Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), antstolis L. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2023 m. lapkričio 27 d. skundu dėl antstolio L. L. (toliau - antstolio) veiksmų prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese stabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/00264 stabdant turto pardavimo, realizavimo veiksmus, įskaitant varžytinių vykdymą ir panaikinti antstolio L. L. 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymą dėl turto perkainojimo Nr. S-23-187-42366.

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), jai teismo procesinius dokumentus įteikus tinkamai ir teismui suteikus prieigą prie elektroninės bylos, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsiliepimo nepateikė.

2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. sausio 18 d., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi teismo sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. sausio 25 d. 16 val.

Faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis L. L. (toliau - antstolis) vykdo vykdomąją bylą Nr. 0187/23/00264 (toliau - vykdomoji byla) pagal išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau - išieškotojas) pateiktą 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negrąžintos paskolos, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, nuostolių ir vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko).

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (skolininkas-įkaito davėjas) pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. sutartinio įkeitimo sutartį (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)) kreditorės (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai įkeitė ginčo turtą. Pareiškėjas ginčo turtą nuosavybėn įsigijo sudarydamas 2011 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) su J. J. firma (duomenys neskelbtini), kuri pagal šios sutarties 5.1. punktą įsipareigojo pirkėjui (Skolininkui) pateikti prekę visiškai sukomplektuotą ir paruoštą darbui, ginčo turtas buvo sukomplektuotas ir paruoštas darbui iš atskirų dalių, tai yra, javų kombainas (pagrindinis daiktas) ir jo pjaunamoji (priklausinys-savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu) (2011 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 17 d. išankstinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinta muitinės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija, atitikties sertifikato 2011 m. rugpjūčio 4 d. patvirtinta kopija, traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija).

Antstolis 2023 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-187-7006 priimti vykdyti aukščiau nurodytą notaro vykdomąjį įrašą, 2023 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-23-187-7174 apskaičiavo vykdymo išlaidas, 2023 m. kovo 1 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-187-7175 , išsiuntė jį pareiškėjui ir paragino jį per 31 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą, nurodydamas raginime, kad, nurodytų veiksmų per nustatytą terminą neįvykdžius, bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas, akcentuodamas skolininko pareigas ir teises vykdymo procese. Šie antstolio priimti vykdymo dokumentai įteikti pareiškėjui 2023 m. kovo 4 d., tačiau pareiškėjas (skolininkas ir įkaito davėjas)olininkas) skolos ir vykdymo išlaidų per raginimo laikotarpį nesumokėjo, todėl antstolis pradėjo priverstinio vykdomo procesą.

Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, 2023 m. gegužės 10 d. turto arešto aktu Nr. S-20230510-1 areštuotas įkeistas, pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas - Javų Kombainas, markė ACROS 560, komercinis pavadinimas ACROC 560, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr.(duomenys neskelbtini), gamybos metai 2011 (ginčo turtas) ir traktoriaus puspriekabė, markė-savos gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai - 2014, didžiausia masė - 25000 kg, esantys adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. (2023 m. gegužės 10 d. pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA 2-23-046710), 2023 m. gegužės 10 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos (Nr. S-23-187-15669), priimtas patvarkymas Nr. S-23-187-15893 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (ekspertizę pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojimų skolininkui, kuriuo pareiškėjas (skolininkas) įpareigotas 2023 m. gegužės 17 d. pateikti ginčo turtą turto vertintojui apžiūrėti turto buvimo vietoje ir kuriame nurodyta, kad vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą skirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau skolininkas nušalinimų ekspertui nepareiškė (2023 m. gegužės 10 d. 16 val. 19 m. turto vertintojui išsiųstame elektroniniame laiške nurodyta – „su skolininku suderintas apžiūros laikas 2023-05-17 11 val.“), skolininkui šie vykdymo dokumentai išsiųsti 2023 m. gegužės 10 d. 16 val. 26 min. elektroniniu laišku elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčo turtas įkainotas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vertintojo, atitinkančio Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, 2023 m. gegužės 26 d. surašytame turto ekspertizės akte Nr.23-205-13 nustatyta skolininkui nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto-Javų Kombaino, markė ACROS 560, komercinis pavadinimas ACROC 560, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr.(duomenys neskelbtini), gamybos metai 2011, kartu su pjaunamąja Rostselmash Power Stream 600, gamybos metai - 2011, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – (duomenys neskelbtini) Eur, akte ekspertui neanalizavus turto daiktinių teisių ir netyrus turto disponavimo apribojimų, neatlikus pateiktų dokumentų ekspertizės, neanalizavus turto savininko finansinės padėties, finansinių ir turtinių įsipareigojimų, turto būklė nustačius apžiūrint išoriškai, darius prielaidą, kad turto vidaus būklė atitinka normalų nusidėvėjimą pagal turto amžių bei išorinę būklę“ (2.4. akto punktas), nustačius, kad javų kombainas yra savaeigė mašina, kurios pagrindinė paskirtis - pjauti bei rinkti javus, rapsą ir pan., skaičiuojamas ratinis javų kombainas (Rostselmash) Acros 560, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai - 2011, galia - 206 kW, didžiausia masė - 14420 kg, komplektuojamas kartu su pjaunamąja Rostselmash Power Stream 600, gamybos metai - 2011, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)“, „<...>Išoriškai apžiūrėjus turtą nustatyta, kad būklė vidutiniška, turtas apžiūros metu sandėliuojamas, funkcionuojantis, defektų nenustatyta“ (akto 2.5. punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas (skolininkas) derino apžiūros laiką, asmeniškai dalyvavo ginčo turto apžiūroje su ekspertu, pateikė ginčo turto nuosavybę pagrindžiančius dokumentus bei dėl vertinto ginčo turto masės (apimties) pretenzijų nereiškė.

2023 m. birželio 14 d. antstolio priimtas patvarkymas Nr.S-23-187-19922 dėl ginčo turto vertės nustatymo (ginčo turtas įkainotas (duomenys neskelbtini) Eur), patvarkyme antstoliui išaiškinus (šio patvarkymo rezoliucinės dalies 2 punktas), kad pareiškėjas (skolininkas) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, informavus apie galimybę iki varžytynių paskelbimo surasti turto pirkėją bei apie ginčo turto pirmųjų varžytynių paskelbimą ne anksčiau nei po 20 dienų nuo šios informacijos išsiuntimo skolininkui, tačiau bylos medžiaga patvirtina faktą, kad pareiškėjas (skolininkas) pretenzijų dėl ginčo turto įkainojimo nereiškė.

2023 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. S-23-187-23659 paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės Nr.(duomenys neskelbtini) (2023-07-17 11:46:17), 2023 m. rugpjūčio 16 d. varžytynės Nr.(duomenys neskelbtini) baigėsi (2023-08-16 11:46:59), varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (patvarkymas Nr. S-23-187-28292), paskelbimo neįvykusiomis pagrindas - varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, todėl 2023 m. rugpjūčio 16 d. surašytas siūlymas Nr. S-23-187-28291 išieškotojai paimti turtą natūra išieškotoja atsisakė paimti turtą natūra. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu Nr. S-23-187-29374 paskelbtos antrosios ginčo turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 25 d. varžytynės Nr.(duomenys neskelbtini) baigėsi, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, paskelbimo neįvykusiomis pagrindas - varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, 2023 m. rugsėjo 25 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-187-34397 dėl neįvykusių varžytynių, 2023 m. rugsėjo 25 d. surašytas siūlymas Nr. S-23-187-34396 išieškotojai paimti turtą natūra, ji atsisakė paimti turtą natūra.

