m. sausio 4 d. akistatos matyti, kad tarp liudytojo K. Š. ir D. G. prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 146-150).

Iš 2022 m. sausio 4 d. akistatos matyti, kad tarp liudytojo K. Š. ir R. T. prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu liko prie savo duotų parodymų (1 t. b. l. 188-190).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1162/2021 (02) matyti, kad M. Š. nustatyta, kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva nosyje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos sėdmenų srityje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Diagnozuoti šonkaulių lūžiai įtariami, nepatvirtinti specialiais tyrimais. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę") nustatant sveikatos sutrikdymo mastą diagnozuoti šonkaulių lūžiai negali būti kvalifikuojami. Išvadoje užfiksuota, kad į LSMUL Kauno klinikas M. Š. pristatyta 2021 m. birželio 20 d. 16.37 val., nusiskundimai nustumta nuo laiptų iš 5 aukšto į 4 aukštą, spardytas dešinys šonas (1 t., b. l. 61-63).

Iš 2021 m. birželio 20 d. VšĮ Kauno miesto greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės Nr. 2115132791 kopijos matyti, kad M. Š. atvykusiems medikams paaiškino, kad nuo laiptų laiptinėje pastūmė sugyventinio žmona, trenkėsi kakta į grindis, hematoma dešinėje kaklo pusėje, sako, kad visi gėrę alkoholį. Į mašiną atėjo pati. Laiptų ilgis apie 3 m., ji ritinosi (1 t., b. l. 69, 70-71).

Iš 2021 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Name yra šešios laiptinės. Žiūrint į namą nuo (duomenys neskelbtini), kairėje, yra pirma laiptinė. Užėjus į laiptinę pro atidarytas laiptinės duris, patenkama į pirmą aukštą bendro naudojimo laiptinę. Kiekviename aukšte yra po keturis butus. Laiptai betoniniai. Tarp ketvirto aukšto ir penkto aukšto esanti aikštelė yra betoninio grindinio. Prie laiptelių vedančių į penktą aukštą yra patiestas rudos spalvos kilimas. Tarp ketvirto aukšto ir penkto aukšto laiptinės sienoje į kiemo pusę yra įrengti du atskiri horizontalūs plastikiniai langai su varčia. Apatinis langas yra praviras. Tarp ketvirto ir penkto aukšto esančios aikštelės, į penktą aukštą veda betoniniai dažyti devynių pakopų laiptai. Kylant į viršų laiptais, iš kairės pusės yra įrengtas metalinis turėklas su medine vieta įsikibti rankai. Penktame aukšte yra keturi butai. Kairėje pusėje yra medinės šviesios spalvos buto durys pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini), priekinėje sienoje kairėje yra šviesios spalvos buto durys pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini), priešais priekinėje sienoje dešinėje yra šviesios spalvos buto durys pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini), dešinėje yra medinės geltonos spalvos buto durys pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini). Užlipus į penktą aukštą iš kairės pusės yra metalinis turėklas su medine vieta įsikibti rankai, jis yra priešais buto duris pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini) ir prie šio turėklo yra pastatytos metalinės kopėčios, kurios veda ant minėto namo stogo. Sienoje tarp butų durų pažymėtų skaičiumi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra įrengta elektros saugiklių spinta, kurios durys yra metalinės pilkos spalvos. Prie kiekvieno iš buto prie durų yra patiesti kilimėliai kojoms nusivalyti. Penkto aukšto laiptinės sienos, kaip ir viso namo laiptinė yra ištinkuota smėlio spalvos grublėtu tinku. Penkto aukšto aikštelė yra betoninės dangos, nudažyta pilkais dažais. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 19-28).

Iš VšĮ Kauno miesto greitosios med. pagalbos stoties 2021 m. birželio 29 d. rašto matyti, kad pateikė suarchyvuotą kvietimo garso įrašą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 20 d.-ž15.54 val. VšĮ Kauno miesto greitosios med. pagalbos stotyje registruotas kvietimas pacientei M. Š.. Kvietimas gautas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39-40).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas pranešimo skambučio garso įrašas, gautas iš VšĮ Kauno miesto greitosios med. pagalbos stoties ir surašytas protokolas. Moteris praneša, jog pažįstama moteris nukrito nuo laiptų, nusivertė, guli ant laiptų, guli aikštelėje. Sako: kvėpuoja, nukrito iš penkto į ketvirtą, per visus, per pusę aukšto; tiesiog susvirduliavo ir nukrito; jinai išgėrus; ji dar ant žemės. Užfiksuota, kad kvietusi moteris sako, ,,Supranti, aš jai tikrai nieko nepadariau, aš vienintelę jos ranką numečiau ir jinai (1 t., b. l. 41-43).

