Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-707-594/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-12-11
Bylos Nr.: 1A-707-594/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16966-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: S. M.
Nukentėjusysis: N. M.
Kaltinamasis: S. M.

Kategorijos

1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-707-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16966-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 2.1.15.3.3; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Dariaus Kantaravičiaus,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,nuteistajam S. M.,nuteistojo gynėjui advokatui G. J.,nukentėjusiajai N. M.,nukentėjusiosios atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. balandžio 11 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 16 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 11 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 17 d. veika) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71, 72² straipsniais, S. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 50 MGL dydžio (2500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT884010051004670332, esančią banke Luminor Bank AS, bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, nukentėjusiajai N. M. iš kaltinamojo S. M. priteista 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinys atmestas.

Nukentėjusiajai N. M. iš S. M. priteista 1200 eurų proceso išlaidų, patirtų advokato teisinės pagalbos teikimui apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės N. M. – atžvilgiu, t. y. spyrė į dešinės rankos plaštaką, kurioje ji laikė telefoną, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo į fotelį, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiu sudavė jai į dešinį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 16 d., apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės N. M. – atžvilgiu, t. y. tyčia du kartus kumščiu sudavė jai į dešinės rankos žastą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės N. M. – atžvilgiu, t. y. tyčia sugriebdamas jai už dešinės rankos plaštakos, padarė jai odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nykščio srityje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalodamas.

4. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 15.30 val., biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės N. M. – atžvilgiu, t. y. tyčia, bandydamas iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną, parvertė ją ant grindų, užgulęs kūnu spaudė ją prie žemės, suko bei spaudė rankas per riešus, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalodamas.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo panaikinti 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

5.1. Skunde keliamos abejonės dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Teigiama, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos ir prieštaraujančios byloje ištirtiems įrodymams, paremtos ne visais išnagrinėtais bylos duomenimis bei jais motyvuotos, o selektyviai pasirinkta informacija ir įrodymai, neva patvirtinantys nuteistojo kaltę. Nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos niekada nebuvo padarytos, jos yra nukentėjusiosios išgalvotos.

5.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios N. M. parodymais ir laikė juos nuosekliais bei patikimais. Priešingai, nukentėjusiosios duoti parodymai teisme akivaizdžiai prieštarauja jos parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu skirtingų apklausų metu taip pat yra prieštaringi. Nukentėjusiosios parodymų melagingumą patvirtina tai, kad ji davė melagingus parodymus apklausiama 2018 m. balandžio 12 d., kai nurodė, kad dar tik ketina susitikti su savo advokatu dėl skyrybų su nuteistuoju, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios advokatas duomenis santuokos nutraukimo procesui rinko jau 2018 m. balandžio 10 d. Jau besinaudodama advokato paslaugomis, nukentėjusioji iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl 2018 m. balandžio 11 d. tariamo smurtavimo, o kiti epizodai šioje byloje atsirado gerokai vėliau.

5.3. Skunde nurodoma, kad byloje esantis vaizdo įrašas, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, patvirtina, kad nuteistasis nespyrė į nukentėjusiosios dešinės rankos plaštaką, kurioje ji laikė telefoną, o išmušė telefoną dešinės rankos judesiu. Jei nuteistasis būtų spyręs, toks judesys būtų trukęs gerokai ilgiau ir būtų aiškiai užfiksuotas vaizdo įraše. Nukentėjusioji apklausiama 2018 m. balandžio 19 d. nurodė, kad nuteistasis spyrė į jos laikomą telefoną, tačiau nenurodė jokių skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Tuo tarpu apklausiama praėjus 5 dienoms (2018 m. balandžio 24 d.) ji jau nurodė jautusi didelį skausmą rankoje ir dilgčiojimą. Apklausiama teisme nukentėjusioji jau išdėsto kitą versiją apie šį spyrį ir nurodo, kad nuteistasis spyrė jai iš visos jėgos atbula koja, kuri buvo aukštai iškelta ir net kelis kartus patvirtino, kad spirta buvo kaire koja. Tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad telefonas buvo išmuštas iš nukentėjusiosios rankų nuteistajam trenkiant dešine ranka. Jokių skausmo ar fizinio smurto pojūčių nėra užfiksuota ir vaizdo įraše. Iš karto po smūgio paprastai turėtų būti girdimi skausmą patyrusio žmogaus garsai, tačiau to nėra užfiksuota. Liudytojo L. V., kuris yra nukentėjusiosios sūnus, parodymai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai dėl jo artimo santykio su nukentėjusiąja. Be to, apklausiamas 2018 m. balandžio 19 d. L. V. nurodė, kad telefonas buvo koja išspirtas mamai iš rankos, tačiau neužsiminė apie kokį nors poveikį rankai, tačiau apklausiamas 2018 m. gegužės 22 d. jau nurodė, kad nuteistasis pataikė mamai į ranką, tačiau negalėjo prisiminti į kurią ranką. Apklausiamas teisme 2019 m. balandžio 30 d. liudytojas jau neva prisiminė, kad kaltinamasis pataikė nukentėjusiąjai į pirštus, plaštaką ir netgi užtikrintai prisimena, kad buvo spirta dešine koja. Tokie liudytojo parodymai lyg tyčia atitinka nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams teisme, kur ji nurodė, kad spirta buvo kaire koja. Abejonių nukentėjusiosios ir minėto liudytojo parodymais kelia ir tai, kad iš pradžių liudytojas L. V. neužsiminė apie nukentėjusiosios stūmimą ir smūgį į petį, tačiau praėjus mėnesiui nuo pirmosios apklausos, jis jau nurodo, kad mama buvo pastumta ir griuvo į fotelį, tačiau apie smūgį į petį nieko negalėjo pasakyti. Tuo tarpu apklausiamas teisme L. V. jau atsiminė, kad mamai buvo suduota ir į petį, be to, daug nuosekliau ir aiškiau išdėsto visas įvykio aplinkybes, kurių negalėjo prisiminti iš karto po įvykio apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Minėtas vaizdo ir garso įrašas byloje taip pat nepatvirtina smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją, nes jame nesigirdi nukentėjusiosios neva patyrusios smurtą ir fizinį skausmą momentinė reakcija po smūgių. Garso įraše girdimas pliaukštelėjimas nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, nėra aišku kodėl jis yra girdimas, kas jį sukėlė ir ar jis susijęs su inkriminuotu nuteistajam kaltinimu, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistasis neneigia savo ūmių emocijų vaizdo įraše, tačiau jas sukėlė nukentėjusiosios neištikimybė, kurią patvirtina ir byloje esančios žinutės „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje, be to, ir pati nukentėjusioji to teisme nepaneigė. Taigi, pirmas kaltinime inkriminuotas epizodas nuteistajam, nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir neginčytinais įrodymais.

5.4. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam inkriminuota 2016 m. spalio 16 d. veika. Teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nepatikimais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais. Be to, nukentėjusiosios draugė J. P. nepatvirtino, kad jai buvo atsiųstos būtent byloje esančios nuotraukos apie neva nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją fakto ji nematė, tik papasakojo tai, ką jai buvo pasakojusi nukentėjusioji. Minėtos nuotraukos nepatvirtina, kad jose užfiksuotos mėlynės atsirado būtent dėl nuteistojo veiksmų. Jokių kitų įrodymų, be suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios parodymų, byloje nėra. Teismas kaip įrodymu nepagrįstai rėmėsi tariamu susirašinėjimu tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo „Messenger“ programėlėje. Teismas netyrė ar toks susirašinėjimas iš tiesų vyko, ar buvo rašoma iš nuteistojo paskyros, jam nebuvo užduoti jokie klausimai dėl minėto susirašinėjimo, nebuvo apžiūrėtas jo telefonas. Be to, net ir vertinant minėtą susirašinėjimą kaip įrodymą, jo data nesutampa nei su vienu iš inkriminuotų įvykių apie tariamą smurto panaudojimą.

5.5. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai, dėl 2018 m. balandžio 11 d. veikos, yra akivaizdžiai melagingi. Pirmos apklausos metu 2018 m. balandžio 12 d. nukentėjusioji nurodė, kad namuose tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas dėl santuokos nutraukimo ir konflikto metu nuteistasis tapo agresyvus, ranka griebė nukentėjusiajai už dešinės rankos plaštakos, spaudė ir tempė ją, apdraskė nagais dešinės rankos nykštį. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 17 d. apklausoje ji nurodė, kad konfliktas tarp jos ir sutuoktinio kilo dėl neva jos per garsiai telefone žiūrėto filmuko. Norėdamas atimti iš jos telefoną nuteistasis ant jos griuvo ir apdraskė jos dešinės rankos nykštį. 2019 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji iškėlė dar vieną įvykio versiją, kurioje bandė sujungti abi prieš tai buvusias versijas. Skunde nuteistasis taip pat pabrėžia, kad byloje esanti specialisto išvada ir joje nurodyti duomenys vienareikšmiškai nepagrindžia nuteistojo kaltės, kad būtent S. M. padarė nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus ir nepaneigia galimybės, kad tokius nedidelius sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir pati. Jokių kitų įrodymų objektyviai pagrindžiančių nuteistojo kaltę byloje nėra.

