- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-508-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24930-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Dalia Pranckienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Bankrotų centras“
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir finansų sprendimai“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Bankrotų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1294-1012/2020 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Bankrotų centras“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl administravimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir finansų sprendimai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankrotų centras“( toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž.(toliau – ir atsakovas) 3187,43 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d., civilinėje byloje Nr. eB2-427-781/2018 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transred“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi bankrutuojančią UAB „Transred“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vykdant bankroto procedūras buvo nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonės UAB „Transred“ vadovas ir akcininkas buvo A. Ž..
1.2. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo paskutinį įmonės vadovą ir akcininką A. Ž. perduoti administratoriui UAB „Transred“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau UAB „Transred“ vadovas A. Ž. įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavė.
1.3. Ieškovės teigimu, pagal paskutinį 2012 metų balansą įmonė buvo nemoki nuo 2012 metų, Todėl jau nuo tada įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įmonės vadovas A. Ž. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo valdomai įmonei.
1.4. Taip pat nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. bankrutuojančios UAB „Transred“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: atlyginimas bankroto administratoriui 2280,00 Eur; administravimo išlaidoms 1140,00 Eur, tačiau vykdant bankrutavusios UAB „Transred“ bankroto procedūras įmonės turtas, kurį realizavus būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus ir apmokėti administravimo išlaidas, bankroto administratoriui nebuvo perduotas, piniginių lėšų negauta, todėl bankroto administravimo faktiškai patirtos 3187,43 Eur išlaidos nebuvo apmokėtos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. Ž. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad ieškinio suma ir pagrindimas yra analogiškas jau buvusioms minėtoms pretenzijoms, kurios buvo reiškiamos jam bankrutavusios UAB „Transred“ vardu.
2.1. Atsakovo teigimu, bankroto administratorius nemėgino išsireikalauti iš bendrovės apskaitą vykdžiusios UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ apskaitos dokumentų, kuri pateikė įmonei sąskaitas už neatliktus darbus ir negrąžino įmonei apskaitos dokumentų reikalaudama jas apmokėti, o vėliau kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bendrovei bankroto bylą, tuo tarpu bankroto administratorius mėgina jas išieškoti įtraukęs į savo sąnaudas.
2.2. Atsakovas taip pat teigė, bankroto administratorius aiškiai žinodamas, kad apskaitos dokumentai yra pas bankrotą inicijavusią UAB „Teisės ir finansų sprendimai“, toliau reikalavo jų iš įmonės vadovo, užuot išsireikalavęs iš apskaitos paslaugą teikusios įmonės, kuri neteisėtai negrąžino įmonės dokumentų.
3. Trečiasis asmuo UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovės MB „Bankrotų centras“ valstybei 292,32 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme bei 7,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-68-3-00809-2017-6, jau buvo išspręstas tapatus reikalavimas atsakovo atžvilgiu, kadangi minėtoje civilinėje byloje ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad būtų nustatyta, jog atsakovas A. Ž. tinkamai veikė ir laiku kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bet dėl to, jog bankroto administratorius neįrodė, kad visi kreditoriniai reikalavimai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais.
6. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-192-431/2018 nustatyta faktine aplinkybe, kad dėl 2012 m. įvykusios didelės vertės gabento krovinio vagystės, UAB „Transred“ neteko galimybių tęsti veiklos, tapo nepajėgi atsiskaityti su tiekėjais, todėl 2013 m. UAB „Transred“ jau buvo nemoki, o 2014 m. įmonė nebeturėjo jokio turto.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog atsakovui, kaip buvusiam vadovui, laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Transred“ būtų likę turto, iš kurio bent iš dalies būtų padengtos administravimo išlaidos. Ieškovė neneigė, kad bankroto proceso metu nebuvo išieškota jokių skolų BUAB „Transred“ naudai, nors atsakovas nurodė, kad bankroto administratorius turėjo galimybę imtis teisinių veiksmų dėl draudimo išmokos už pavogtą krovinį išieškojimo iš draudimo bendrovės. Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip BUAB „Transred“ bankroto administratorė, nesiėmė jokių veiksmų ir dėl pirminių finansinių dokumentų išreikalavimo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės UAB „Teisės ir finansų sprendimai“. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neprašė buvusiam vadovui skirti baudos už įpareigojimo perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą.
