Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui advokatui R. J., atsakovių A. D., V. M., E. B. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, trečiajam asmeniui A. M.,

teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams A. D., V. M., E. B., tretieji asmenys - A. M., Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Violeta Deveikienė, dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, pirkėjo teisių perkėlimo, ir atsakovės V. M. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo D. A. atstovas advokatas R. J. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal ginčijamos 2012-05-04 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 p. nuosavybės teisė į parduotą turtą pirkėjui atsiranda nuo turto perdavimo momento; tuo tarpu ginčijamo turto perdavimas dar neįvykęs. LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. numato pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę žemės sklypo naudotojui, kuriam žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo pranešti raštu. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Nurodo, kad buvo pažeista LR CK 6.560 str. imperatyvi norma, numatanti, kad prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą, nuomotojas privalo pranešti nuomininkui apie numatomą žemės sklypo perleidimą. Nurodo, kad pažeista LR CK 6.760 str., numatanti įgaliotinio pareigą įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais; trečiasis asmuo A. M. atsakovės A. D. vardu sudarydama ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį, apie tai įgaliotojo neinformavo. Pagal ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį jokių pinigų atsakovė A. D. iš atsakovės V. M. negavo; kadangi ginčijamas sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu.

Atsakovė V. M. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai; byloje ją tinkamai atstovauja advokatas A. Kolpertas.

Atsakovė A. D. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai; byloje ją tinkamai atstovauja advokatas A. Kolpertas.

Atsakovė E. B. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai; byloje ją tinkamai atstovauja advokatas A. Kolpertas.

Iš byloje esančios medžiagos: 2003-05-26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad A. D. 5 m. terminui buvo išnuomotas 19,0332 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 8, 9). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad 19,0332 ha žemės sklypąas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-05-26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 7 pagrindu buvo išnuomotas A. D.; po A. D. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijio pagrindu žemės sklypo nuomininkės teisės 2008-05-16 įregistruotos I. D. vardu; laikotarpiu nuo 2003-05-21 iki 2012-04-26 žemės sklypas nuosavybės teise priklausė valstybei (b.l. 43-45). Iš 2012-04-26 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. D., atstovaujama A. M., iš Valstybės įsigijo 19,0332 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). už 48400 Lt kainą (b.l. 11-18). Iš 2012-05-04 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. D., atstovaujama A. M., pardavė V. M. 19,0332 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 48400 Lt kainą (b.l. 20-26). Iš 2012-05-05 panaudos sutarties matyti, kad V. M. suteikė panaudos gavėjui E. B. 19,0332 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintiniam naudojimuisi 5 metams (b.l. 28). Iš Nemunėlio Radviliškio seniūnijos 2012-05-21 pažymos Nr. GP-50 matyti, kad D. A. dirba žemės sklypą, nurodytą 2012-05-11 Paraiškos gauti tiesioginėms išmokoms 17 ir 18 eilutėse (b.l. 29). Iš 2012-05-24 V. M. prašymo dėl protokolo surašymo, matyti, kad prašoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą D. A. dėl žalos atlyginimo, padaryto žemės sklypo užėmimu (b.l. 35). Iš 2012-06-21 patikrinimo akto Nr. B9-105, surašyto Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros, matyti, kad nuspręsta, jog D. A. nėra pagrindo taikyti LR ATPK 45 str. numatytą administracinę atsakomybę (b.l. 38, 39). Iš 2012-06-04 ūkininko D. A. paaiškinimo matyti, kad apie žemės sklypo pardavimą ir žemės nuomos sutarties nutraukimą jo niekas neinfomavo; žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su A. D. nuo 2010-05-10 iki 2012-10-01 (b.l. 147). Iš 2012-04-27 A. D. prašymo VĮ Registrų centras matyti, kad prašoma išregistruoti nuomos sutartį, kurios terminas pasibaigęs ir nebuvo pratęstas, su I. D. žemės sklypui, esančiam Biržų r., Totorkalnio k. (b.l. 164). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013-08-08 rašto Nr. BR6-(11.2.1)-7438 matyti, kad 2013-02-05 agentūroje gautas D. A. prašymas dėl dvigubo deklaravimo; išnagrinėjus gautus dokumentus, nuspręsta ieškovui netaikyti sankcijos dėl nustatytų neatitikimų, nes įrodyta žemės sklypų valdymo teisė bei pateikti žemės ūkio veiklą patvirtinantys dokumenai (seniūnijos pažyma) (b. l. 166, 167).