5.6. Skunde teigiama, kad dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. inkriminuotos veikos nuteistasis taip pat nepagrįstai yra pripažintas kaltu. Teismas ignoravo ir nevertino byloje esančio Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad po 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykio atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo nukentėjusiąją ir jokie išoriniai sužalojimai nebuvo užfiksuoti, todėl akivaizdu, kad vėliau specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiosios sužalojimai buvo padaryti ne 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykio metu, o vėliau. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nėra užfiksuota jokių aplinkybių dėl nukentėjusiosios parvertimo ant grindų, užgulimo kūnu, jos spaudimo prie žemės, nors šios aplinkybės vėliau kaltinime atsiranda. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad apklausus teisiamojo posėdžio metu specialistą, šis nurodė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačios nukentėjusiosios su kaire ranka. Kaltinimą dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. inkriminuotos veikos visiškai paneigia ir liudytojų V. Š., A. Č., A. Š., R. B. bei paties nuteistojo parodymai, tačiau teismas nepagrįstai jais nesiremia ir nemotyvuoja kodėl juos vertina kritiškai ir atmeta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos liudytojos davė melagingus parodymus. Pažymima, kad dvi liudytojos (A. Š. ir A. Č.) įvykio metu buvo būtent nukentėjusiosios vadovaujamos įmonės darbuotojos, todėl nuteistasis, negalėjo joms daryti jokios įtakos kaip darbdavys. Teismas nepagrįstai nesivadovavo kitų trijų liudytojų parodymais vien todėl, kad jas ir nuteistąjį sieja darbo santykiai, kadangi joks teisės aktas to nenumato. Minėtos liudytojos ne kartą buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir davė nuoseklius parodymus.

5.7. Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, įvertinus tai, kad S. M. nepadarė jokių nusikalstamų veikų nėra pagrindo jį tenkinti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas advokatas G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra. Skundo teiginiai, kad nukentėjusioji susižalojo pati – nepagrįsti. Liudytojų A. Š., R. B., V. Š., A. Č. parodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neobjektyvius dėl liudytojų priklausomybės nuo darbdavio.

Šalies argumentai

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Žemesnės instancijos teismas

10. BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam jį susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl keturių nusikalstamų veikų (2016 m. balandžio 11 d., 2016 m. spalio 16 d., 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. rugsėjo 17 d.) padarymo nukentėjusiosios N. M. atžvilgiu. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo teigimu byloje nėra jokių duomenų objektyviai pagrindžiančių jo kaltę. Teismas pripažindamas jį kaltu iš esmės rėmėsi tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusios parodymais, nepagrįstai atmesdamas jo parodymus ir juos pagrindžiančius duomenis.

Dėl 2016 m. balandžio 11 d. veikos

12. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis konflikto metu smurtavo savo sutuoktinės N. M. atžvilgiu: spyrė į dešinės rankos plaštaką, kurioje ji laikė telefoną, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo į fotelį bei kumščiu sudavė jai į dešinį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors nuteistasis S. M. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino nei pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. M. kaltės padarius aptariamą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant apelianto kaltės klausimą dėl šios veikos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio šioje dalyje teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. S. M. kaltė dėl 2016 m. balandžio 11 d. veikos grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, todėl naikinti nuosprendžio dalį dėl S. M. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. balandžio 11 d. veika), apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Tai, kad S. M. 2016 m. balandžio 11 d. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, patvirtina nukentėjusiosios N. M. iš esmės nuoseklūs parodymai dėl šios veikos įvykdymo aplinkybių, liudytojo L. V. parodymai, vaizdo įrašas. Nors S. M. nurodo, kad nurodytą dieną nesmurtavo sutuoktinės atžvilgiu, telefono iš jos rankos koja neišspyrė -telefoną išmušė dešine ranka, jokių fizinio skausmo pojūčių nėra užfiksuota ir vaizdo įraše, be to, nors ir girdimi pliaukštelėjimai, tačiau jie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, nėra aišku kodėl jie girdimi, kas juos sukėlė ir ar tai susiję su nuteistajam inkriminuotais veiksmais, tačiau šie apelianto subjektyvaus pobūdžio vertinimai jo kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad apeliantas neneigia, kad tarp jo ir sutuoktinės bei jos sūnaus L. V. 2016 m. balandžio 11 d. kilo konfliktas, kad jo emocijos buvo ūmios ir jos užfiksuotos vaizdo įraše.

14. Atmetant S. M. apeliacinio skundo argumentus dėl 2016 m. balandžio 11 d. veikos padarymo, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, todėl sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, aptartinos nukentėjusiosios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės.

1.1. Nukentėjusioji N. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dar prieš 2016 m. balandžio 11 d. buvo susipykusi su savo sutuoktiniu, jis neseniai buvo smurtavęs jos atžvilgiu. Apie tai ji pasakė savo sūnui L. V. Tą dieną sūnus atvyko, ketindamas pasikalbėti su S. M. dėl smurto vartojamo jos atžvilgiu. Sutuoktinis buvo labai agresyviai nusiteikęs, todėl ji manydama, kad suvaldys situaciją, įsijungė mobilųjį telefoną ir pasakė, kad fiksuos pokalbį. S. M. dėl to dar labiau supyko ir iš visų jėgų, atbula koja išspyrė telefoną jai iš rankos, pataikydamas į plaštaką. Telefonas nuskrido kokius 5 metrus per visą svetainę, tačiau garsas neišsijungė. Jai bandant atsistoti iš fotelio, sutuoktinis grubiai stūmė ją kumščiu į dešinį petį ir ji parkrito atgal į fotelį. Sūnus ėmė šaukti, kad kaltinamasis baigtų. Sūnus ir sutuoktinis susistumdė, todėl ji atsistojo tarp jų. Kaltinamasis ją vėl stūmė, sudavė kumščiu į ranką. Grumtynes matė ir vaikai, jie prašė, kad tėtis baigtų. Tuo metu ji buvo šoko būsenoje. Kaltinamasis smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Smūgiai buvo du, vienas prie fotelio, kitas bandant ginti sūnų. Sutuoktinis tikriausiai spyrė su kaire koja, telefoną ji laikė dešinėje rankoje, pataikė į plaštaką, kas sukėlė jai skausmą, smūgis buvo pakankamai stiprus. Po įvykio skaudėjo petį ir ranką, taip pat plaštaką. Garso įraše girdisi ir pliaukštelėjimas, kuris buvo po smūgio į dešinės rankos petį. Niekur nesikreipė po įvykio, nes bijojo, smurtas jos atžvilgiu buvo ne vieną kartą vartojamas, be to, sutuoktinis grasino, kad viskas išeis į viešumą, o ji to nenorėjo (t. 2, b. l. 188-189). Šie jos parodymai esminėse detalėse sutapo ir su jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama 2018 m. balandžio 19 d. S. M. nurodė, kad įvykio dieną tarp jos sūnaus L. V. ir sutuoktinio S. M. kilo konfliktas dėl prieš kelias dienas jos atžvilgiu vartoto smurto. Sutuoktinis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl ji siekdama išvengti galimo smurto, pradėjo pokalbį filmuoti. Apie tai įspėjo sutuoktinį, pasakė, kad nori gražiuoju kalbėtis, kad nekiltų jokių muštynių. Supratęs, kad ji filmuoja, S. M. koja spyrė į jos rankose laikomą mobilaus ryšio telefoną, kuris nukrito ant žemės ir toliau įrašinėjo garsą. Ji ketino stotis nuo fotelio, kuriame sėdėjo, tačiau S. M. ją dešine ranka stipriai pastūmė, dėl ko ji nukrito atgal į fotelį. Dėl tokio jo poelgio pajuto fizinį skausmą pečių srityje. Tuomet ją puolė ginti sūnus L. ir S. M. pradėjo vaikytis sūnų, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jiems susistumdžius, ji stojo į jų tarpą, norėdama juos išskirti, prašė S. M. liautis ir palikti sūnų ramybėje, be to, konfliktą matė jų mažamečiai vaikai. Tuo metu S. M. kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinį petį dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po šių veiksmų S. M. nurimo ir išėjo į lauką, konfliktas baigėsi (t. 1, b. l. 46-47). 2018 m. balandžio 24 d. apklausoje S. M. papildė prieš tai duotus parodymus ir nurodė, kad S. M. spirdamas pataikė jai į dešinę ranką, dėl spyrio koja juto stiprų skausmą, ranka stipriai dilgčiojo. Iš vaizdo įrašo matosi su kokia jėga S. M. išspyrė telefoną iš jos rankų. Jai besikeliant iš fotelio S. M. stipriai stūmė į pečių sritį, dėl ko ji nugriuvo atgal į fotelį, pajuto didelį fizinį skausmą pečių srityje. Nepastebėjo ar po to buvo paraudę, ar buvo kokios kraujosruvos, tačiau tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai tokie sutuoktinio veiksmai nebuvo malonūs. Jai bandant išskirti sutuoktinį ir jos sūnų L., sutuoktinis tyčia jai savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į dešinį petį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Visą šį konfliktą stebėjo jų mažamečiai vaikai, kurie buvo labai išsigandę, prašė tėčio liautis (t. 1, b. l. 48-49).