2023 m. spalio 11 d. išieškotoja pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki 2023 m. gruodžio 20 d., 2023 m. spalio 12 d. surašytas patvarkymas Nr.S-23-187-36647 dėl vykdomosios bylos sustabdymo, 2023 m. lapkričio 15 d. išieškotoja pateikė antstoliui prašymą, pareiškėjui (skolininkui) nevykdžius taikos sutarties sąlygų, dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr.S-23-187-42071 vykdomoji byla atnaujinta.

Antstoliui siekus tęsti išieškojimą iš įkeisto pareiškėjo (skolininko) ginčo turto, 2023 m. lapkričio 20 d. priimtas patvarkymas Nr. S- 23-187-42366 dėl turto perkainojimo, kuriuo perkainota ir nustatyta ginčo turto kaina.

Pareiškėjo prašymu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti teisme civilinėje byloje Nr. e2SP-10124-802/2023, 2023 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi tenkinus pareiškėjo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius antstolio L. L. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/00264, sustabdžius turto pardavimo, realizavimo veiksmus, įskaitant varžytinių vykdymą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio L. L. 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymo teisėtumo.

Teisiniai argumentai

Vykdymo proceso eigą ir tvarką reglamentuoja CPK VI dalis (vykdymo procesas) ir Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau - SVI). Vykdymo procesą reglamentuoja imperatyvios proceso (viešosios) teisės normos, todėl visi vykdymo proceso dalyviai, tai yra, ne tik antstolis, bet ir skolininkas bei išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad realiai būtų įvykdyti vykdomieji dokumentai, nepažeidžiant proceso dalyvių teisių bei pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.

CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodant, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, skolininko ir išieškotojo nuomones dėl turto vertės. Prieštaraujant dėl turto vertės ar kilus abejonių dėl jos, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

CPK 746 straipsnyje nurodyta, jog, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams, šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį, raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos, išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka, jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka, hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą turtą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą arba įkeistą turtą perdavęs hipotekos ar įkeitimo kreditoriui ir surašęs neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša viešam registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Hipoteka - daiktinės teisės institutas. Hipotekos, kaip daiktinės teisės, turinys atskleistas CK 4.170 straipsnio 1 dalyje: tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea B. F. Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Kartu būtina įvertinti tai, kad hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 straipsnis). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti. Hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011). Hipotekos sutartį turi kvalifikuoti teisėjas, atlikdamas teisinį tyrimą hipotekos lakšto registravimo stadijoje. Vėlesnėse stadijose, spręsdamas dėl kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos lakšte tinkamai kvalifikuota hipotekos sutartis ir ar laikytasi tos rūšies hipotekos registravimui nustatytų įstatymo reikalavimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea B. F. Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea B. F. Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-239/2010; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 ir joje nurodytą praktiką).

Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu. Sutartinės hipotekos rūšys: įmonės hipoteka, paprastoji hipoteka, jungtinė hipoteka, svetimo daikto hipoteka, maksimalioji hipoteka, bendroji hipoteka, sąlyginė hipoteka (CK 4.175 straipsnio 5 dalis). Vieno hipotekos sandorio pagrindu atsiradusi hipoteka gali būti dviejų ir daugiau sutartinės hipotekos rūšių (CK 4.175 straipsnio 6 dalis).

Maksimaliosios hipotekos ypatybė ta, kad sudarant sandorį nenurodomas konkretus (esamas ar būrimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisena. Teisės doktrinoje nurodoma, kad maksimaliąją hipoteką paprastai šalys renkasi tada, kai nėra aiškus vykdytinos turtinės prievolės dydis ir šalys susitaria dėl turtinės prievolės maksimalios sumos, kurios sumokėjimas bus užtikrintas hipoteka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas (Smaliukas A. ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka. Vilnius, Justitia, 2013).

Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę, inter alia, laisvai ir savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Šis principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties laisvės principas kartu su CK 4.182 straipsnio ir CK 4.175 straipsnio 6 dalies nuostatomis užtikrina, kad viename hipotekos sandoryje galima susitarti tiek dėl jungtinės, tiek dėl maksimaliosios hipotekos sudarymo. Tokiame sandoryje paprastai užtenka nurodyti tik maksimaliosios hipotekos sumą, kuri apima tiek pagrindinės prievolės dydį, tiek numanomą nuostolių (netesybų) sumos dydį. Tačiau pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinančios sutartinės hipotekos suma ir maksimaliosios hipotekos suma, kuria užtikrinamas netesybų mokėjimas, gali būti įvardijamos ir atskirai.

Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiški teisinių santykių objektai. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnis).

Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį, parduodant pagrindinį daiktą, priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartimi nesusitarta kitaip, tai reiškia, kad sutartyje turi būti nustatyta išlyga, jog priklausiniai neparduodami vienu metu su pagrindiniu daiktu.

Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. sutartinio įkeitimo sutartimi (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)), maksimaliąja hipoteka, kreditorės (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai įkeitė ginčo turtą. Pareiškėjas ginčo turtą nuosavybėn įsigijo sudarydamas 2011 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) su J. J. firma (duomenys neskelbtini0, kuri pagal šios pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. punktą įsipareigojo pirkėjui (skolininkui) pateikti prekę visiškai sukomplektuotą ir paruoštą darbui. Ginčo turtas buvo sukomplektuotas ir paruoštas darbui iš atskirų dalių, tai yra, javų kombainas (pagrindinis daiktas) ir jo pjaunamoji (priklausinys-savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu).

Sutiktina su antstoliu, tą patvirtina ir vykdomojoje byloje esanti pati 2020 m. rugsėjo 4 d. sutartinio įkeitimo sutartis (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)), kad jos dalies „Bendrosios sąlygos“ 1.2. punkte nustatyta, jog „priklausinys-savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu“, o 3.1. punkte nurodyta, jog „šia sutartimi sukurtas įkeitimas apima ir visus esamus ir būsimus Įkeičiamų daiktų priklausinius bei neatskirtus vaisius, taip pat Įkeičiamo daikto pagerinimus", tai patvirtina ir įrodo aplinkybę, kad vykdomojoje byloje antstolio patvarkymu nustatyta įkeisto ginčo turto masė, kurią sudaro kombainas kartu su pjaunamąja, įkeista sutartine maksimaliąja hipoteka, šios sutarties šalys (įkaito davėjas – pareiškėjas ir įkaito gavėja- išieškotoja) laisva šalių valia, labiausiai atitikusia jų interesus, susitarė būtent dėl tokios apimties ginčo turto įkeitimo, t. y., pagrindinio daikto – kombaino, ir jo neatsiejamo priklausinio – pjaunamosios.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių“ patvirtintų traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių registruojamų transporto priemonių sąrašo 2.2. papunktyje (norma, galiojusi ginčo turto registravimo metu 2011 m. rugpjūčio 8 d.) registruojami javų kombainai, neišskiriant jų sudedamosios dalies-pjaunamosios dalies („2.2. savaeigės žemės ūkio mašinos – savaeigiai javų, cukrinių runkelių, linų, uogų ir kiti savaeigiai kombainai, taip pat šienapjovės, smulkintuvai ir augalų purkštuvai“). Šį faktą patvirtina ir byloje esantis ginčo turto 2011 m. rugpjūčio 8 d. registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Muitinės importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybę, kad pjaunamoji Rostselmash Power Stream 600 importuota vidaus vartojimui kaip išardyto kombaino ACROS-560 dalis ant vežimėlio (nesavaeigi), t. y., funkciškai susijusi su javų kombainu Acros-560.

