Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. V. ir G. V. bei atsakovo S. V. (S. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. V. ir G. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas neišnagrinėjo ieškovės G. V. išlaikymo klausimo už laikotarpį nuo 2016-11-08 iki 2017-01-01 bei išlaikymo klausimo už laikotarpį nuo 2016-07-22 iki 2016-10-10. Teismas padarė skaičiavimo klaidą, nes, jeigu pripažino, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą iki 190 Eur už du mėnesius (nuo 2016-07-22 iki 2016-10-10), tai įsiskolinimo dydis sudaro ne 120 Eur, o 185 Eur (190 Eur – 115,85 Eur X 2,5 mėn.);užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byla nesudėtinga, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebūtinas specialus pasirengimas, nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, darbo sąnaudos nedidelės. Nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas negali viršyti 221 Eur, kadangi teismas tenkino 70 proc. ieškovių pareikštų reikalavimų, teismas turi priteisti iš jų 66,30 Eur.Atsakovas S. V. prašė ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:ieškovei G. V. 100 Eur parama priteista nuo 2017-01-01. Atsakovas savo prievolę prisidėti jau ir prie pilnametės dukros besimokančios pagal vidurinio ugdymo programą vykdė ir laikotarpiu nuo 2016-10-10 iki 2017-01-01 bei mokėjo pilnametei dukrai 130 Eur paramą. Teismas paramą ieškovei G. V. nuo 2017-01-01 priteisė atsižvelgdamas į atsakovo dukros interesus. Ieškovei G. V. priteisus 100 Eur paramą nuo 2016-10-10 būtų susidariusi atsakovo jai laikotarpiu nuo 2016-10-10 iki 2017-01-01 teikto po 130 Eur išlaikymo permoka už tris mėnesius (90 Eur). Priteisus dukrai paramą nuo 2017-01-01, atsakovas sumokėjo daugiau nei priteista parama. Jeigu ieškovės pageidauja, kad parama ieškovei G. V. būtų priteista ne nuo 2017-01-01, o nuo 2016-10-­10, už laikotarpį nuo 2016-10-10 iki 2017-01-01, atsakovas dukrai priteistą materialinę paramą yra pilnai sumokėjęs su 90 Eur permoka;išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui, o ne vienam iš tėvų su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, todėl nepagrįstas reikalavimas priteisti laikotarpiu nuo 2016-07­-22 iki 2016-10-10 nepilnametės G. V. padidintą išlaikymą jos motinai ieškovei L. V.. Sprendimu priteistas padidintas 190 Eur išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius, kas sudaro 120 Eur. Jeigu būtų nuspręsta, kad teisinis pagrindas laikotarpiu nuo 2016-07-22 iki 2016-10-10 priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimą jo dukrai buvo, teismas pagrįstai G. V. priteisė tik 120 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su indeksavimu pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimą kiekvienam mokėjo po 130 Eur išlaikymą. Prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas turėtų pareigą mokėti padidintą išlaikymą du mėnesius, todėl iš prašyto priteisti 190 Eur padidinto išlaikymo atėmus atsakovo dukrai mokėtą 130 Eur išlaikymo įsiskolinimą gauname 60 Eur skirtumą. Šis skirtumas už du mėnesius sudaro teismo priteistą 120 Eur padidinto išlaikymo įsiskolinimą;išlaidos advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti už dviejų procesinių dokumentų parengimą, kuriuose buvo būtina pareikšti nuomonę ne tik dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, tačiau ir paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, atstovavimą dvejose teismo posėdžiuose, net ir įvertinus tai, kad teisiniu požiūriu nagrinėjami klausimai nebuvo nauji, yra pagrįstos ir teisėtos. Vien tas faktas, kad ieškovės savo atstovei byloje už procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 221 Eur nereiškia, kad atsakovo sumokėti 700 Eur nepagrįstai įvertinti kaip pagrįstos išlaidos už atstovavimą.Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje, kuria pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimu patvirtintos pareiškėjų L. V. ir S. V. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatytas S. V. teikiamo nepilnamečiam vaikui I. V. išlaikymo dydis ir nustatyta, kad atsakovas S. V. teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 160 Eur išmokomis nuo 2016-07-22 iki I. V. pilnametystės ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. V. ieškinį dėl išlaikymo sūnui I. V. atmesti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovei G. V. iš atsakovo priteistas išlaikymo 120 Eur padidinto išlaikymo įsiskolinimas ir priimti naują sprendimą – ieškovės G. V. ieškinį atmesti. Nurodė, kad:neaišku, kodėl sūnaus išlaidoms išlaikymui reikia didesnių lėšų nei 2011 m. Neaišku, kuo remiantis nurodyta, jog nuo 2011 m. išaugo būsto mokesčiai, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Net ir nustačius, jog išaugo mokesčiai bei pakilo kainos, tai nėra pagrindas spręsti, jog nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės. Ieškovė L. V. pasikeitusius sūnaus poreikius grindė tik pateikdama sūnaus mėnesio išlaidų aprašymą, tačiau daugiau įrodymų nepateikė. Ieškovė nepateikė išskirtinių aplinkybių, susijusių su didesnių lėšų poreikiu sūnaus išlaikymui. Sprendimas prieštaringas, nes nesant įrodytos ieškovės reikalaujamos priteisti išlaikymo sūnui sumos, neaišku kaip teismas galėjo spręsti, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra išaugę. Jeigu vieno vaiko maisto išlaidos per mėnesį sudaro 150 Eur, tai ieškovės trijų asmenų šeimos mėnesio maisto išlaidos turėtų sudaryti 450 Eur – daugiau nei ieškovės per mėnesį gaunamas 429 Eur darbo užmokestis. Per metus sūnaus aprangai ieškovė skiria 960 Eur, kas yra per daug. Išlaidos sūnaus vaistams, vitaminams ir stomatologui per metus pagal ieškovę sudaro 360 Eur, kas taip pat didelė suma vaikui, kuris neturi sveikatos sutrikimų. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro 689 Eur, todėl kyla klausimas kaip dukros ir sūnaus išlaikymui ieškovė gali išleisti 828 Eur sumą. Vien faktas, kad vaiko poreikiai išaugo dėl amžiaus, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad vaiko poreikiai padidėjo iš esmės. Aplinkybė, jog po šalių santuokos nutraukimo praėjo 6 metai, nesudarė pagrindo daryti išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai iš esmės pasikeitė. Teismas netyrė, kokie buvo nepilnamečio poreikiai šalių santuokos nutraukimo metu, todėl neaišku, kuo remiantis daryta išvada, jog nepilnamečio poreikiai po šalių santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė. Nutraukiant šalių santuoką ieškovė suprato, jog išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiam sūnui prašo iki kol jam sueis 18 metų. Sprendimas grįstas tik ieškovės paaiškinimais;teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovas nuosavybės teise turi: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) bei negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas dar 2011-03-31 perleido dovanojimo sutarties pagrindu tėvams. Kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 buvo parduota siekiant išmokėti ieškovei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą 28 962 Eur kompensaciją. Atsakovas pasiskolinęs iš fizinio asmens 20 000 Eur. Skola susidarė dar ieškovės ir atsakovo santuokos metu. Atsakovas banko sąskaitose lėšų neturi. Atsakovas iš darbo grįžta apie 20 val., todėl ieškotis papildomų pajamų neturi galimybės. Atsakovo mažoji dukra dažnai serga, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovo turtinė padėtis prastesnė, nei nustatė pirmos instancijos teismas. Padidindamas nepilnamečiam atsakovo sūnui priteistą išlaikymą teismas nukrypo nuo lygybės principo, taip pažeisdamas atsakovo nepilnametės dukros S. V. interesus. Teismas neįvertino to kaip atsakovas ir ieškovė nutraukdami santuoką pasidalino bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte nurodyta, kad santuokos metu šalių įgytas turtas buvo padalintas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko turto už 33 016 Eur bei 28 962 Eur kompensacija, o atsakovui – turto už 6 921,92 Eur. Atsakovas tik dėl nepilnamečių vaikų interesų paliko ieškovei 26 094 Eur daugiau turto bei dar papildomai sumokėjo 28 962 Eur. Šios aplinkybės sudaro pareigą ieškovei vienai prisidėti didesne suma prie sūnaus išlaikymo ir pilnametės dukros paramos teikimo;nebuvo įrodyti pasikeitę dukros poreikiai po sprendimo priėmimo. Dukra regėjimo problemų turėjo jau nutraukiant santuoką. Nesant įrodymų, jog dukrai yra reikalingi mokami matematikos, anglų, lietuvių kalbų būreliai, negalima spręsti, jog dukros poreikiai pasikeitė. Nepateikta įrodymų, jog ieškovė G. V. neturi galimybės papildomai lankyti būrelius nemokamai mokykloje. Vien ta aplinkybė, jog vaikas yra didesnis nereiškia, jog jo poreikiai išaugo. Įrodymų apie pasikeitusius dukros poreikius nėra. Nesuprantama, kokiais įrodymais teismas vadovavosi darydamas išvadą, jog ieškovės G. V. poreikiai kreipimosi į teismą su ieškiniu metu buvo iš esmės pasikeitę. Atsakovas dukrai sulaukus pilnametystės kiekvieną mėnesį savanoriškai teikė materialinę paramą po 130 Eur. Net ir nustačius, jog dukros poreikiai yra iš esmės buvo pasikeitę, atsakovas teikdamas didesnę materialinę išlaikymo įsiskolinimą yra padengęs.Ieškovės L. V. ir G. V. atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovių L. V. ir G. V. apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo S. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose: i) pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimu patvirtintos pareiškėjų L. V. ir S. V. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkte numatytas atsakovo S. V. teikiamas 115,85 Eur periodinis išlaikymas nepilnamečiam I. V., jį padidinat iki 160 Eur; ii) iš atsakovo S. V. pilnametei G. V. priteistas 120 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki dukros pilnametystės; iii) buvo pasisakyta dėl paramos pilnametei G. V. priteisimo po 100 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-01; iv) iš ieškovės L. V. atsakovo S. V. naudai priteistos 210 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl atsakovo S. V. apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo

Dėl nepilnamečiam sūnui padidinto išlaikymo dydžio

Atsakovas nesutinka su nuo 115,85 Eur iki 160 Eur padidintu išlaikymu nepilnamečiam sūnui, nes: i) ieškovė L. V. neįrodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimo iš esmės pasikeitė; ii) atsakovo turtinė padėtis sunki, todėl jis nėra pajėgus teikti padidinto 160 Eur išlaikymo iki sūnaus pilnametystės.Atsakovas nurodė, kad ieškovė L. V. be nepilnamečio sūnaus poreikių lentelės daugiau nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nepilnamečio sūnaus poreikiai po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimo iš esmės išaugo. Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2011-01-18 sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys sulygo dėl atsakovo nepilnamečiui sūnui teikiamo 115,85 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis (b. l. 4-6). Ieškovė padidėjusius būtinus (įprastus) nepilnamečio sūnaus poreikius įrodinėjo, kaip padidėjusias išlaidas maistui, aprangai, komunalinėms išlaidoms, ugdymui. Ieškovė L. V. 2016-07-22 pateiktame ieškinyje įrodinėjo, kad padidėję nepilnamečio sūnaus poreikiai sudaro 414 Eur per mėn.: maitinimas 150 Eur, apranga 80 Eur mėn., komunalinių išlaidų dalis 70 Eur, viešojo transporto išlaidos 6 Eur, internetas bei mobilusis telefonas 15 Eur, gydymas bei sveikatos priežiūra 30 Eur, higienos bei asmeninės priežiūros reikmenys 15 Eur, laisvalaikiui 15 Eur, kanceliarinės prekės bei išlaidos ugdymui 100 Eur per metus, pramogoms 15 Eur, atostogoms 250 Eur. Nebūtų protinga iš ieškovės reikalauti maisto ar kitų parduotuvių kasos kvitų, kuriuose atsispindėtų įprastų prekių ar paslaugų pirkimas. Negalima teigti, jog ieškovė neįrodė nepilnamečio sūnaus padidėjusių būtinų poreikių tik todėl, kad nepateikė kitų rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pirkimo kvitų, sąskaitų už komunalinius patarnavimus ir pan. Iš dalies sutiktina su atsakovo pozicija, jog vien tik padidėjęs kainų (pragyvenimo) lygis šalyje esminės reikšmės sprendžiant jau priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimą neturi. Įstatyme (CK 3.208 straipsnyje) numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą šalyje (priteistos sumos indeksavimas). I. V. gimė (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimo priėmimo metu jam buvo beveik 6 metai. Šio ieškinio pateikimo metu vaikui yra daugiau kaip 11 metų. Vien ta aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad galima neįrodinėti pasikeitusių vaiko poreikių. Sutiktina su ieškove, kad padidėjo išlaidos maistui, kadangi tai sąlygoja objektyvios fizinės augančio bei bręstančio žmogaus savybės. Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą, padidėjo poreikiai papildomiems užsiėmimams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog paaugus šalių nepilnamečiam sūnui ieškovė įrodė padidėjusias sūnaus išlaidas. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai priteisto išlaikymo dydį nuo 115,85 Eur padidino iki 160 Eur;Atsakovas teigė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimu nepilnamečiam sūnui išlaikymas buvo priteistas iki sueis jam 18 metų, t. y. šalys susitarė dėl sūnaus poreikių iki jo pilnametystės. Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio neįgyja prejudicialumo, todėl iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai išlaikymas gali būti tiek padidintas, tiek sumažintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2014). Atsakovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvais, jog jo finansinė padėtis leidžia teikti 160 Eur išlaikymą. Kolegijos teisėjai su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-34). Kitas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2011-03-31 dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas A. V. (A. V.); negyvenamoji patalpa-kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), 2011-03-15 buvo parduota (b. l. 34-39). Minėti sandoriai sudaryti po santuokos nutraukimo 2011-01-18. Nepaisant to, kad apylinkės teismas netiksliai nustatė atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto masę, tai nepaneigia išvados, kad atsakovas