1.2. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas L. V., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną atvyko pas mamą pasikalbėti su S. M. dėl smurtavimo. Bekalbant S. M. darėsi vis agresyvesnis, pradėjo šaukti, rėkti. Tuomet mama išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti pokalbį. S. M. priėjęs prie jos pradėjo šaukti ką ji čia daro ir išspyrė jai iš rankų telefoną. S. M. pateikė mamai į plaštaką, pirštus. Smūgis buvo labai stiprus, telefonas iš rankos iškrito, tai nebuvo pliaukštelėjimas. Spyrė dešine koja. Mama tuo metu sėdėjo fotelyje. Jis matė kaip mamai skaudėjo. Jis prašė nelįsti prie mamos, tuomet S. M. užsipuolė jį, jis nuo jo bėgo, slėpėsi už stalo. Mama stojo jo ginti, prašė, kad sutuoktinis liautųsi, kad visi nusiramintų. Tada S. M. sudavė mamai per petį – trenkė kumščiu. Mama verkė. Jis mano, kad mamai tikrai skaudėjo. Jam buvo baisu dėl mamos. Šio įvykio metu mamai buvo suduota kelis kartus – pastūmimas į fotelį, spyris į telefoną ir smūgis į petį. Šį konfliktą girdėjo jo mažamečiai brolis ir sesuo, kurie sėdėjo ant laiptų ir verkė, prašė, kad viskas baigtųsi. Smurto atvejai namuose buvo dažnai. Yra matęs, kaip S. M. mamą spardė ant lovos, vieną kartą net buvo atvažiavusi policija, nes S. M. mušė mamą, stumdė, trankė ir tąsė už plaukų. Apklausiant jį policijoje, jam buvo sunku atsiminti visas detales iš karto, todėl pirmos apklausos metu nenurodė, kad S. M. smūgiavo į petį. Vėliau mamos parodytas vaizdo įrašas padėjo geriau prisiminti visas įvykio detales, todėl vėlesnėse apklausose geriau prisiminė visas detales (t. 3, b. l. 42-45). Šios liudytojo aplinkybės esminėse detalėse sutapo ir su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad įvykio dieną jis atvyko pas mamą į svečius, pasikalbėti su jos sutuoktiniu dėl mamos atžvilgiu vartojamo smurto. S. M. buvo agresyviai nusiteikęs, dėl ko jie tarpusavyje apsistumdė, tai matydama nukentėjusioji išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti. S. M. tai nepatiko ir jis pradėjo šaukti, kam ji filmuoja ir koja išspyrė mamos rankose laikomą telefoną. Mama tuo metu sėdėjo fotelyje. Jis norėjo mamą apginti ir prašė S. M. baigti, tuomet jie su S. M. apsistumdė, o mama bandė juos išskirti. Visą šį įvykį stebėjo jo mažamečiai brolis ir sesuo, kurie garsiai verkė ir prašė, kad tėtis liautųsi. Toks agresyvus patėvio elgesys kartodavosi nuolatos (t. 1, b. l. 69-70).

15. Netikėti aukščiau išdėstytais nukentėjusiosios ir liudytojo iš esmės nuosekliais, ir logine seka susietais parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Juolab, kad apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šie asmenys, priešingai nei nuteistasis, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiosios ir liudytojo L. V. parodymai esminėse aplinkybėse sutapo, buvo neprieštaringi ir iš esmės atitiko vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus ir nesivadovauti jais sprendžiant S. M. kaltės klausimą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nors apeliaciniu skundu išskirtinis dėmesys skiriamas nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimui, tačiau esminių prieštaravimų (nei dėl spyrio koja, nei dėl smūgio į petį ar patirto fizinio skausmo) juose teisėjų kolegija neįžvelgia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir įtikinamais liudytojo L. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka apylinkės teismo posėdžio metu, liudytojas juos patvirtino, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tam tikrų detalių neprisiminimas pirmos apklausos metu, tačiau jų paminėjimas vėlesnėse apklausose, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymų patikimumu. Tuo labiau, kad dėl 2016 m. balandžio 11 d. įvykio aplinkybių minėti asmenys buvo apklausti praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl natūralu, kad žmonės įsimena, jų nuomone, svarbiausias detales, o kai kurias užmiršta, tačiau jos atmintyje gali iškilti vėliau. Tuo tarpu apeliaciniu skundu akcentuojami tik gynybai naudingi teiginiai, mažareikšmiai parodymų neatitikimai, visiškai ignoruojant jų kontekstą, kas neabejotinai neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl remtis S. M. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais bei subjektyviu N. M. ir L. V. parodymų vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje nėra objektyvaus pagrindo.

17. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto teiginys, jog įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad nuteistasis nespyrė į nukentėjusiosios dešinės rankos plaštaką, kurioje ji laikė telefoną, o išmušė telefoną dešine ranka. Teisėjų kolegija, įvertinusi vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nors vaizdo įraše ir nėra aiškiai užfiksuotas spyris koja, tačiau įvertinus vaizdo įraše matomą S. M. kūno padėtį, užfiksuotą kūno sukimąsi, jo agresyvumą, girdimus šauksmus, verksmą, taip pat liudytojo L. V. ir nukentėjusiosios teiginius, kad buvo spirta koja, pagrindo abejoti, kad telefonas iš S. M. rankų buvo išspirtas koja, o ne išmuštas ranka, nėra. Šiame kontekste taip pat atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad vaizdo įrašas nepatvirtina smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją, nes jame nesigirdi nukentėjusiosios neva patyrusios smurtą ir fizinį skausmą momentinė reakcija po smūgių. Pažymėtina, kad fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji S. M. nurodė, kad jautė fizinį skausmą. Šiuos nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir liudytojo L. V. parodymai, jog jis matė, kad mamai skaudėjo, ji verkė bei vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas apelianto kūno sukimosi judesys, agresyvumas, ūmumas ir nesivaldymas, jo veiksmų intensyvumas, taip pat vėliau girdimi pliaukštelėjimai bei nukentėjusiosios prašymas nesmurtauti, bruzdesys, vaikų šauksmai ir verksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad apelianto veiksmai – spyris koja pataikant nukentėjusiajai į ranką, kumščiu suduodant į petį, pastumiant, buvo įvykdyti tyčia, nuteistajam suprantant pavojingą savo veikos pobūdį, bei neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė akcentuojama apeliaciniame skunde – buvo spirta kaire ar dešine koja, esminės reikšmės neturi.

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė tik S. M. kaltinančiais įrodymais ir visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl jį teisinančių įrodymų, tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi iš esmės jokių S. M. teisinančių (pagrindžiančių jo versiją) įrodymų byloje nėra. S. M. parodymai yra paneigti ne tik nukentėjusiosios ir liudytojo L. V. parodymais, bet ir jų parodymus iš esmės patvirtinančiu vaizdo įrašu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teisiamojo posėdžio protokolų, teismas ištyrė visus, tiek kaltinamąjį teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, vertino kiekvieną jų atskirai ir viseto kontekste. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas selektyviai vertino įrodymus bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių yra nepagrįsti, todėl atmetami.

19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės 2016 m. balandžio 11 d. padarius inkriminuojamą veiką ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dalyje dėl S. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2016 m. balandžio 11 d. veikos.

20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo S. M. taip pat nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl dar trijų veikų (2016 m. spalio 16 d., 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d.), aprašytų šio nuosprendžio 2, 3 ir 4 punktuose. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę grindė vien nepatikimais ir prieštaringais nukentėjusiosios bei suinteresuoto asmens, jos draugės liudytojos J. P. parodymais, nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios pateiktas fotonuotraukas ir specialistų išvadas, nevertino šių įrodymų visų byloje ištirtų duomenų kontekste, nemotyvuotai atmetė liudytojų, betarpiškai mačiusių 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykį (V. Š., A. Č., A. Š., R. B.) parodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, S. M. apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria S. M. nuteistas dėl 2016 m. spalio 16 d., 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. rugsėjo 17 d. neva padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl S. M. kaltės dėl minėtų trijų veikų padarymo. Todėl skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl S. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 16 d., 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. rugsėjo 17 d. veikos) naikinama ir S. M. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl 2016 m. spalio 16 d. veikos

21. S. M. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 16 d., apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės N. M. – atžvilgiu, t. y. tyčia du kartus kumščiu sudavė jai į dešinės rankos žastą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

22. Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 16 d. įvykio išvis nebuvo, kad tai turbūt tėra nukentėjusiosios sugalvotas melas skyrybų byloje. Byloje pateiktas nuotraukas ir susirašinėjimo žinutes, jis pirmą kartą pamatė susipažinęs su bylos medžiaga. Jo ir nukentėjusios telefonai yra darbiniai, todėl buvo laisvai prieinami, jie kartu su ja naudojosi vienas kito telefonais bendraudami su partneriais iš užsienio šalių. Nukentėjusios sūnus L. V. yra informacinių technologijų specialistas, jis žinojo visus jo slaptažodžius, todėl galėjo būti su jo pagalba parašytos žinutės sutuoktinei ir po to iš jo telefono ištrintos, jam net nežinant. Jei jis vartojo smurto, kodėl tuomet iš karto sutuoktinė nekvietė policijos, o tik po dviejų metų. Kaltinimai susieti su skyrybų byla. Nežino iš kur pas nukentėjusiąją 2016 m. spalio mėn. buvo mėlynės. Buityje visko būna, ji eidavo į treniruoklių salę (t. 3, b. l. 72-75).

23. Pirmos instancijos teisme dėl 2016 m. spalio 16 d. veikos nukentėjusioji N. M. parodė, kad įvykis įvyko namuose, vaikai jau buvo išėję į mokyklą. Iš pradžių tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas dėl jos priekaištų sutuoktiniui, jog jis turi priklausomybę nuo socialinių tinklų ir su ja nebendrauja. Tokie priekaištai S. M. nepatiko, sukeldavo jo agresiją ir pyktį. Jis prišokęs trenkė jai kumščiu į ranką, maždaug į žastą, išorinę pusę. Po smūgio ji verkė, nufotografavo mėlynes. Po kelių dienų nusiuntė nuotraukas savo draugei J. P., pasiguodė jai dėl sutuoktinio smurto, pasakė, kad negalės vykti į šventę. Mėlynes matė ir pats S. M. Dažniausiai sutuoktinis neatsiprašydavo dėl smurto, tik kai ji jam papriekaištavo dėl to. Sulaukė iš jo žinučių, kad jis gailisi ir atsiprašo už smurtą, apgailestavo, kad tai kartojasi. Jie bandė susitaikyti (t. 2, b. l. 189-190).

24. Liudytoja J. P. apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose liudytoja parodė, kad nukentėjusioji jai paskambino ir pasakė, kad negalės atvykti į vakarėlį (duomenys neskelbtini), nes jos sutuoktinis prieš ją smurtavo, ji verkė, buvo išsigandusi. Atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi mėlynės ant rankų. Tai nebuvo pirmas kartas, kai iš draugės išgirdo apie patiriamą smurtą. Nukentėjusioji apie tris kartus yra minėjusi, kad sutuoktinis jos atžvilgiu naudoja smurtą, ją purto tranko per veidą. Dėl tokio jo elgesio labai išgyvena vaikai (t. 1, b. l. 77-78). Papildomai liudytoja parodė, kad girdėjo, jog tarp sutuoktinių vyksta nesutarimai. Pamena, kad prieš vieną balių jai paskambino N. M. ir pasakė, kad po nesutarimų su sutuoktiniu negerai jaučiasi, pasakojo, kad prieš ją buvo smurtaujama, ką tiksliai pasakojo – nepamena. N. M. buvo jai atsiuntusi nuotrauką, kurioje matėsi mėlynės ant rankų, dėl kurių ji negalinti vykti į vakarėlį (t. 3, b. l. 70-71).

25. Liudytojas N. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose liudytojas parodė, kad jam buvo pateiktos tirti nuotraukos, darytos telefonu „Apple iPhone 6“: IMG_0102 daryta 2016 m. spalio 16 d. 13.36 val., IMG_0103 daryta 2016 m. spalio 16 d. 13.37 val., IMG_0107 daryta 2016 m. spalio 16 d. 13:43 val., IMG_0108 daryta 2016 m. spalio 16 d. 13.43 val. Prie nuotraukų yra ir GPS koordinatės, rodančios adresą: (duomenys neskelbtini) (per google maps.lt). Visą šią informaciją galima rasti nuotraukų metaduomenyse. Nuotraukos pateiktos originalios, nekeistos, nes išlikusi fotografavimo informacija (t. 1, b. l. 98-99). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas papildomai parodė, kad, jeigu žmogus gerai susipažinęs su informacinėmis technologijomis, įmanoma pakeisti nuotraukų darymo laiką metaduomenyse, bet nepakeičia koordinačių, kada suteiktos koordinatės. Tačiau labai gerai suprantant, GPS data gali būti pakeičiama. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrimose nuotraukose nematė keitimo požymių ir jokių įtarimų dėl jų datų keitimo jam nekilo (t. 3, b. l. 23-24).

26. Iš 2018 m. balandžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. M. savanoriškai tyrimui pateikė kompaktinį diską su nuotraukomis bei vaizdo įrašu (1 t., b. l. 128–129).

27. 2018 m. birželio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint N. M. pateiktas keturias nuotraukas, ant N. M. rankos matomos kraujosruvos. Nurodoma, kad nuotrauka IMG_0108 sukurta 2016 m. spalio 16 d. 13.43 val., naudojant IPHONE 6; nuotrauka IMG_0107 sukurta 2016 m. spalio 16 d. 13.43 val., naudojant IPHONE 6; nuotrauka IMG_0102 sukurta 2016 m. spalio 16 d. 13.36 val., naudojant IPHONE 6; nuotrauka IMG_0103 sukurta 2016 m. spalio 16 d. 13.37 val., naudojant IPHONE 6 (1 t., b. l. 137–138).

28. Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikus N. M. telefono IPHONE apžiūrą, programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjime su S. M. užfiksuotas N. M. ir S. M. susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. Fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti S. M. 2016 m. spalio 18 d. 14.55 val. rašyta žinutė (1 t., b. l. 154): „Dešimtis kartu esu atsiprašęs už savo smurtą ir žodžiu ir raštu, bet tu nenori girdėti. Ne kartą rašiau, kad nekenčiu savęs už tai. Dar kartą atsiprašau ir esu tikras daugiau niekada tai nebe pasikartos. Uždarau tą gyvenimo etapą. Bandysiu nurimti ir pradedu naują, nuo naujo lapo…"; Fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti S. M. 2018 m. balandžio 4 d. 13.13 val. rašyta žinutė (1 t., b. l. 178): „Tu smurtauji daugiau už mane. Nejuokink. Tik tūsai galvoje, daugiau nieko neveiki. (duomenys neskelbtini). Kada išeini iš darbo?“; Fotolentelėje Nr. 3 matyti S. M. 2018 m. balandžio 9 d. 10.20 val. rašyta žinutė (1 t., b. l. 179): „<... 3. Atsiprašiau už smurtą, kelis kartus. Nuolat kartoji, kad neatsiprašiau. Kam meluoji?...>" (1 t., b. l. 148–180).

29. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai pripažino įrodyta, kad S. M. 2016 m. spalio 16 d. apie 10.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo sutuoktinės N. M. atžvilgiu, tyčia du kartus kumščiu sudavė jei į dešinės rankos žastą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

30. Iš nuteistojo parodymų pirmos instancijos teisme ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis viso proceso metu teigė, kad 2016 m. spalio 16 d. savo sutuoktinės atžvilgiu nesmurtavo ir kumščiu į dešinės rankos žastą nesudavė. Minėti nuteistojo parodymai byloje surinktais duomenimis nepaneigti. Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog 2016 m. spalio 16 d. S. M. tyčia su kartus sudavė kumščiu N. M. į dešinės rankos žastą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos J. P. parodymų, jog nukentėjusioji jai siuntė nuotraukas su kraujosruvomis ant rankų, kad skundėsi, jog sutuoktinis smurtauja, nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Ši liudytoja betarpiškai smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu fakto nematė, ji tik papasakojo tai, ką jai buvo sakiusi nukentėjusioji, todėl jos parodymai tėra išvestiniai, paremti tik pačios nukentėjusios pasakojimu. Juolab, kad liudytoja apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nepatvirtino, kad jai buvo siųstos būtent byloje esančios nuotraukos su kraujosruvomis ant rankų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančios nuotraukos, kuriose matomos ant N. M. rankos esančios kraujosruvos, nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų, taip pat neginčijamai nepatvirtina, kad jas nukentėjusiajai (jos nurodomu laiku ir aplinkybėmis) padarė būtent nuteistasis S. M. Juolab, kad iš karto nukentėjusioji nesikreipė nei į policijos pareigūnus, nei į medikus dėl sužalojimų nustatymo, o ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio buvo pradėtas praėjus beveik dvejiems metams. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuotraukose yra užfiksuotas jų padarymo laikas, tačiau tai nereiškia, kad ant rankos matomos kraujosruvos buvo padarytos būtent tuo laiku, kadangi paprastai kraujosruvos tampa matomos ir išryškėja praėjus tam tikram laikui nuo poveikio į kūną.

Žemesnės instancijos teismas

33. Nors apylinkės teismas S. M. kaltę dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu ir fizinio skausmo jai sukėlimo, grindė ir pateiktu iš nukentėjusiosios telefono „(duomenys neskelbtini)“ programėlės susirašinėjimu, trukusiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., kuriame tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis kalba apie smurto naudojimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien tik minėtų susirašinėjimų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, kad S. M. 2016 m. spalio 16 d. tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajai į dešinės rankos žastą. Nors S. M. savo skunde apskritai neigęs rašęs tokio turinio žinutes N. M., tačiau įvertinus ilgą susirašinėjimo laikotarpį, užfiksuotų pokalbių turinį, pagrindo abejoti tuo, jog šis susirašinėjimas vyko būtent tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo, nėra. Tačiau, minėtas susirašinėjimas žinutėmis tik patvirtina, kad konfliktiniai santykiai tarp sutuoktinių tęsėsi ilgą laiką, jie tai susipykdavo, tai susitaikydavo. Nors užfiksuotuose pokalbiuose ir yra kalbama apie smurto panaudojimą (be kita ko jo naudojimu kaltinant vienas kitą), tačiau tai nepatvirtina, kad juose kalbama apie daugkartinį S. M. smurto panaudojimą nukentėjusios atžvilgiu, o ne pavyzdžiui apie smurto panaudojimą 2016 m. balandžio 11 d. ir atsiprašymą už jį. Atsižvelgiant į tai, remiantis vien tik suinteresuoto bylos baigtimi asmens - nukentėjusiosios N. M. parodymais, byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negalima konstatuoti, kad S. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir nepatvirtina S. M. kaltės 2016 m. spalio 16 d. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl 2018 m. balandžio 11 d. veikos

36. S. M. apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo sutuoktinės N. M. atžvilgiu, t. y. tyčia sugriebdamas jai už dešinės rankos plaštakos, padarė jai odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nykščio srityje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalodamas.

37. Apklausiamas pirmos instancijos teisme S. M. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir nurodė, kad jokio panašaus įvykio nebuvo, jis yra išgalvotas ir melagingas. Konflikto dėl telefono lovoje nebuvo. Nukentėjusioji išgalvojo aplinkybę, kad vaikai matė kraujuojančią ranką. Dar iki 2018 m. balandžio 11 d., balandžio 3-4 dieną, N. M. jį informavo apie skyrybas. Jie sutarė skirtis gražiuoju, kad jis išvažiuos savaitei ar dviem iš namų. Namo grįžo balandžio 8 d. (t. 3, b. l. 74).

38. Nukentėjusioji N. M. apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d., būnant miegamajame savo namuose, vėl įvyko žodinis konfliktas su S. M., (duomenys neskelbtini). Žodinio konflikto metu jai buvo grasinama susidoroti, ji buvo įžeidinėjama. Iš pradžių kilo žodinis konfliktas lovoje priešais televizorių, paskui jis peraugo į nepasitenkinimą, kad ji per garsiai žiūri filmuką telefone. S. M., norėdamas atimti telefoną, griebė už rankos, stūmė ir gavosi, kad jis ją apdraskė. S. M. ant jos užgriuvo lovoje, ji buvo pusiau gulomis, stipriai rankose laikė telefoną, kurį jis bandė išlupti. S. M. elgėsi labai agresyviai, ji išsigando. Grumtynės vyko kelias minutes. S. M. jos ranką apdraskė su nagais, bandydamas išplėšti telefoną, tačiau telefono jam atimti nepavyko. Telefonas sutuoktiniui buvo svarbus dėl filmuotos medžiagos, jis nenorėjo, kad ji kam nors tai rodytų. Miegamojo durys buvo atidarytos, vaikai vaikščiojo šalia ir matė kilusį konfliktą, taip pat ir tai, kad jai kraujuoja ranka. Padarytą sužalojimą ji parodė ir sutuoktiniui. Atkartoti visų smulkmenų negali, nes buvo šoko būsenoje. Būdama šoko būsenoje ji nesusigaudė, kad reikia kviesti policiją, nenorėjo gąsdinti vaikų, jautėsi pažeminta ir pusę nakties praverkė. Po konflikto miegojo toje pačioje lovoje. Ryte, norėdama save apsaugoti, nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Iki šio įvykio jokių sutarčių su advokatais dėl skyrybų ji nebuvo sudariusi. Į advokatą kreipėsi jau po šio įvykio (t. 2, b. l. 190-191).

39. Protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 12 d., 14.21 val. N. M. kreipėsi su pranešimu, kad 2018 m. balandžio 11 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu S. M. rankomis griebė jai už dešinės rankos plaštakos ir apdraskė dešinės rankos nykštį bei tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją nėra kreipusis. Konfliktą matė mažamečiai jų vaikai (1 t., b. l. 12-13).

40. 2018 m. balandžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. apžiūros metu N. M. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nykščio srityje (du įdrėskimai po 2x0,3 cm.), jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nubrozdinimai padaryti kietais riboto paviršiaus bukabriauniais daiktais, labiausiai tikėtina rankos nagais, suspaudžiant. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms (nurodyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. 21 val. S. M. griebė N. M. už rankos ir apdraskė dešinės rankos nykštį) (1 t., b. l. 110).

41. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu specialistas J. V., pateikęs 2018 m. balandžio 13 d. išvadą, papildomai parodė, kad N. M. nustatytas sužalojimo pobūdis neapibrėžia galimybės, kad nukentėjusioji tai galėjo pasidaryti ir pati, kadangi sužalojimo lokalizacija yra pasiekiama tiek pačiai N. M. kaire ranka, tiek galėjo būti padaryta ir kito asmens. Sužalojimai atspindi bendrąsias sužalojimo įrankio (daikto) savybes ir objektyviai nustatyti – vyro ar moters rankos nagais padaryti sužalojimai – negalima (1 t., b. l. 101–103).

42. 2018 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sužalojimai (dėl 2018 m. balandžio 11 d. įvykio) atspindi bendrąsias žalojusio įrankio (daikto) savybes ir objektyviai nustatyti – vyro ar moters rankos nagais padaryti sužalojimai negalima. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja, kad odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nykščio srityje galėjo pasidaryti ir pati tiriamoji, nes ši lokalizacija yra laisvai pasiekiama kaire ranka (1 t., b. l. 115).

Žemesnės instancijos teismas

43. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, pripažindamas S. M. kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl 2018 m. balandžio 11 d. įvykio, teismas jo kaltę iš esmės grindė nukentėjusiosios N. M. parodymais, kuriuos laikė nuosekliais ir neprieštaringais, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Pritariant apeliacinio skundo argumentams dėl nukentėjusios parodymų nenuoseklumo, pažymėtina, kad viso proceso metu nukentėjusioji N. M. duodama parodymus dėl aptariamo įvykio, nebuvo nuosekli, todėl jos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir nekeliantys jokių abejonių dėl jų teisingumo.

43.1. Apklausiama 2018 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. miegamajame su sutuoktiniu kalbėjosi apie skyrybas ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. S. M. tapo agresyvus, griebė jai už dešinės rankos, spaudė ją ir tempė, nagais apdraskė dešinės rankos nykštį. Savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Kuria tiksliai ranka jai apdraskė negali pasakyti, nes buvo šoke. Iš karto į policiją nesikreipė, nes buvo sutrikusi, nežinojo kaip elgtis. Konfliktą matė jų vaikai (t. 1, b. l. 42).

43.2. Apklausiama po kelių dienų, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. nukentėjusioji jau nurodė kiek kitokias 2018 m. balandžio 11 d. įvykio aplinkybes, t. y., kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo miegamajame dėl to, kad nukentėjusioji per garsiai žiūrėjo filmuką telefone. S. M. pyktį sukėlė per didelis garsas. Nukentėjusioji buvo išvadinta keiksmažodžiais. Sutuoktinis, norėdamas atimti iš jos telefoną, ją užgriuvo ir savo ranka apdraskė dešinės rankos nykštį, ją apstumdė. Kai vyko stumdymas vaikų kambaryje nebuvo, jie atėjo vėliau ir matė tik žodinį konfliktą (t. 1, b. l. 44-45).

43.3. 2018 m. balandžio 24 d. apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad konfliktas kilo miegamajame dėl per garsiai telefone žiūrėto filmuko. Sutuoktinis supyko, norėjo iš jos atimti telefoną, užgriuvo ją ir apdraskė dešinės rankos nykštį, pradėjo bėgti kraujas, nes žaizda buvo gili, yra likusi žymė. Vaikai smurto nematė, tačiau girdėjo žodinį konfliktą. Iš ryto nuvyko į policijos komisariatą. Rašė sutuoktiniui žinutes, tikėdamasi jo atsiprašymo, tačiau atsakymo nesulaukė. Apie sutuoktinio smurtą yra pasakojusi savo sesei, draugei P., tėčiui bei jo žmonai (t. 1, b. l. 48-50).

43.4. 2018 m. birželio 25 d. apklausiama papildomai nukentėjusioji atsisakė akistatos su S. M., nurodydama, kad bijo patirti spaudimą, pykčio protrūkius (t. 1, b. l. 51). Apklausiama 2018 m. spalio 25 d. nukentėjusioji nurodė, kad susitaikė su sutuoktiniu, susitarė skirtis draugiškai (t. 1, b. l. 57) bei pateikė pareiškimą dėl susitaikymo, kuriuo prašė ikiteisminį tyrimą S. M. atžvilgiu nutraukti (t. 1, b. l. 67).

44. Minėtų parodymų analizė rodo, kad N. M. parodymai ir jos pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi ir nebuvo nuosekli, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tokie jos parodymai kelia pagrįstų abejonių ir negali būti vertinami kaip patikimi. Šiame kontekste pažymėtina, kad abejonių nukentėjusios parodymų patikimumu kelia ir tai, kad kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nors nukentėjusioji nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. į advokatą dėl skyrybų ji kreipusis dar nebuvo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro išrašų, jie suformuoti jau 2018 m. balandžio 10 d. ir atspausdinti advokato G. G.

45. Nors apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusios parodymus patvirtina 2018 m. balandžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada, kuria konstatuotas odos nubrozdinimas dešinės rankos nykščio srityje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017). Pažymėtina, kad specialistas nenustatinėja aplinkybių susijusių su konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybėmis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialistas J. V. nurodė, kad sužalojimų (dėl 2018 m. balandžio 11 d. įvykio) pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja, kad odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nykščio srityje galėjo pasidaryti ir pati tiriamoji, nes ši lokalizacija yra laisvai pasiekiama kaire ranka (1 t., b. l. 115). Šiuos parodymus jis patvirtino ir 2018 m. rugsėjo 14 d. išvadoje (t. 1, b. l. 115). Minėtų bylos duomenų kontekste, įvertinus nukentėjusios parodymų nenuoseklumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad specialisto išvada nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai neabejotinai patvirtina, kad juos padarė būtent nuteistasis.

46. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme nuteistasis neigė nurodytą dieną tyčia smurtavęs N. M. atžvilgiu. Netgi tikint N. M., kad minėtą dieną tarp jos ir sutuoktinio buvo kilęs žodinis konfliktas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, konflikto tarp apelianto ir nukentėjusios metu, kurio metu pasak N. M. ji buvo sužalota, kitų asmenų kambaryje nebuvo. Kaip nurodė pati nukentėjusioji – vaikai girdėjo ir matė tik jų žodinį konfliktą. Pažymėtina ir tai, kad N. M. iš karto po įvykio policijos pareigūnų nekvietė (t. 1 , b. l. 16), nurodydama, kad jai buvo šokas, tačiau kaip matyti iš jos parodymų, nurodytas įvykis nebuvo kliūtis jai ir S. M. iš karto po įvykio likti miegoti vienoje lovoje, kas leidžia teigti jog paties įvykio – žodinio konflikto ji nesureikšmino. Byloje esanti specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent nuteistasis ar jie buvo padaryti tyčia, t. y. byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų N. M. parodymus, kad S. M. prieš ją smurtavo tyčia, bei iš kurių būtų galima spręsti apie jo kaltės formą. Šiame kontekste pažymėtina, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Netgi tikint S. M. teiginiais, kad S. M. ją sužalojo bandydamas iš jos atimti telefoną, kuriuo ji žiūrėjo filmuką, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. N. M. nurodomos aplinkybės nepaneigia to, kad nuteistojo tikslas buvo atimti iš nukentėjusios mobiliojo ryšio telefoną, o ne sukelti jai fizinį skausmą ar ją sužaloti. Juolab, kad pati nukentėjusioji apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad konfliktas kilo dėl per garsiai žiūrimo filmuko telefone. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys nepaneigia, tačiau ir nepatvirtina, kad tiek N. M., tiek ir S. M. galėjo kliudyti vienas kitą būtent grumtynių metu dėl telefono, todėl nei vienas, nei kitas savo veiksmų nevertino kaip pavojingų, galinčių sukelti pasekmes užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. M. veiksmai (galimas bandymas atimti telefoną – jei tikėti N. M. parodymais) nėra priimtini bei atitinkantys visuotinai tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad nuteistasis elgėsi spontaniškai ir galbūt netinkamai, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. veikos

47. S. M. taip pat nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 15.30 val., biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo sutuoktinės N. M. atžvilgiu, t. y. tyčia, bandydamas iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną, parvertė ją ant grindų, užgulęs kūnu spaudė ją prie žemės, suko bei spaudė rankas per riešus, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalodamas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus – S. M., nukentėjusiosios N. M., liudytojų A. Š., A. Č., R. B., V. Š. parodymus, eksperto D. B. paaiškinimus, 2018 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pripažino, kad įrodyta, jog S. M. padarė jam inkriminuotą veiką.

48. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, teigdamas, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. N. M. atžvilgiu nesmurtavo. Tarp jų įvyko konfliktas dėl įmonei priklausančio telefono grąžinimo, tačiau jokių tyčinių smurto veiksmų N. M. atžvilgiu jis neatliko. Apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo tarnybinio pranešimo duomenimis, kad po įvykio atvykę policijos pareigūnai nenustatė jokių išorinių sužalojimų nukentėjusiajai. Be to, šiame pranešime taip pat nėra jokių aplinkybių dėl nukentėjusios parvertimo ant grindų, užgulimo kūnu ar spaudimo prie žemės. Specialistas, kuris nustatė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus nurodė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti pačios nukentėjusiosios. Įvykio vietoje buvusios darbuotojos taip pat nepatvirtino, jog N. M. atžvilgiu buvo smurtaujama, tačiau apylinkės teismas šiuos parodymus nepagrįstai vertino kritiškai. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. veikos, pritaria apelianto pozicijai ir daro išvadą, jog S. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

49. Nukentėjusioji N. M. apklausiama pirmos instancijos teisme nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykis įvyko darbovietės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo įmonės biure, sėdėjo prie stalo, netrukus atėjo S. M.. Jų įmonių patalpos yra bendros, nėra atskirtos, todėl jie abu buvo toje pačioje patalpoje. S. M. pamatė jos telefoną. Jis žinojo, kad jame yra daug informacijos, kurią ji buvo pateikusi tyrėjai, todėl siekė gauti šį telefoną. Telefonas buvo perduotas jai, kaip vienai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkių. Pamatęs telefoną ant stalo, S. M. staigiai pašoko ir pradėjo artėti prie jos, lenkėsi paimti telefoną. Tuomet ji uždėjo ranką ant telefono, užgulė jį kūnu. S. M. ją stipriai pastūmė ir išplėšė telefoną iš rankos. Ji prašė grąžinti telefoną, nes ten yra svarbūs jai duomenys, prašė leisti juos persirašyti. Telefoną S. M. perdavė buhalterei ir liepė jį padėti į seifą. Ji priėjo prie buhalterės ir paprašė jai grąžinti telefoną, paėmė jį iš jos rankų. S. M. pamatęs, kad telefonas jos rankose, pribėgo iš nugaros ir užpuolė ją. Ji laikė telefoną prispaudusi prie krūtinės, kad jo neatimtų. S. M. iš nugaros ją spaudė prie žemės, plėšė telefoną iš rankų, sukinėjo rankas, ji atsidūrė ant žemės, parvirto ant šono, tada jis iš jos rankų išplėšė telefoną. Kadangi jis užšoko iš nugaros ir ją spaudė, ji parkrito ir susižeidė nugarą, buvo sprando ir nugaros patempimas, sužeista ranka, šiek tiek apdraskyta. Viso įvykio metu ji šaukėsi pagalbos, rėkė „gelbėkit“, tačiau nei viena darbuotoja nedrįso jam paprieštarauti, visi bijojo prarasti darbą. Su savimi ji nešiojosi pagalbos mygtuką, kurį paspaudė ir išsikvietė policiją. Visi girdėjo kaip ji bendravo su policija pagalbos mygtuku ir, kad policija jau važiuoja. S. M. darbuotojams pasakė, kad jie sakys tai ką reikia, kai atvyks policija (t. 2, b. l. 191-192).

50. S. M. apklausiamas apylinkės teisme, dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. veikos, savo kaltę neigė ir nurodė, kad įvykio dieną po pietų grįžo į darbą, atsisėdo prie sandėlio vadovo stalo, kalbėjosi su buhaltere, priėjo prie jos ir pamatė ant stalo N. M. telefoną, kuris priklausė įmonei ir dėl kurio nukentėjusiajai buvo rašytas ne vienas raštas, kad ji grąžintų įmonei priklausantį turtą, tačiau N. M. nesutiko gražinti mobilaus ryšio telefono. Pamatęs telefoną ant stalo, priėjo ir paėmė jį, tuomet nukentėjusioji pradėjo jį vaikytis, reikalauti atiduoti telefoną. Jis išėmė SIM kortelę ir ją padavė buhalterei, kad ši grąžintų N. M., o telefoną paprašė įdėti į seifą. Buhalterė atrakino seifą ir bandė įdėti telefoną, tačiau pribėgusi N. M. nustūmė ją nuo seifo ir neleido įdėti telefono. Tuomet jis paėmė iš buhalterės telefoną, o N. M. bandė jį atimti, sėdosi jam ant rankų, jis ištraukė rankas ir nuėjo į šalį. Prisivijusi jį nukentėjusioji stuktelėjo jam į nugarą. Prieš tai nukentėjusioji buvo paspaudusi policijos mygtuką, rėkė, kad ją muša, plėšia. Jis nespaudė nukentėjusios, nesigulė ant jos. Šio įvykio metu labiau jis pats nukentėjo, nes gavo per rankas ir į nugarą. Kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tuo metu tarp jų vyko turto dalybos, kurios buvo baigtos tik spalio mėnesį. Dalis darbuotojų, davusių parodymus, įvykio metu dirbo nukentėjusiajai priklausančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo nukentėjusios darbuotojos. Vėliau, šiai įmonei subankrutavus, darbuotojai perėjo dirbti į jo įmonę (t. 3 , b. l. 74-76). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes apeliantas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad įvykio dieną jis nuvyko į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), kur rado ir sutuoktinę, sėdinčią prie stalo. Jie kalbėjosi apie verslo reikalus. Grįžus po pietų, jis atsisėdo prie buhalterės, netrukus pasirodė ir sutuoktinė. Jie sėdėjo vienas nuo kito 1,5 metro atstumu. Ant stalo sutuoktinė pasidėjo mobilaus ryšio telefoną, kuris priklauso įmonei. Jis sutuoktinei jau kelis kartus yra rašęs raštus, kad ji grąžintų įmonės turtą, tačiau sutuoktinė atsisakė tai padaryti ir buhalterei minėjo, kad sudaužys jį. Pamatęs telefoną, jis jį paėmė, išėmė SIM kortelę, ją padavė buhalterei V. Š. ir paprašė grąžinti nukentėjusiajai, o telefoną paprašė įdėti į seifą. Tuomet N. M. pradėjo šaukti, bandė iš buhalterės atimti telefoną, kurį ši ketino įdėti į atrakintą seifą. Jis pribėgo prie seifo ir paėmė telefoną. Jam laikant telefoną rankose, N. M. griebė jam už rankų, bandė atimti telefoną, sukėlė jam fizinį skausmą. N. M. rėkė ir šaukė, kad ją kažkas muša, tačiau jos niekas nemušė. Įdėjęs telefoną į seifą, jis apsisuko eiti, tačiau nukentėjusioji iš nugaros sugriebė su ranka už dešinio peties. Jis ėjo aplink stalą, o nukentėjusioji jį vijosi, pasivijusi iš už nugaros kelis kartus kumščiu trenkė jam į nugarą tarp menčių. Į medikus nesikreipė, nes žymių nesimatė, tačiau jautė fizinį skausmą. Visą įvykį matė įmonės darbuotojos (t. 2, b. l. 103).

51. Liudytoja V. Š. dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykio parodė, kad buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, įvykio dieną buvo įmonės patalpose. N. M. atsisėdo šalia jos. S. M. atėjo netrukus ir atsisėdo prie kito stalo, maždaug 4-5 metrų atstumu. Jis aptarinėjo įmonės reikalus, ji ieškojo informacijos kompiuteryje, tačiau matė, kaip S. M. pradėjo eiti link jos. Ant stalo pamatė N. M. telefoną, kurį ne kartą ji kartu su S. M. raštais prašė grąžinti, nes telefonas priklausė įmonei. S. M. pasiėmė įmonei priklausantį telefoną ir nuėjo atsisėsti atgal. N. M., pamačiusi, kad paimtas jos telefonas puolė prie S. M., šaukė: “pavogei mano telefoną, atiduok“. S. M. tuo metu atsistojo ir bandė trauktis iš tos vietos, nukentėjusioji ėjo paskui. S. M. padavė jai telefoną ir liepė įdėti į seifą. Seifas buvo už jos nugaros, tačiau užrakintas. Ji iš stalčiaus paėmė raktus, telefoną laikė rankose, tačiau suprato, kad nespės jo įdėti į seifą, nes N. M. puolė iš kitos pusės, bandė griebti telefoną, tada ji telefoną perdavė atgal S. M. ir atsisėdo į savo vietą. Ji matė, kaip N. M. puolė direktorių. Veiksmas vyko jai už nugaros, vaizdą užstojo kolona, todėl daugiau nieko nematė, tik kažkuriuo metu atsisukusi matė, jog N. M. buvo ant žemės, kvietė pagalbą, sakė, kad smurtauja, muša, tačiau ji nematė tokių veiksmų. S. M. išėmė iš telefono SIM kortelę, paprašė jos perduoti nukentėjusiajai. Tuo metu N. M. sėdėjo ant žemės ir šaukėsi pagalbos, turėjo pagalbos pultelį. Nematė ar S. M. mušė N. M., matė, tik, kad ji sėdėjo ant žemės, jokios grėsmės nebuvo, kai ji šaukėsi pagalbos, kur tuo metu buvo S. M. ji nematė, nes vaizdą jai užstojo kolona (t. 3, b. l. 27-28).

52. Liudytoja A. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo nukentėjusiosios įmonėje iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Su S. M. dirbo nuo 2001 m. skirtingose įmonėse. Įvykio dieną dirbo savo darbo vietoje. Prie vieno stalo sėdėjo S. M., prie kito N. M.. Atstumas buvo 4-5 metrai. Jos darbas susijęs su užsakymais, todėl ji visko konkrečiai nematė, koncentravosi į darbą kompiuteryje. Matė, kad lyg S. M. nuėjo pirma prie N. M. stalo ir grįžo atgal. Girdėjo kaip N. M. sakė: „tu mane užpuolei ir atėmei telefoną“. Ar paėmė telefoną ji nematė. N. M. išėjo iš už stalo ir pasakė, kad visi turės paliudyti ir pradėjo kažką spaudyti, girdėjo signalą, bandė iškviesti policiją ir sakė “mane užpuolė“. Matė, kad kažkas vyko, jie vaikščiojo, kažkas buvo prie seifo, tačiau vaizdą jai užstojo kolona. Tuo metu ji kalbėjo telefonu su klientu ir per daug nesigilino kas vyko aplinkui. Kai baigė pokalbį, matė, kad M. bandė vienas iš kito telefoną atimti, o N. M. rėkė: „gelbėkit, mane užpuolė“. Telefoną lyg turėjo S. M., nes N. M. vis prašė atiduoti telefoną. To kas vyko, neįvardintų kaip grumtynių. Pagalbos N. M. šaukėsi tik pačiame gale. Viso konflikto metu tik vieną kartą buvo išėjusi iš patalpos. N. M. sėdėjo ant žemės prie seifo. Kad kas būtų parvertęs nukentėjusiąją ant grindų ji nematė, nematė, kad sukiotų rankas, neįprastų kritimo garsų taip pat negirdėjo (t. 3, b. l. 28-30). Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose parodė, kad įvykio dieną buvo darbo vietoje. Biure taip pat buvo ir M.. S. M. atsistojo nuo stalo ir priėjęs prie N. M. nuo stalo paėmė telefoną. Ji nežino kam priklausė telefonas, matė, tik kad N. M. juo naudojosi. N. M. atsistojusi pradėjo šaukti, kad jis ją užpuolė, paėmė jos telefoną. Ji nematė, kad S. M. būtų ją puolęs ar kažką kitą neleistino daręs. Ji daugiau nelabai ką matė, nes turėjo daug darbo, be to, vaizdą jai užstojo kompiuterio ekranas. Ji nematė, ar M. stumdėsi, ar dar kažką vienas kitam darė. Girdėjo tik nukentėjusios šauksmą: „gelbėkit“. Ji stengėsi susikoncentruoti į darbą, nes visas jų konfliktas šiek tiek išbalansavo. Ji nematė, nei, kad N. M. gulėjo ar tupėjo ant žemės (t. 1, b. l. 94-96)

53. Liudytoja A. Š. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad įvykio dieną darbo vietoje buvo abu M., sėdėjo prie skirtingų stalų. S. M. atsistojęs nuo stalo ėjo link N. M., paėmė jos telefoną nuo stalo. N. M. šoko paimti tą telefoną, šaukė, kad kvies policiją, kad atiduotų telefoną, vijosi S. M. iš paskos. Matė kaip N. M. rėkė į kažkokį aparatą: „gelbėkit, mane S. muša“. Ji nematė, kad S. M. muštų ją, matė jį sėdintį, o ji stovėjo šalia ir šaukė. S. M. perdavė telefoną buhalterei V. Š., kad įdėtų į seifą. N. M. bėgo link telefono, bandė išlupti telefoną S. M. iš rankų. Vyko konfliktas dėl telefono, vienas bandė ištraukti, kitas laikė. Jie sukinėjosi, koks pokalbis vyko tarp M. tuo metu ji negirdėjo, sėdėjo toliau nuo jų. Visi buvo šoko būsenoje. Nematė, kad N. M. būtų mušama, ji buvo pasikabinusi S. M. ant rankų. Atvažiavo policija. Matė, kad sėdėjo ant grindų, paskui atsistojo. Turbūt tuo metu atsikabino nuo rankų. Negirdėjo, kad N. M. būtų sakiusi, kad kažką skauda, paraudimų ant rankų nematė, nežiūrėjo į rankas. Visas šis įvykis trukdė dirbti. Kai šaukė N. M. gelbėti, nieko nedarė, nes jos niekas nemušė. Nematė, kad įvykio metu kas nors buvo pargriautas ant žemės, užgulęs kūnu, rankas sukiojęs (t. 3, b. l. 30-31). Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad įvykio dieną N. M. atėjo į įmonės biurą pasiteirauti kada išsikelti jos įmonei iš patalpų. Netrukus į biurą atėjo ir S. M., ir atsisėdo nuo N. M. 3-4 metrų atstumu. Matė, kad ant stalo N. M. buvo pasidėjusi telefoną, kuris priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir ji turėjo jį gražinti. Matė kaip S. M. nuėjo iki N. M. ir paėmė telefoną bei sugrįžo į savo vietą. N. M. puolė jį vytis, prašė atiduoti telefoną, sakė, kad kvies policiją, kad jis prieš ją smurtauja. S. M. paprašė buhalterės atrakinti seifą ir ėjo link jo. Nematė ar S. M. perdavė telefoną buhalterei, kad įdėtų į seifą. Matė kaip N. M. su įniršiu bandė telefoną ištraukti iš S. M. rankų. Matė, kad N. M. buvo pasikabinusi ant S. M. rankų, ji buvo pakibusi lyg ore ir vis šaukė, kad ją gelbėti, muša. Kai S. M. pakėlė rankas aukščiau, ji atsikabino nuo rankų ir atsisėdo ant žemės pilnai. Atrodė, kad ji neišsilaikė ant rankų. Nematė, kad N. M. būtų sudavusi smūgius į nugarą S. M., nematė, kad ir šis būtų ją mušęs. Įvykio metu buvo grumtynės dėl telefono, o ne smurtas. Nei vienas iš jų nenurodė, kad jiems skauda. N. M. iškvietė policiją (t. 2, b. l. 9-10).

54. Liudytoja R. B. apklausiama pirmos instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną dirbo darbe, adresu (duomenys neskelbtini). Į įmonės biurą užsuko N. M., vėliau atėjo ir S. M., kuris atsisėdo netoli nuo jos. Matė, kad vienu metu S. M. priėjo prie N. M. stalo ir kažką nuo jo paėmė, sugrįžo į savo vietą. Tuo metu N. M. priėjo prie sutuoktinio ir pradėjo sakyti, kad jis ją užpuolė, kad atiduotų telefoną. Matė, kad S. M. atsistojo ir ėjo nuo N. M., ji ėjo iš paskos, prašydama atiduoti telefoną. Nematė, kad kuris nors būtų parkritęs ant žemės. Matė, kad jie buvo nuėję iki buhalterės. Tuo metu vieną kartą girdėjo, kaip N. M. šaukė „gelbėkit“, tačiau daugiau įvykio nestebėjo, buvo su ausinėmis. Kai N. M. šaukė, kad sutuoktinis ją užpuolė, S. M. nebuvo jos užpuolęs, nesmurtavo. Grumtynių nematė ir negirdėjo (t.3 b. l. 25-26). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo nurodžiusi iš esmės tapačias aplinkybes, kad tarp sutuoktinių kilo konfliktas dėl telefono. Kai S. M. paėmė telefoną, N. M. pradėjo šaukti, kad ją užpuolė, kad atiduotų telefoną, tačiau ji jokio smurto N. M. atžvilgiu nematė, grumtynių taip pat. Ji nematė, nei kaip stumdėsi, nei kaip S. M. buvo užgriuvęs (t. 1, b. l. 90-91).

55. 2018 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad N. M. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešinėje rankoje (dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje 2x2 cm, nugariniame paviršiuje – 1x1 cm, raudonos spalvos, aiškių ribų, vidutinio intensyvumo bei dešinio riešo srityje, prie nykščio pakylos analogiška 1x2 cm. kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina pirštais suimant riešo sritį. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros iki apžiūros (tyrimas pradėtas 2018 m. rugsėjo 18 d. 10 val.) laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui (2018 m. rugsėjo 17 d.) ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Dėl konstatuotų sužalojimų N. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Griuvimui ar savigynai sužalojimai nebūdingi (1 t., b. l. 118–119).

56. Ekspertas D. B. apylinkės teisme patvirtino savo išvadą, dėl N. M. nustatytų sužalojimų. Papildomai nurodė, kad sužalojimų lokalizacija gali būti pasiekta nukentėjusios kaire ranka, todėl teoriškai įmanoma, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pačios nukentėjusios. Pagal pateiktas aplinkybes, duomenų, prieštaraujančių, kad taip buvo kaip pateiktos aplinkybės nėra. Tokie sužalojimui nėra būdingi savęs žalojimui. Negali nustatyti ar sužalojimai padaryti vyro ar moters ranka, labiau tikėtina, kad tai pirštais padaryti sužalojimai. Pačiam įmanoma suspausti sau ranką, kad liktų žymės, tačiau tai nėra būdinga (t. 3, b. l. 54-55).