Nagrinėjamu atveju, kaip reglamentuota CK 4.14 straipsnio 1 dalyje, parduodant pagrindinį daiktą, priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartimi nesusitarta kitaip, tai reiškia, kad sutartyje turi būti nustatyta išlyga, jog priklausiniai neparduodami vienu metu su pagrindiniu daiktu. Sutartyje išlyga apie pagrindinio daikto (kombaino) ir priklausinio (pjaunamosios) atskirumą nenustatyta, įvertinus kasacinio teismo praktiką, konstatuotinas ir neatsiejamas kombaino ir pjaunamosios funkcinis ryšys, t. y., svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis, tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (kombainas savo funkciją „pjauti ir nupjauti“, „nuimti derlių“ gali tinkamai atlikti tik kartu su pjaunamąją). Viešai prieinamuose informacijos šaltinuose, teismui pasinaudojus Google paieškos platforma, nurodoma, kad „ACROS 560, kaip ir visi kompanijos „ROSTSELMASH“ gaminami grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo kombainai, turi nuo 6 iki 9 m užgriebio pločio Power Stream serijos pjaunamąsias, kuriose numatyti planetiniai reduktoriai Schumacher, užtikrinantys greitą ir švarų pjovimą su minimaliais nuostoliais (maždaug 0,5 proc.), dar vienas šių pjaunamųjų privalumas – lenktuvų hidraulinė pavara, kuri užtikrina bepakopį jos sukimosi greičio reguliavimą ir leidžia optimaliai bei tolygiai paduoti masę ir didinti našumą, Paprastas ir patikimas hidromechaninis reljefo kopijavimo įrenginys Level Glide fiksuoja paviršiaus nelygumus – tai ypač praverčia dirbant tamsiu paros metu, kai dirva akmenuota ir nelygi, komplektuojant kombainą numatytas ir vežimėlis pjaunamajai transportuoti“. Taigi akvizdu, jog kombainas ir pjaunamoji kaip daiktas ir jo priklausinys ūkiškai neatsiejamai susiję, vienas be kito neužtikrinantys derliaus nuėmimo proceso.

Antstolis, priėmęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą, 2023 m. kovo 1 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-187-7175 , išsiuntė jį pareiškėjui ir paragino jį per 31 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą, nurodydamas raginime, kad, neįvykdžius nurodytųjų veiksmų per nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas, akcentuodamas skolininko pareigas ir teises vykdymo procese, šie antstolio priimti vykdymo dokumentai įteikti pareiškėjui 2023 m. kovo 4 d. , tačiau pareiškėjas (skolininkas ir įkaito davėjas) skolos ir vykdymo išlaidų per raginimo laikotarpį nesumokėjo, todėl antstolis pradėjo priverstinio vykdomo procesą. 2023 m. gegužės 10 d. turto arešto aktu Nr. S-20230510-1 areštuotas įkeistas pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas - javų Kombainas, markė ACROS 560, komercinis pavadinimas ACROC 560, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr.(duomenys neskelbtini), gamybos metai 2011 (ginčo turtas). Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkui turto arešto aktas buvo įteiktas tinkamai, 2023 m. gegužės 10 d. antstolio priimtas patvarkymas Nr. S-23-187-15893 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (ekspertizę pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini0) ir įpareigojimų skolininkui, kuriuo pareiškėjas (skolininkas) įpareigotas 2023 m. gegužės 17 d. pateikti ginčo turtą turto vertintojui apžiūrėti turto buvimo vietoje ir kuriame nurodyta, kad vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą skirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau skolininkas nušalinimų ekspertui nepareiškė, pats asmeniškai pateikė ginčo turtą turto eksperto apžiūrai, apžiūroje dalyvavo ir pretenzijų ar prieštaravimų dėl įkainojamo ginčo turto masės nereiškė nei ekspertui, nei antstoliui.