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemę, o jei tokia teisė buvo pažeista, reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas turi to žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Ši įstatymo nuostata suteikia pirmumą pirkti parduodamą žemę tik tuo metu esančiam to sklypo naudotojui. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama žemės naudotojo sąvoka – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina joje nurodytas nuomos terminas. Galiojančio CK Šeštosios knygos XXVIII skyriaus nuomos bendrųjų nuostatų skirsnio 6.481 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Civilinio kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių skirstymas į skirsnius leidžia daryti išvadą, kad kodekso XXVIII skyriuje yra reglamentuojama nuomos sutarčių grupė, kuriai yra taikytinos ir šios grupės nuomos sutarčių bendrosios nuostatos, taip pat ir CK 6.481 straipsnis, reglamentuojantis šios grupės terminuotų nuomos sutarčių tapimo neterminuotomis tvarką. Tuo tarpu žemės nuomos sutarties nuostatos yra neatsitiktinai išdėstytos jau kitame – CK XXIX skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio sutarties dalyko turi savitus bruožus, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Todėl pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuota. Pasibaigus terminuotos valstybinės žemės nuomos terminui, ji savaime neprasitęsia remiantis šalių konkliudentiniais veiksmais (LAT 2009-06-26 nut. C.b. Nr. 3K-3-231/2009). Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, bet kokie sandoriai dėl valstybinės žemės, kurią iki nuomos termino pabaigos, kaip paveldėtoja, naudojo A. D., tapo negalimi bei žemės savininko, šiuo atveju, valstybės sutikimo. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, ieškovui nesukūrė teisėto naudotojo statuso. Iki nuosavybės teisių į sklypą atkūrimo dienos atsakovas A. D. negalėjo ginčo žemės sklypu disponuoti.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo apie ginčo žemės sklypą, matyti, kad 2003-05-26 yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuri galioja nuo 2003-05-26 iki 2008-05-28; jokių duomenų, kad ši nuomos sutarts būtų pratęsta – nėra. Paveldėjus žemę kitam asmeniui - nuomos sutartis išliko galioti, tačiau tik iki jos termino pabaigos, nes valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta terminuotam laikui. VĮ Registrų centras nėra įregistravęs jokių duomenų, kad ieškovas būtų sudaręs panaudos, nuomos ar kitą sutartį, kurios pagrindu būtų laikoma, kad jis teisėtai naudojasi žeme. Todėl teismas pritaria atsakovų atstovo argumentui, kad iš neteisėto žemės naudojimosi negali atsirasti jokių teisių. Valstybinės žemės nuomos sutartis pasibaigė suėjus jos terminui; byloje nepateikta įrodymų apie sutarties termino pratęsimą ar naujos šalių sutarties sudarymą. LR Žemės įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. nustato, kad pasibaigus terminuotos valstybinės žemės nuomos terminui, ji savaime neprasitęsia remiantis šalių konkliudentiniais veiksmas, t.y. faktinis naudotojas negali tapti nuomininku, bet ta nepanaikina naudotojo pareigos mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe (LAT 2009-10-23 nut. C.b. Nr. 3K-3-437/2009). Iš ginčijamos 2010-05-10 žemės nuomos sutarties matyti, kad atsakovė A. D. ieškovui iki 2012-10-01 buvo išnuomavusi 19,0332 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Iš 2012-06-07 paaiškinimo matyti, kad A. D. teigia pasirašiusi ant nuomos sutarties per apsirikimą, neatkreipusi dėnesio, maniusi, kad pasirašiusi šį popierių tik leidžia ieškovui nusiimti derlių; nurodo, kad apie tai, jog žemė parduota, nežinojo ir apie tai nesidomėjo; ūkininko D. A. apie žemės sklypo pardavimą neinformavo (b.l. 37). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013-05-29 rašto Nr. 21SD-(14.21.7)-719 matyti, kad 19,0332 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 3658-0002-0109, esantis (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka nuomos ar subnuomos pagrindais D. A. suteiktas nebuvo; nurodyta, kad minėtas žemės sklypas 2003-05-26 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 74 buvo išnuomotas A. D. 5 metų terminui; po jos mirties 2007-05-14, jos turtą paveldėjo dukra I. D., priėmusi palikimą, remiantis 2007-08-02 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 132).

LR CK 6.553 str. nustato, kad žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išnuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad nei pradinis valstybinės žemės sklypo savininkas, nei teisių perėmėjai negavo iš nuomotojo (valstybės) sutikimo subnuomoti žemę.

LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos yra patvirtinta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka; jos 18 p. nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir bet koks naudojimasis žeme, po valstybinės žemės nuomos sutarties termino pabaigos yra neteisėtas ir negali faktinis naudojimas žemės sklypo (įgytas ne įstatymo nustatyta tvarka) sukelti teisinių pasekmių, tame tarpe ir pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą suteikimo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas niekada neturėjo teisės gauti nuomai ar panaudai ginčo žemės sklypą. 2010-05-10 Žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklypas nepriklausė atsakovei nuosavybės teise, todėl ji neturėjo teisės šio žemės sklypo nuomoti. 2010-05-10 Žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp A. D. ir D. A., yra savaime niekinė ir negaliojanti nuo sandorio sudarymo dienos (LR CK 1.78 str. 3 d., 1.80 str.).

Pripažinus 2010-05-10 Žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp A. D. ir D. A., niekine ir negaliojančia nuo sandorio sudarymo dienos, nelieka teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų.

Ginčo žemės sklypą pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta 2012-04-26, iš Valstybės nusipirko A. D.. Šioje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas priklauso valstybei, daiktinės teisės neįregistruotos. Šioje sutartyje jokių duomenų apie tai, kad ieškovas naudoja žemės sklypą ar ji nuomojasi, nėra; sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas remiantis 2012-04-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 21VŽ-(14.21.2.)-402. A. D. 2012-05-04 pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą pardavė V. M.; sutarties 6.2 p. nurodyta, kad jokių apribojimų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims nėra. Kartu su pasirašyta sutarimi buvo pasirašytas ir žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktas, nuosavybės teisė perėjo pirkėjui. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad ginčijamo turto perdavimas dar neįvykęs. Viešajame registre ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas yra įregistruoti 2012-05-14 (b.l. 7, 9). Toks privalomo sutarties išviešinimo ir jos įregistravimo viešame registre faktas pripažintinas pakankamu, kad galima būtų laikyti, jog ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę įsigyti pirmumo teise žemės sklypą. LR CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Analogiškas pirmumo teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas nagrinėjamoje byloje taikomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, naudoję žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, turi pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą nustatyta eilės tvarka. Be to, šiame įstatyme įtvirtintos pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės, t. y. jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo to momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Atsakovas priešieškinyje prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tuo pagrindu atmesti; nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012-05-14 ir baigėsi 2012-08-14; ieškovas per paminėtą laikotarpį neprašė perkelti jam pirkėjo teisių ir į teismą nesikreipė. Kadangi ieškovas nebuvo teisėtas žemės sklypo bendraturtis ar teisėtas naudotojas, todėl šiuo atveju jam netaikomas šis 3 mėnesių reikalavimas. Todėl reikalavimas atmesti ieškovo reikalavimą šiuo savarankišku pagrindu atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Ieškovas D. A. kreipdamasis į teismą ieškiniu sumokėjo 1287,00 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 24200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 131). A. V. M. kreipdamasi į teismą priešieškiniu sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, turėjo 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 76, 77, 82), atsakovė A. D. turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 122), atsakovė E. B. turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 124). Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, iš ieškovo priteistinos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti. 2010-05-10 žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp A. D. ir D. A. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Iš ieškovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas: V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-04-26 teismo nutartimi - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 19,0332 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., priklausantį atsakovei V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.