turi vertingą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodė, kad turi 20 000 Eur skolinį įsipareigojimą tretiesiems asmenims, kuris susidarė santuokos su L. V. metu, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Skyrybų procese šalys tokio skolinio reikalavimo nedalino. Nesant duomenų, apeliacinės instancijos teismas negali plačiau pasisakyti dėl šio skolinio įsipareigojimo ir jo įtakos atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas dirba direktoriumi UAB „Milgeda“ bei gauna 343,36 Eur atlyginimą (b. l. 28, 60, 99-100). Atsakovas yra direktorius, todėl atlyginimą gali nustatyti savo iniciatyva. Dėl šios priežasties atsakovo pateikiamas atlyginimas galimai neatspindi realių atsakovo pajamų. Byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytus specialiuosius poreikius ar nedarbingumą, todėl apylinkės teismo vertinimas, kad atsakovas, jeigu negauna pakankamai pajamų iš įmonės veiklos, turėtų ieškoti papildomo pajamų šaltinio, yra pagrįsti. Atsakovas nepateikė duomenų, jog dėl dirbamo darbo negali ieškoti kitų pajamų šaltinių. Ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimu ieškovei L. V. atiteko daugiau turto, nei atsakovui, nepaneigia aplinkybės, jog sūnaus poreikiai išaugo ir atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimas rodo, kad atsakovas vaikams turto, kaip išlaikymo natūra, nepaliko. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę S. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Nors atsakovas nurodė, kad dukra S. dažnai serga, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl argumentų, susijusių su atsakovo dukros S. išlaikymu, kadangi byloje nėra visų duomenų, patvirtinančių realiai atsakovo gaunamas pajamas iš įmonės veiklos. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti atsakovo dukrai S. teikiamo išlaikymo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo 2011-01-18 padidėjo ir atsakovas yra pajėgus teikti 45 Eur didesnį išlaikymą.

Dėl pilnametei dukrai G. V. priteisto išlaikymo įsiskolinimo

Atsakovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kurioje pilnametės dukros naudai priteistas 120 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukros pilnametystės 2016-10-10. Atsakovo teigimu, nebuvo įrodyti pasikeitę dukros poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atsakovo argumentais.Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 190 Eur sumos, tačiau neišdėstė motyvų, kodėl nustatomas tokio dydžio išlaikymas. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Tai reiškia, jog CK 3.198 straipsnio 1 dalis įtvirtinta bendrąją taisyklę, jog visiems vaikams turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Kolegijos teisėjai sprendžia, jog iš esmės atsakovo dukros G., kaip ir sūnaus, poreikiai pasikeitė ta pačia apimtimi. Sutiktina su atsakovu, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimu priteistas išlaikymas apėmė ir dukros poreikį sveikatos priežiūrai, o ieškovė neįrodė jokių specialiųjų dukros G. poreikių, kurie būtų iš esmės padidėję nuo 2011-01-18. Dėl šios priežasties apylinkės teismas nepagrįstai dukros G. išlaikymą iki jos pilnametystės padidino iki 190 Eur. Laikantis CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisinio reguliavimo, ieškovei neįrodžius dukros G. papildomų ar specialiųjų poreikių, nebuvo pagrindo nukrypti nuo vaikams teikiamo vienodo išlaikymo dydžio, todėl išlaikymas mažintinas iki 160 Eur. Vien ta aplinkybė, jog dukra G. lanko baigiamąją klasę (b. l. 15) savaime nereiškia, jog turi būti priteistas didesnis išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, jog apylinkės teismas netiksliai apskaičiavo iš atsakovo ieškovei G. priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuotas nuo 2016-07-22 (b. l. 1) iki G. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), viso už 2,5 mėn. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas dukrai iki pilnametystės teikė 130 Eur išlaikymą. Kolegijos teisėjai perskaičiuoja dukrai G. priteistiną išlaikymo įsiskolinimą ir sumažina jį iki 75 Eur ((160 Eur išlaikymas – 130 mokėtas išlaikymas) X 2,5 mėn. = 75 Eur).

Dėl ieškovių L. V. ir G. V. apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo

Ieškovės L. V. ir G. V. apylinkės sprendimo dalį skundžia dėl neteisingai nustatytų atsakovo dukrai G. priteisto išlaikymo laikotarpių bei iš ieškovės L. V. atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl priteisto išlaikymo dukrai G. V. laikotarpio

Ieškovės teigia, jog apylinkės teismas neišnagrinėjo ieškovės G. V. reikalavimo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo 2016-07-27 iki G. pilnametystės (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas išlaikymo įsiskolinimą ieškovei G. V., kaip matyti iš sprendimo motyvų, priteisė ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016-07-22), o nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2016-07-27, kuomet teisėja rezoliucija ieškinį priėmė. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nei CK 3.201 straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nenurodytas modifikuotos (padidintos) išlaikymo mokėjimo pradžios momentas, tačiau kasacinis teismas išaiškinęs, jog kai išlaikymas sprendimu padidinamas, padidintas išlaikymas mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Todėl sutiktina su ieškovėmis, jog išlaikymas dukrai G., iki jai tampant pilnamete, turėjo būti priteistas nuo ieškinio pateikimo teismo dienos – 2016-07-22. Aptariamu atveju apylinkės teismo klaida ištaisyta apeliacinės instancijos teisme ir G. V. teisių pažeidimo nesudaro.

Dėl dukrai G. V. priteistos paramos laikotarpio

Ieškovės nurodė, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo G. V. paramos priteisimo klausimo nuo patikslinto ieškinio pateikimo 2016-11-08 iki 2017-01-01. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas nuo dukros G. pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-01 mokėjo išlaikymą (paramą) savo noru. Apeliaciniu skundu ieškovės šios aplinkybės neginčija. Tai reiškia, kad nei paramos įsiskolinimo, nei paramos neteikimo fakto iki 2017-01-01 nenustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai ieškovei G. V. nepriteisė paramos už laikotarpį nuo 2016-10-10 iki 2017-01-01. Kadangi atsakovas paramą mokėjo geranoriškai, ieškovės G. V. teisių pažeidimo, kuris turi būti apgintas teismine tvarka, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai atsakovo pilnametei dukrai G. V. paramą priteisė nuo 2017-01-01.

Dėl iš ieškovės L. V. atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė L. V. nurodė, kad apylinkės teismas turėjo iš jos priteisti ne 210 Eur, bet 66,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovių ieškinys buvo patenkintas 70 proc. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais. Atsakovas advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms sumokėjo 700 Eur (b. l. 105). Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovių ieškinys buvo patenkintas 70 proc. Dėl šios priežasties, taikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę, apylinkės teismas priteisė iš ieškovės L. V. atsakovo naudai 210 Eur (700 Eur X 30 proc. atmestų ieškinio reikalavimų dalis = 210 Eur). Ieškovės šios apylinkės teismo nustatytos patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos neskundžia. Ieškovė L. V. apeliuoja tik į bylinėjimosi išlaidų mažinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 700 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai, pateikiant atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį bei atsakovo atstovei dalyvavus trijuose teismo posėdžiuose nėra per didelės (b. l. 65-68, 108-110, 116-119). Vien ta aplinkybė, jog ginčas nėra sudėtingas ir jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai savaime nereiškia, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

Šalys nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį procesą nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti nedidelėje apeliacinio skundo reikalavimų apimtyje sprendžia, jog nei atsakovo sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 147), nei bylinėjimosi išlaidų proporcija pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), nėra perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovių L. V. ir G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir iš atsakovo S. V. ieškovės G. V. naudai priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 75 Eur.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.