2023 m. birželio 14 d. antstolio priimtas patvarkymas Nr.S-23-187-19922 dėl ginčo turto vertės nustatymo (ginčo turtas įkainotas (duomenys neskelbtini) Eur), patvarkyme antstoliui išaiškinus (šio patvarkymo rezoliucinės dalies 2 punktas), kad pareiškėjas (skolininkas) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, informavus apie galimybę iki varžytynių paskelbimo surasti turto pirkėją bei apie ginčo turto pirmųjų varžytynių paskelbimą ne anksčiau nei po 20 dienų nuo šios informacijos išsiuntimo skolininkui, tačiau bylos medžiaga patvirtina faktą, kad pareiškėjas (skolininkas) pretenzijų dėl ginčo turto įkainojimo nereiškė. Kaip pareiškėjas nereiškė pretenzijų ir dėl 2023 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. S-23-187-23659 paskelbtų pirmųjų ginčo turto varžytynių Nr.(duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu Nr. S-23-187-29374 paskelbtų antrųjų ginčo turto varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors įrodyti skundą dėl antstolio veiksmų turi pareiškėjas, tačiau nustatytų duomenų pagrindu vertinama, kad jis nepateikė pagrįstų ir neginčijamų duomenų (įrodymų), kad ekspertizės metu įkainota netinkama turto masė (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 442 straipsnio 6 punktas, 178 straipsnis). Turtas pardavinėtas ir pirmosiose varžytynėse, ir antrosiose varžytynėse, pareiškėjas (skolininkas) buvo sudaręs taikų susitarimą su išieškotoja uždarąją akcine bendrove (duomenys neskelbtini), kuri inicijavo ir vykdomosios bylos sustabdymą, tačiau, vykdomosios bylos duomenimis, jo nevykdė, kas sudarė sąlygas išieškotojai atnaujinti vykdomosios bylos vykdymą. Šiuo atveju teismas vertina, kad skolininkas nepateikė jokių konkrečių įrodymų su skundu dėl antstolio veiksmų neteisėtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtą vertino ir jo vertę nustatė ekspertas, taigi ji ir laikoma areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis vadovavosi eksperto įvertinta ginčo turto mase, nes ją nustatė turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus ir 2023 m. gegužės 10 d. turto arešto aktu Nr. S-20230510-1 areštuodamas maksimaliąją hipoteka įkeistą pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise priklausantį ginčo turto, tinkamai įvertino tarp pareiškėjo ir išieškotojos sudarytos 2020 m. rugsėjo 4 d. sutartinio įkeitimo sutarties (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)) turinį, kaip tinkamai ir teisėtai priėmė 2023 m. birželio 14 d. patvarkymą Nr.S-23-187-19922 dėl ginčo turto vertės nustatymo bei pareiškėjo ginčijamą 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymą Nr. S-23-187-42366 dėl turto perkainojimo.

Skolininko teises ir pareigas reglamentuoja CPK 643 ir 644 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto priklausomybę, įkainojimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jų nepateikia ir pareiškėjas, kad jis, kaip turto savininkas ir skolininkas bei įkaito davėjas, būtų savalaikiai teikęs prieštaravimus ar reiškęs pretenzijas dėl antstolio priimtų patvarkymų, nagrinėjamas skundas pateiktas antstoliui tik 2023 m. lapkričio 27 d., t. y., ir po eksperto ginčo įkainojimo, ir po pirmųjų varžytynių bei antrųjų varžytynių neįvykimo praėjus nemažam laiko tarpui, be to, byloje nėra ir duomenų apie pareiškėjo siekimą surasti ginčo turto pirkėją, pareiškėjas nenurodo ir fakto, jog išieškotojos iniciatyva sustabdytas vykdymo procesas, iš vykdomosios bylos turinio (elektroninių laiškų) susidarius vaizdą, jog išieškotoja kaip įkaito gavėja bandė taikiai susigrąžinti skolą, tokių aplinkybių, deja, pareiškėjas teismui nenurodo, teikdamas ir nurodydamas tik selektyviai jam naudingus įrodymus ir aplinkybes.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė, kad, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/00264, antstolis nesilaikė CPK Vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė skolininko ar kitų šio proceso dalyvių teises ar teisėtus interesus, dėl ko daroma išvada, kad antstolis skundžiamą 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymą Nr. S-23-42366 priėmė pagrįstai, antstoliui nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkina (atmeta).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290 straipsniu-292 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundo dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), antstoliui L. L. netenkinti.

Laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10124-802/202, palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.