Iš 2021 m. birželio 20 d. Kauno AVPK KP NVRS vyresniosios tyrėjos K. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. 16.44 val. Kauno apskrities VPK gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo pranešimas apie tai, kad į klinikas greitoji med. pagalba atvežė Š. M., kuri medikams nurodė, kad sumušė pažįstami. Galvos trauma, jaučiamas alkoholio kvapas. Apžiūrima medikų. Tikslinant pranešimo aplinkybes kartu su Kauno apskrities VPK KPNVRS tyrėju M. B. buvo nuvykta į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių, adresu Kaunas, Eivenių g. 2, kur rasta M. Š.. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nerišliai dėliojo mintis, pati teigė, kad yra vartojusi alkoholio. Patikrinus moterį alkotesteriu nustatytas – 3,27 promilių girtumas. Kadangi moteris buvo vežama tyrimams, su ja buvo trumpai bendrauta, ji paaiškino, kad buvo svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas sugyventinio motiną, ir pastaroji ją penktame aukšte tyčia nustūmė nuo laiptų, po ko ji nusirideno iki aikštelės tarp penkto ir ketvirto aukšto. LSMUL darbuotojas nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos, kurie atvežė pacientę M. Š., kortelėje nurodytas kvietėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iškvietimo priėmimo laikas 15.54 val. Paskambinus minėtu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris prisistatė R. T., kuri nurodė, kad matė šį įvykį, kurio metu nuo laiptų nusirideno jos sūnaus sugyventinė M.. Buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur pirmoje laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukšto buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Taip pat, adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su R. T.. Ji buvo blaivi. Ji paaiškino, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 13.00 val. pas ją į namus minėtu adresu atvyko jos sūnus D. G. su savo sugyventine M. Š., bei pastarosios pilnamečiu sūnumi K. Š., kurie buvo neblaivūs ir toliau svečiuose vartojo alkoholį. R. T. nurodė, kad gerdami visi trys svečiai tarpusavyje žodžiu konfliktavo, o ji vis prašė, kad jie nerėkautų bute, pati su jais nekonfliktavo. Svečiai tarpusavyje nesimušė, nesistumdė, tačiau nenurimo rėkauti. R. T. nurodė, kad ji buvo nuėjusi į koridorių prie savo buto durų, nes M. Š. išeidinėjo, ir matė, kad pastaroji išėjusi iš buto į penkto aukšto laiptinę, pati atsitrenkė šonu į turėklą, bei taip pati nukrito nuo laiptų iki aikštelės esančios tarp penkto ir ketvirto aukšto. R. T. nurodė, kad M. Š. pati nukrito, galimai paslydo atsitrenkė į turėklą bei nukrito nuo laiptų, nes į laiptinę išėjo be batų, tik su plonomis kojinėmis, ,,pėdutėmis“, batus laikė rankose, taip pat buvo stipriai neblaivi. R. T. nurodė, kad niekas prieš M. Š. nenaudojo smurto. Po šio įvykio ji labai išsigando, iškarto įbėgo į butą, visiems pranešė kas įvyko ir kvietė greitąją medicinos pagalbą. R. T. nurodė, kad, kaip nukrito nuo laiptų M. Š., niekas daugiau be jos nematė, nes visi kiti buvo bute, o atvykus greitajai med. pagalbai M. Š. pradėjo ją kaltinti, kad neva ji ją nustūmė nuo laiptų, bei kartojo, kad už tai teks sumokėti. Atvykus į įvykio vietą minėtu adresu D. G. ir K. Š. nebuvo, skambinant D. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), numeris buvo išjungtas, susisiekti nepavyko (1 t., b. l.30-34).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. 17:08:46 val. M. Š. nustatytas – 3,27 promilių girtumas (1 t., b. l. 117).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. 17:46:04 val. R. T. nustatytas – 0,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 118).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, nors kaltinamieji savo kaltės visiškai nepripažino, tačiau jų kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų, eksperto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, rašytine bylos medžiaga, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. Š. nustatyta, kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva nosyje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos sėdmenų srityje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Išvadoje užfiksuota, kad į LSMUL Kauno klinikas M. Š. pristatyta 2021 m. birželio 20 d. 16.37 val., nusiskundimai nustumta nuo laiptų iš 5 aukšto į 4 aukštą, spardytas dešinys šonas, kai iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamieji D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje Nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiosios M. Š. parodymais, kurie patvirtinti liudytojo K. Š. parodymais, jog jis matė kaip R. T. pastūmė nuo laiptų jo motiną M. Š., kaip kaltinamasis D. G. sudavė į veidą kelis smūgius bei spyrė kelis smūgius į šoną gulinčiai motinai, ką patvirtina ir teisiamajame posėdyje eksperto specialisto G. A. C. parodymai, jog ant nuknetėjusios kūno konstatuoti spyrio smūgiai, tai patvirtina ir 2021 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada. Nr. G 1162/2021 (02). Nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamųjų neprisipažinimą teismas vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. G. padarė tyčinį nusikaltimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei R. T. padarė tyčinį nusikaltimą, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas daro išvadą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, skiriant kaltinamiesiems bausmę atsižvelgiama ir į viktimologinės situacijos įvertinimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, taip pat atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių nei vienam negali būti suteikiama viršenybė. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat skiriant kaltinamiesiems bausmę atsižvelgiama, kad kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys, kai nukentėjusiajai nustatytas 3,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 117). Kaltininkų nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiosios veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusioji sąmoningai skatino kaltininkus pradėti nusikalstamą veiką prieš ją. Tokie nukentėjusiosios veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusioji neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš ją. Tokiu atveju nukentėjusioji lengvabūdiškai tiki, kad jos elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš ją, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną konflikte dalyvavę asmenys vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, tačiau kaltinamajai R. T. nėra nustatytas neblaivumas (1 t., b. l. 118), tai įrodo, kad įvykio metu alkoholio nevartojo. Teismas įvertinęs tai, kad nukentėjusioji būdama 3,27 promilių neblaivi adekvačiai nesuvokė savo ir kitų veiksmų pavojingumo, todėl manoma, kad kaltinamosios R. T. nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys ir pripažįstama, tai, kaip kaltinamosios R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog, nagrinėjamu atveju kaltinamosios veiksmai pateisina smurtinius veiksmus. Kaltinamojo D. G. lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis).