8. Apylinkės teismas konstatavo, kad iš nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų, negalima daryti pagrįstos išvados, jog jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Transred“ iškėlimo nemokumo būsenos pradžioje, tai iš UAB „Transred“ turto būtų padengtos visos ar dalis įmonės bankroto administravimo išlaidų. Dėl to sprendė, kad šiuo atveju yra nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies prasme bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (nepadengtų administravimo išlaidų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Bankrotų centras“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
9.1. Apeliantės teigimu, ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytu pagrindu, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuo 2013 metų pradžios atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kad šioje byloje yra nustatyti atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) neteisėti veiksmai.
9.2. Nurodo, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Šis teisinis reguliavimas patvirtina, kad dėl atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo yra priežastinis ryšys su ieškovei padaryta žala.
9.3. Taip pat nurodo, kad bankroto administratorius neturėjo duomenų nei apie vagystės faktą, nei apie patį krovinį, jo vertę, apie sudarytą turto draudimo sutartį, draudimo bendrovės atsisakymo išmokėti draudimo išmoką priežastis ir kitas aplinkybes, kurių pagrindu būtų buvę galima inicijuoti ieškinį prisiteisti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės.
9.4. Teigia, kad Įmonių bankroto įstatyme administratoriui nenustatyta pareiga prašyti teismo skirti įmonės vadovui baudą dėl įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, kreiptis dėl baudos skyrimo yra administratoriaus teisė.
9.5. Mano, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis neturi įmonės dokumentų, nes jie yra buhalterinę apskaitą tvarkiusioje įmonėje UAB „Teisės ir finansų sprendimai“, nešalina atsakovo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus.
9.6. Apeliantės teigimu, realiai patirtos bankroto administravimo išlaidos reiškia bankroto administratoriaus rizikos prisiėmimą, tačiau iš Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taip pat matyti, kad jeigu tokia situacija susidarė dėl to, kad, buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kaip nutiko ir šiuo atveju, atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų, bankroto administratoriui suteikiama teisė į atlyginimo už savo suteiktas bankroto administravimo paslaugas ir kitų patirtų išlaidų kompensavimą, ir tokiu būdu bankroto administratorius turi galimybę šią prisiimtą riziką sumažinti ar gauti visišką turėtų išlaidų, įskaitant užmokesčio už atliktą įmonės administravimą, atlyginimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
10.1. Atsakovas nurodo, kad ieškinio suma ir pagrindimas yra analogiškas jau buvusioms pretenzijoms, kurios buvo reiškiamos atsakovui BUAB „Transred“ vardu, ir yra teismo išnagrinėtos bei nepatenkintos, o pareiškėjo pakeitimas į bankrotą administravusią MB „Bankrotų centras“ nekeičia aplinkybių.
10.2. Taip pat nurodo, kad bankrotą inicijavusios UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ atstovė R. M., kuri ir vedė įmonės BUAB „Transred“ apskaitą, patvirtino, kad bankroto administratorius apskritai nesikreipė prašydamas įmonės apskaitos dokumentų ir teiravosi tik įmonės kreditorinių reikalavimų, todėl akivaizdu, kad administratorius ne tik neatliko savo pareigos, tačiau reikalauja priteisti sumą už darbą, kurio faktiškai neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovė ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Ieškovė MB „Bankrotų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 3187,43 Eur administravimo išlaidų, ieškinį grįsdama Įmonių bankroto įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 10 straipsnio 11 dalimi. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Transred“ būtų likę turto, iš kurio bent iš dalies būtų padengtos administravimo išlaidos (CPK 178 straipsnis). Dėl to sprendė, kad šiuo atveju yra nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies prasme bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (nepadengtų administravimo išlaidų).
14. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų, bankroto administratorei suteikiama teisė į atlyginimo už savo suteiktas bankroto administravimo paslaugas ir kitų patirtų išlaidų kompensavimą.
15. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
16. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje e2A-192-431/2018 pagal ieškovės BUAB „Transred“, kurios vardu veikė šios bendrovės bankroto administratorė MB „Bankrotų centras“, ieškinį atsakovui A. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatytais faktais, kad 2013 m. UAB „Transred“ jau buvo nemoki, o 2014 m. įmonė nebeturėjo iš viso jokio turto, bet jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo(Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šiuo atveju yra nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada negali sutikti, kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo nustatytos aplinkybės civilinėje byloje e2A-192-431/2018 yra svarbios vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus šioje byloje. Atsižvelgus į tai, kad įmonės nemokumas 2013 m. jau konstatuotas kito teismo įsiteisėjusia nutartimi ir byloje nėra ginčo, kad atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Transred“ iškėlimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovo, buvusio BUAB „Transred“ vadovo, neteisėtus veiksmus ir kaltę (ĮBĮ 8 str. 4 d.), tačiau to nepakanka tam, kad iš atsakovo būtų priteistos ieškovės patirtos bankroto administravimo išlaidos, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi.
18. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina išvada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020). Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A‑394‑464/2020 konstatuota, kad nors toks aiškinimas apsunkina priteistinų administravimo išlaidų įrodinėjimą (administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėjimo apimtimi), jis atspindi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies, kaip civilinę atsakomybę nustatančios teisės normos, esmę. Priešingas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies aiškinimas, ją vertinant kaip nustatančią įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, pareigą atlyginti visas administravimo išlaidas, iš esmės reikštų baudos tokiam asmeniui taikymą, t. y. sankciją, kuri būtų nebūdinga civilinei teisei ir dažnu atveju nebūtinai proporcinga padaryto pažeidimo mastui (pavyzdžiui, net ir nedidelis termino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praleidimas, nenulėmęs bendro įmonės skolos dydžio ir (ar) administravimo išlaidų išaugimo, nulemtų pareigą atlyginti visas administravimo išlaidas).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018 53 punktą;). Ši nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos bankroto proceso metu.
21. Šioje byloje administratorius neįrodinėjo, kokias konkrečias išlaidas administratorius turėjo BUAB „Transred“ bankroto proceso metu, ieškinyje tik nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. bankrutuojančios UAB „Transred“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudarė atlyginimas bankroto administratoriui (2280,00 Eur) ir administravimo išlaidos (1140,00 Eur), tačiau faktiškai buvo patirtos ir neapmokėtos 3187,43 Eur administravimo išlaidos. Kadangi administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės bankroto administratoriui, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo pareiškusiai šaliai, o bankroto administratorė šios pareigos nevykdė, yra pagrindas spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų – žala.
22. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, siekdama pagrįsti pareikštą ieškinį, privalėjo įrodyti ne tik įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, bet ir tuo pačiu juos siejantį priežastinį ryšį. Teisėjų kolegija, įvertinusi teik ieškovės pareikštą ieškinį, tiek apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad šioje byloje nebuvo įrodyta nei atsiradusi žala (kaip nepadengtos administravimo išlaidos), nei juo labiau priežastinis ryšys.
23. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą.
24. Apeliantė nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo kokios administravimo išlaidos (kokia jų dalis) kilo būtent dėl įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Ieškovė šioje byloje apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus, neteikė. Šiuo atveju apeliantė, teigdama, jog atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, neįrodė svarbios aplinkybės, jog UAB „Transred“ 2013 metais apskritai turėjo turto, ir, kad jis atsakovo valdymo laikotarpiu buvo parduotas ar kitu būdu perleistas. Nesant šių duomenų, negalima daryti išvados, kad atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipusis 2013 metais, aplinkybės būtų buvusios kitokios nei 2016 metais, t. y. kai UAB „Transred“ buvo iškelta bankroto byla. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, žinodama, kad įmonės finansiniai dokumentai yra pas buhalterinę apskaitą UAB „Transred“ teikusią įmonę, tokių dokumentų neišsireikalavo, nepateikė jų teismui ir iš esmės jokių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu neįrodinėjo (CPK 178 str.).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su baudos bankroto byloje skyrimu atsakovui, draudimo išmokos išieškojimu nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant ginčą dėl administravimo išlaidų, kaip žalos, ieškovei priteisimo, ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, ir nors padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo, tačiau konstatavęs, kad ieškovė neįrodė žalos ir priežastinio ryšio, tai yra nusprendęs, kad byloje nebuvo nustatytos visos būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį sąlygos, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.