Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo santuokoje įgytą turtą natūra lygiomis dalimis po ½ kiekvienam paskiriant turto už 24 000 Lt, ir pripažino asmeninės nuosavybės teisę ieškovei į 21 000 Lt vertės automobilį „Citroen C4“, o atsakovui – į 27 000 Lt vertės automobilį „Mazda 6“, ir priteisė iš atsakovo ieškovei 3000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra; priešieškinio reikalavimų dalį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmetė.

Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurias atsakovas prašė pripažinto jo asmenine nuosavybe, tačiau nėra neabejotinai įrodyta, kad abi ginčo transporto priemonės įgytos išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų, taip pat šią aplinkybę paneigė pirkimo–pardavimo sutartys, kurios nepatvirtina automobilių įsigijimo skolų užskaitymo pagrindu ir konstatavo, kad abu automobiliai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir dalytini lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į automobilį „Citroen C4“ ir iš atsakovo ieškovei priteista 3000 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – santuokoje įgytą automobilį „Citroen C4“ pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2008 m. spalio 2 d. 2008 m. birželio 4 d., t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo, atsakovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, 2008 m. rugpjūčio 1 d. į savo įmonės UAB „Austerus“ sąskaitą pervedė 50 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2008 m. deklaracija. Faktą, kad įmonė 50 000 Lt paskolą grąžino turtu – automobiliais, patvirtina: 2009 m. gegužės 20 d. sprendimas, kuriuo akcininkas transporto priemones „Citroen C4“ ir „Mazda 6“ nutarė perleisti V. Š. už 56 050 Lt, paskolą įskaitant į mokėtiną už automobilius sumą; 2009 m. gegužės 22 d. ilgalaikio turto pirkimo–pardavimo sutartys; UAB „Austerus“ 2010 m. vasario 12 d. deklaracija, kurioje nurodyta 2009 metais fiziniams asmenims grąžintų paskolų suma – 50 000 Lt.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šią materialiosios teisės normą ir sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog turėjo būti aiškiai išreikšta ieškovės, o ne atsakovo, panaudojusio savo asmenines lėšas ginčo automobiliui įgyti, valia įgyti ginčo automobilį atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kolegijos nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai (VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro išrašas, kad ginčo automobilis registruotas atsakovo vardu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis), patvirtina, jog atsakovas ginčo automobilio įgijimo metu aiškiai išreiškė savo valią įsigyti šį turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 2 dalis), todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai transporto priemonę „Citroen C4“ priskyrė bendrajai jungtinei šalių nuosavybei.