Kaltinamasis D. G. ir R. T. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdami tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo D. G. lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Kaltinamieji D. G., R. T. neteisti, administracine tvarka nebausti (1 t. b. l. 124, 170). Kaltinamasis D. G. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos įskaitoje, Aleksoto sektoriuje lankėsi – stebėjimo paslauga nuo 2017 m., balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. (1 t. b. l. 128). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr.93TPK-689/2021 nurodyta, kad D. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t. b. l. 132), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t. b l. 126). Kaltinamasis D. G. dirba, dirba užsienyje, kaltinamoji R. T. pensininkė. Taikytas psichiatrinis gydymas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. (1 t., b. l. 174). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr.93TPK-1077/2021 nurodyta, kad R. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 177). Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (1 t., b. l. 172).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamųjų elgesį teisiamojo posėdžio metu, juos charakterizuojančias aplinkybes, vieną pripažintą lengvinančią aplinkybę, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam D. G. skiriant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę. Kaltinamajai R. T. skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimu.

V. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 178,35 Eur nukentėjusios M. Š. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiame civiliniame ieškinyje, nurodoma, kad M. Š. patirtų sužalojimų 2021 m. birželio 20 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktas medicinos paslaugas bei skubios medicinos pagalbos paslaugas, gydymą dėl dauginių šonkaulių lūžių, lūžę keturi ar daugiau šonkaulių, atliktos galvos smegenų bei kaklinės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos. Už nukentėjusiosios gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 178,35 eurų sumą (1 t., b. l. 74-75).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir R. T. – 178,35 eurų turtinė žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142-143), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajai R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 185-186), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 t., b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – viešuosius darbus 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį išdirbti neatlygintinai 40 valandų visuomenės labui.

R. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant

-nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

D. G. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Kauno apygardos probacijos tarnyba, adresu: Kęstučio g. 37, Kaunas. Išaiškinti D. G., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajai R. T., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir R. T. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos – 178,35 eurus civilinį ieškinį pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajai R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė