Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., a. k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2012-10-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 164 str., viešųjų darbų bausme 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės pabaiga neatlikus 40 valandų viešųjų darbų 2013-04-22,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 16. 30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, abejomis rankomis į krūtinę stipriai stūmė mažametį D. R. gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko šis atsitrenkė nugara bei galva į priešingoje pusėje esančias šarvo duris, po to, delnu trenkė jam į kaktą ir vieną kartą į ranką žemiau alkūnės, o visą tai mačiusį, išsigandusį ir laiptais žemyn bandantį pabėgti mažametį D. K. gim. (duomenys neskelbtini), stūmė rankomis į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiems D. R. ir D. K. fizinį skausmą.

R. Ž. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 16 valandą nuėjo pas L. B.. Jos buvo virtuvėje ir kalbėjosi, kai atbėgę jos vaikai pasiskundė, kad D. R. juos užpuolė. Tuo pat metu, pro pravirą langą išgirdo, kaip D. R. kažkam pasakė, - „kur yra žąsiukas“, taip yra pravardžiuojamas jos vaikas. Greitai išgirdo beldimą, daužymą į B. buto duris. Suprato, kad D. R. atėjo ieškoti jos vaiko. Atidariusi duris pamatė D. R. norėdamas jį sudrausminti paėmė už jo megztuko rankovės, o ne už rankos, ir paklausė jo, kada jis baigs užgaulioti jos vaiką. Kito vaiko laiptinėje nebuvo. Tuo tarpu D. R. plūdo ją necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad jai bus blogai. D. taip ir išėjo iš laiptinės plūsdamas ją. L. B. taip pat greitai atėjo ir matė, kad ji D. R. nestumdė, o tik paėmė už rankovės. Po 10 minučių atėjo D. R. tėvas, G. R. ir A. P.. D. tėvas buvo pasiruošęs ją mušti, tačiau jį sulaikė G. R.. Jie buto savininkę išvadino valkata ir kitokiais žodžiais.

Motyvuojamoji dalis

nukentėjusiojo D. R. parodymais, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. ėjo pas draugą R.. Pabeldus į jo buto duris jas atidarė R. Ž. ir nieko nesakiusi stūmė jį abejomis rankomis į krūtinę ir delnu trenkė į kaktą. Nuo stūmimo trenkėsi galva ir nugara į šarvo duris. Norėjo dar kartą trenkti, bet pataikė į kairės rankos alkūnės dilbį, rankomis suėmė už rankos bei krūtinės ir purtė jį

rėkdama neva jie skriaudžia jos vaikus. Ji norėjo dar spirti, bet jis išbėgo iš laiptinės. Tuo tarpu D. K. buvo prie turėklų. Lipdamas pamatė, kaip R. stūmė D. ranka į nugarą, po to grįžo į tą patį butą. Tada jie nubėgo pas D. mamą. Nuo suduoto smūgio skaudėjo kaktą, jautėsi viršugalvyje guziukas, buvo išsigandęs ir šokiruotas. Sekančią dieną nieko nebejuto (b.l. 38 – 39);

nukentėjusiojo D. K. parodymais, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. ėjo pas draugą R.. Pabeldus į jo buto duris, jas atidarė R. Ž. ir nieko nesakiusi stūmė jo draugą D. į kitas buto duris. D. trenkėsi į tas buto duris galva ir nugara. Tada ji iš karto delnu trenkė D. į kaktą ir bandė trenkti dar kartą, tačiau D. užsidengė nuo jos ranka, todėl jam kliuvo į ranką. Jam buvo labai baisu matyti, kaip mušamas jo draugas. Tada R. atsisuko į jį. Kadangi jis jau buvo nusisukęs bėgti, ji stūmė jį į nugarą. Jis nepergriuvo, bet bėgdamas girdėjo, kaip ji juos plūdo, sakė, kad jie nelįstų prie jos vaikų. Išsigandęs perbėgo į namus ir viską papasakojo mamai. Kai R. jį stūmė jam šiek tiek skaudėjo; (b.l. 41 – 42)

nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. R. parodymais, kad 2012 m. rugsėjo 2 dieną paskambino sūnus D. ir verkdamas pasakė, kad R. Ž. jį primušė. Apie tai jie pranešė policijai, be to, jie kartu su A. P. nuvažiavo pas L. B. aiškintis aplinkybių. Abu vaikai verkė ir sakė, kad juos primušė. Nuvažiavę aiškinosi, kodėl mušami jų vaikai. Sūnaus megztukas buvo suplėšytas. Jai sūnus papasakojo, kad jis tik nuėjo pasikviesti L. B. vaiko, o atidariusi duris R. Ž. ir paklaususi, kodėl jos vaikas pravardžiuojamas, puolė D. ir trenkė jį į sieną. Ji tiki savo vaiko, nes jis buvo apsiverkęs. Ji mano, kad joks vaikas be reikalo neverks. Be to, D. galvos srityje buvo guziukas, tačiau jie dėl to pas gydytojus nesikreipė, nes guziukas buvo nežymus. Jis matyt atsirado, kai sūnų stūmė į sieną. Ji taip pat nori paminėti, kad R. Ž. neseniai paskambino D. K. mokytojai ir pasakė, kad D. neleidžia jos vaikui išlipti iš autobuso. Tuo tarpu D. K., tuo pačiu metu, buvo kartu su ta mokytoja mokykloje. Iki šio įvykio nebuvo konfliktų. Jie su R. Ž. tik pasisveikindavo. Pateiktą civilinį ieškinį atsiima, nes nori, kad R. Ž. paliktų vaikus ramybėje;

nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. K. parodymais, kad jis apie šį įvyki žino tik tiek, kiek pasakojo jo sūnus. Sūnus sakė, kad R. Ž. apstumdė jį, kad jis vos nenugriuvo nuo laiptų. Taip pat sakė, kad R. Ž. sudavė D. R.. Sūnaus klausė, kad gal jie patys kalti buvo, bet sūnus paaiškino, kad jie nieko R. nedarė. Žmona teikė civilinį ieškinį, bet jie ieškinį atsiima;

liudytojos L. B. parodymais, kad ji kaltinamąją pažįsta, nes jos draugės ir kaimynės. 2012 m. rugsėjo 2 d. R. Ž. atėjo pas ją pasiskambinti. Jos buvo virtuvėje. Virtuvės langas buvo atidarytas. R. Ž. išgirdo D. R. sakant, - „ar yra žąsiukas“. Tada D. pabeldė į duris. Jų atidaryti nuėjo R.. Ji nežino, pas ką atėjo D. R., ar pas jos vaiką, su kuriuo draugavo, ar pas R.. R. Ž. vaikų tuo metu pas ją nebuvo. Atidariusi duris R. paklausė D. R., - „kiek tu gąsdinsi mano vaikus?“. Ji taip pat nuėjo už kokių dviejų ar vienos minutės, stovėjo buto koridoriuje ir viską matė. Matė, kaip R. paėmė už rankovės D. R. ir pasakė, - „Raminkis ir baik užgaulioti jos vaiką“. Ji pasakė griežtu tonu. Tada D. R. pradėjo R. vadinti keiksmažodžiais ir kitokiais negražiais žodžiais. Matyt D. yra drąsus, kad galėjo taip kalbėti suaugusiam žmogui. D. R. buvo vienas, nes D. K. kartu nebuvo. Gal D. K. buvo lauke, prie laiptinės. Po to, gal po 5 – 10 minučių, atėjo D. R. tėvai ir A. P.. Jie barė R., kad stumdė jų vaikus. Vėliau jai R. davė paskaityti kaltinamąjį aktą. Kartu aplinkybių nepatarinėjo, ji nemeluoja, sako teisybę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini)buto durų yra metalinės šarvo durys. (b.l. 8 – 11)

Nors kaltinamoji neigė kaltę, teismas neturi pagrindo netikėti mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji nedelsdami apie įvykį pranešė savo tėvams, kurie jau po keliolikos minučių pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes ir jau tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Nukentėję pranešdami tėvams

apie tai, kas jiems nutiko, buvo tokios emocinės būsenos (verkė, buvo susijaudinę), kuri neleidžia abejoti jų parodymų patikimumu. Priešingu atveju, reiktų teigti, kad mažamečiai per kelias minutes susitarė meluoti norėdami apkalbėti kaltinamąją, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti, duomenų nėra. Visi proceso dalyviai patvirtino, kad tarpusavyje nebuvo pažįstami, todėl nebuvo pagrindo apkalbėti kaltinamąją. Liudytoja L. B., kuri teisme tvirtino, kad ji nemačiusi, kad kaltinamoji būtų stūmusi ir mušusi mažamečius, yra kaltinamosios draugė ir kaimynė. Be to, ši liudytoja į laiptinę išėjo po vienos ar dviejų minučių, o tai yra pakankamas laiko tarpas, per kurį kaltinamoji galėjo atlikti jai inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus – suduoti kelis smūgius ir apstumdyti nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad ši liudytoja ir kaltinamoji aptarinėjo šio įvykio detales kartu skaitydamos kaltinamąjį aktą, todėl vertinant visumą aplinkybių teismas šios liudytojos parodymus vertina kaip nepatikimus ir juos atmeta. Taigi teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji R. Ž. atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais buvo sukeltas fizinis skausmas mažamečiams. Jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., nes veikos padarymo metu D. R. ir D. K. buvo mažamečiai, t.y. 13 ir 10 metų amžiaus.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios asmenybę.

R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinama R. Ž. priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, veikos padariniai – fizinis skausmas, trumpalaikiai. Kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai (b.l. 85), nedirba, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajai R. Ž. skirtina vienintelė įstaymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, artima sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytam minimumui. Paskirta bausmė subendrintina su 2012-10-31 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme pagal LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalyse nustatytas taisykles.

Kadangi R. Ž. charakterizuojama teigiamai, nebausta administracine tvarka, turi šeimą, kuria rūpinasi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant ją atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 6 d., 308 str., teismas,

nusprendžia:

pripažinti R. Ž. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jai bausmę - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. spalio 31 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta iš dalies atlikta bausme pridedant švelnesnės bausmės dalį ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams dešimčiai dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant R. Ž. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų D. R. ir D. K..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybei iš R. Ž. 14, 40 Lt pašto išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.