57. 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad N. M. nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 15.30 val. biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sutuoktinis S. M. puldamas iš nugaros parvertė ant grindų, bandė iš rankų atimti mobilaus ryšio telefoną. S. M. užgulė, spaudė ją, suko rankas, tuo sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 21). Apklausos metu N. M. parodė, kad ji buvo savo darbo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), į bendrą patalpą atvyko ir jos sutuoktinis S. M., su kuriuo tuo metu vyko skyrybų procesas. Ji sėdėjo prie stalo, ant jo buvo padėtas jos telefonas. Patalpoje tuo metu buvo kitos darbuotojos – A., R., V. Š. ir A.. S. M. nieko nesakęs šoko link jos ir norėjo paimti jos mobilaus ryšio telefoną. Ji bandė sutrukdyti ir norėjo uždengti telefoną, tuo metu sutuoktinis ją su ranka į petį pastūmė ir išplėšė su kita ranka iš jos rankų telefoną. Ji prašė, kad S. M. grąžintų jai telefoną, sutuoktinis ją iškeikė. Jis su telefonu nuėjo prie buhalterės V. ir liepė jai įdėti telefoną į seifą. Kai buhalterė nešė telefoną į seifą, ji paprašė jį grąžinti, pastaroji taip ir padarė. Kai S. M. pamatė, kad ji vėl turi telefoną, pribėgo prie jos iš nugaros, užšoko ant jos ir parvertė ją ant žemės, ji nukrito ant šono, sutuoktinis ją spaudė užgriuvęs, bandė iš rankų atimti telefoną naudodamas fizinę jėgą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji gulėdama ant grindų šaukėsi pagalbos, tačiau niekas jai nepadėjo. S. M. iš jos rankų išplėšė telefoną ir padavė buhalterei padėti į seifą. Pagalbos mygtukas jai yra išduotas dėl ankstesnių smurto atvejų prieš ją. Kol atvyko policijos pareigūnai, S. M. visiems darbuotojams liepė nurodyti tokias įvykio aplinkybes, kokias jis pasakys (t. 1, b. l. 21-25).

58. 2018 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos pažiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tai atvira bendro naudojimo biuro patalpa. Jos gale stovi lentyna. Iš šonų stovi sustatyti stalai, prie kurių dirba įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. N. M. parodo, kurioje konkrečioje vietoje S. M. ją buvo pargriovęs. Tai užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 26-28).

59. 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykio registracijos kortele nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. 15.37 val. aktyvuotas N. M. išduotas SOS pagalbos įrenginys (t. 1, b. l. 29).

60. 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė N. M., kuri yra smurtą patyręs asmuo. Grafoje „Smurtą patyrusio asmens sužalojimai“ nėra nurodyta jokių sužalojimų, pažymėta, kad išorinių sužalojimų nesimato, fiksuotas didelis susijaudinimas ir baimė. Smurtu įtariamu asmeniu įvardintas S. M., kuris yra ramus. N. M. paaiškino, kad jos sutuoktinis jai iš rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną, tampė ją suėmęs už rankų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vieta tvarkinga (t. 1, b. l. 36-39).

61. Tiek iš nuteistojo S. M., tiek ir iš nukentėjusiosios N. M. duotų parodymų visumos neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. tarp sutuoktinių iš tiesų įvyko konfliktas dėl mobilaus ryšio telefono grąžinimo. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojais apklausti biure buvę darbuotojai. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis S. M. neigė nurodytu laiku atlikęs jam inkriminuojamus smurto veiksmus N. M. atžvilgiu ir tvirtino, jog jis tik norėjo paimti įmonei priklausantį mobiliojo ryšio telefoną - jis nespaudė nukentėjusios, nesigulė ant jos, rankų jai nesuko. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir liudytojų V. Š., A. Č., A. Š., R. B., betarpiškai stebėjusių įvykį, parodymai. Nei viena iš šių liudytojų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, kad S. M. naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu – parvertė ją ant grindų, užgulęs kūnu spaudė ją prie žemės, suko bei spaudė rankas per riešus. Visos liudytojos iš esmės nurodė panašias įvykio aplinkybes, kad S. M. paėmė nuo stalo įmonei priklausantį telefoną, tuo metu nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad ją užpuolė, prašė atiduoti telefoną, bandė jį išplėšti nuteistajam iš rankų. Nei viena iš liudytojų nenurodė, kad nuteistasis būtų užgriuvęs ant nukentėjusios ar pargriovęs ją ant žemės. Nors liudytojos V. Š., A. Č. ir A. Š. parodė, kad kažkuriuo metu matė, jog nukentėjusioji buvo parkritusi ant grindų ir šaukė „gelbėkit“, tačiau nepatvirtino, jog ją pargriovė ir jos atžvilgiu smurtavo nuteistasis. Priešingai, liudytoja A. Š. nurodė, kad N. M. bandydama atimti iš nuteistojo telefoną, tarsi pasikabino ant jo rankų ir kai šis pakėlė aukščiau rankas, tiesiog nuslydo pilnai atsisėsdama ant žemės. Netikėti nuosekliais minėtų liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Juolab, kad minėtos liudytojos apklausiamas pirmos instancijos teisme buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymai esminėse detalėse sutapo su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmos instancijos teismo posėdyje ir minėtų liudytojų patvirtinti. Nors apylinkės teismas liudytojų V. Š., A. Č. ir A. Š.. R. B. parodymų nelaikė objektyviais, nes jos darbo santykiais buvo susijusios su nuteistuoju S. M., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Kaip matyti iš bylos duomenų minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, duodamos parodymus ir būdamos įspėtos už melagingų parodymų davimą, jos nurodė, kad niekas neįtakojo jų duodamų parodymų ir nurodomų aplinkybių. Nukentėjusios parodymų dėl sumuštos nugaros, šono, rankų, nepatvirtina ir byloje esantis 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kurį iš karto po įvykio pildė atvykę policijos pareigūnai. Minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, priešingai yra pažymėta, kad jokių išorinių sužalojimų nesimato. Pažymėtina ir tai, kad šiame procesiniame dokumente nėra nurodyta ir tai, jog N. M. būtų minėjusi apie užšokimą jai ant nugaros, parvertimą ant grindų, jos užgulimą ir spaudimą. Šių aplinkybių kaip jau minėta nenurodė ir nei viena iš apklaustų liudytojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju be suinteresuoto asmens - nukentėjusios parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis S. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją. Tuo tarpu kaip jau buvo minėta, už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą ar tokių veiksmų atlikimą besiginant, baudžiamoji atsakomybė nekyla.

62. Nors apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusios parodymus dėl jos atžvilgiu tyčia vartoto smurto patvirtina 2018 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, padarytos kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina pirštais suimant riešo sritį ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 118–119), tačiau minėta išvada nepatvirtina S. M. tyčios smurtauti sutuoktinės atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, specialisto išvada, tėra tik vienas iš įrodymų kaltininko kaltei pagrįsti ir jai negali būti suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė nei kitiems byloje esantiems įrodymams, ji turi būti vertinama visų surinktų ir ištirtų duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuoseklius nuteistojo S. M. parodymus, liudytojų V. Š., A. Č., A. Š. ir R. B., betarpiškai stebėjusių įvykį, parodymus, taip pat tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje galimo atvejo duomenis, kad jokie išoriniai sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo užfiksuoti, teisėjų kolegijos nuomone, minėtos specialisto išvados dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų nepakanka S. M. tyčiai nustatyti ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Juolab, kad apklausiamas pirmos instancijos teisme, išvadą surašęs ekspertas D. B. nurodė, kad minėti sužalojimai pagal jų lokalizaciją galėjo būti padaryti ir pačios nukentėjusios kaire ranka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad minimo įvykio metu, dėl nuteistojo veiksmų jai buvo sužalota nugara, šonas, kaklas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios 2018 m. rugsėjo 18 d. išvados, nukentėjusiajai buvo nustatytos tik kraujosruvos dešinėje rankoje. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nukentėjusios parodymų objektyvumu ir patikimumu. Juolab, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiose bylose, kai tarp nukentėjusiųjų ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams ir nepasitenkinimui išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, pasiduoda emocijoms, tačiau tai nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti.

63. Nagrinėjamu atveju nepaneigta aplinkybė, kad tiek S. M., tiek ir N. M. ginčo dėl telefono metu galėjo kliudyti vienas kitą, tačiau įvertinus ir tai, kad šis ginčas vyko matant kitiems asmenims, nėra jokio pagrindo manyti, kad S. M. tyčia vartojo smurtą N. M. atžvilgiu. Kaip jau minėta, duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistasis S. M. bandydamas iš nukentėjusios atimti mobiliojo ryšio telefoną, parvertė ją ant grindų, užgulęs kūnu spaudė ją prie žemės, suko bei spaudė jai ranka per riešus ir taip tyčia jai padarė poodines kraujosruvas dešinėje rankoje ir tyčia sukėlė fizinį skausmą, byloje nėra, todėl ir dėl šios veikos padarymo S. M. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

64. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžiu S. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. balandžio 11 d. veika) paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu vertinti kaip per aiškiai griežtą ir ją keisti pagrindo nėra. Nors šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu S. M. išteisinamas dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 50 MGL dydžio (2500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra paskirtos nepagrįstai ar yra neadekvačios padarytai veikai bei nuteistojo asmenybės vertinimui, todėl jos taip pat paliekamos nepakeistos. Paskirtoji bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

65. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. nesutinka ir apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl tenkinto nukentėjusios civilinio ieškinio ir prašo jį atmesti, nes jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų nukentėjusios atžvilgiu.

66. Sutinkamai su BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

67. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo S. M. priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą šioje dalyje ir pritariant apylinkės teismo išvadai, kad S. M. yra kaltas dėl 2016 m. balandžio 11 d. veikos nukentėjusios atžvilgiu padarymo, jis yra atsakingas ir už nukentėjusiajai šiuo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų tyčinių smurtinių S. M. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, ji patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, pasikeitė ir jos gyvenimo kokybė, tačiau kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų nukentėjusios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, o įvykio metu patirti išgyvenimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad dėl trijų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. spalio 16 d., 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d.), šiuo nuosprendžiu S. M. yra išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sumažina nukentėjusiajai apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį iki 700 eurų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia suma nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusios patirtus dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 330 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl S. M. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 16 d. veika), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 11 d. veika), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 17 d. veika) ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

S. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 16 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 11 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 17 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl S. M. už skirtingas veikas paskirtų bausmių subendrinimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai N. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo: iš nuteistojo S. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. M. sumažinti iki 700 (septynių šimtų) eurų.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDarius Kantaravičius