Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-16 · Administracinė byla Nr. eI3-484-644/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-16Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
eI3-484-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02156-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-484-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02156-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 22.6.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant D. L.,

dalyvaujant pareiškėjui T. B., jo atstovui advokatui L. J.,

atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms A. D. ir I. S. – P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš valstybės tarnautojo Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus T. B. darbo užmokesčio.

T. B. skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius priėmė įsakymą dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pavedė finansų, teisės ir pirkimų departamento Veiklos apskaitos skyriui, išskaityti lygiomis dalimis iš už 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius valstybės tarnautojui Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriui T. B. priklausančio mokėti darbo užmokesčio 324,37 Eur žalos Užimtumo tarnybai atlyginimą, neviršijant žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir 20 procentų šiam valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

Pareiškėjo manymu, priimtas Įsakymas yra nepagrįstas, nes atsakovas visiškai neįrodė jo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas teigia, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo parengtas įsakymas dėl 6 procentų priedo A. G. skyrimo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir šis priedas nebuvo mokamas. Tokie atsakovo argumentai niekaip neįrodo pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes už stažo skaičiavimą ir įsakymų projektų dėl priedų skyrimo rengimą yra atsakingi specialiai tą darantys darbuotojai, t. y. vyr. specialistės G. R. ir V. D., kurių pareigybių aprašymuose (6.4 ir 6.11 papunkčiuose) buvo numatytos stažo skaičiavimo ir įsakymų projektų dėl priedų skyrimo rengimo funkcijos, kurios ir turėtų atsakyti už tiesioginių funkcijų neatlikimą. Pareiškėjas, būdamas Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriumi, neturi būti materialiai atsakingas už jo vadovaujamų darbuotojų padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas atsakingas už atsiradusią žalą, nes vadovavo Kauno teritorinei darbo biržai ir netinkamai organizavo Kauno teritorinės darbo biržos darbą, neužtikrino jos veiklos teisėtumo ir Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo, vykdant personalo valdymo funkcijas, yra visiškai nepagrįsti, nes minėti darbuotojai, pažeidę jų pareigybių aprašymuose nurodytas pareigas, tik jie ir atsakingi už padarytą pažeidimą. Atsakovas taip pat nepagrindžia, kodėl atsakomybė turi būti dalinė ir kodėl atsakomybė paskirstoma lygiomis dalimis, o ne diferencijuotai. Todėl atsakovas neįrodė jo kaltės. Turėtų būti įvertinta ir aplinkybė, kad prieš taikydamas pareiškėjui materialinę atsakomybę, atsakovas nepareikalavo iš jo pasiaiškinimo. Atsakovas nurodo, kad dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalies Užimtumo tarnyba patyrė 1297, 47 eurų žalą, kuri paaiškėjo, kai A. G. kartu su priklausiusiu ir laiku neišmokėtu darbo užmokesčiu buvo išmokėti delspinigiai. Nėra aišku kaip atsakovas apskaičiuoja žalos dydį, t. y. už kokį laikotarpį buvo sumokėti delspinigiai, nuo kokios sumos buvo skaičiuojami delspinigiai. Atsakovui neįrodžius žalos dydžio, neatsiranda ir pareigos ją atlyginti. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjui nekyla pareiga atlyginti atsakovo patirtą žalą. Todėl atsakovo įsakymas nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Atsakovo atstovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vyriausiosios specialistės A. G. 2019 m. balandžio 9 d. prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas ir jo metu nustatyta, jog A. G. privalėjo būti mokamas nuo 2012 m. vasario 18 d. 3 proc. priedas (3 proc. priedas už trejų metų stažą būtų priklausęs nuo 2011 m. birželio 2 d., tačiau specialistė tuo metu buvo atostogose vaikui prižiūrėti, kurios baigėsi 2012 m. vasario 17 d.), o 6 proc. priedas – nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Tačiau šie priedai valstybės tarnautojai nebuvo mokami, ir tik nuo 2017 m. birželio 2 d. pradėtas mokėti 9 proc. priedas. Priskaičiuotas neišmokėtas darbo užmokestis vyriausiajai specialistei A. G. už aukščiau nurodytą laikotarpį sudarė 1615,14 Eur, darbdavio socialinio draudimo įmokų suma – 500,37 Eur bei delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1297,47 Eur, iš viso 3412,98 Eur. Atskaičius mokesčius neišmokėta darbo užmokesčio dalis bei delspinigiai vyriausiajai specialistei A. G. buvo išmokėti 2019 m. gegužės 24 d.

Visą laikotarpį nuo 2012 m. vasario 18 d. (kuomet vyriausioji specialistė A. G. įgijo teisę gauti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą buvo ir yra nustatyti 0,07 procento dydžio delspinigiai Taigi už kiekvieną laiku neišmokėtą sumą nuo pirmos uždelsimo dienos ir buvo paskaičiuoti 0,07 procento dydžio delspinigiai, kurių bendra suma sudaro - 1297,47 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui adresuotame 2019 m. birželio 28 d. rašte buvo paaiškinta, jog dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio vyriausiajai specialistei A. G., Užimtumo tarnyba turėjo teisės aktuose reglamentuotą pareigą išmokėti delspinigius ir to pasėkoje patyrė 1 297,47 Eur turtinę žalą. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2017 m. birželio 1 d., kuomet vyriausiajai specialistei A. G. nebuvo mokama jai priklausanti darbo užmokesčio dalis, dėl to, kad Kauno teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnyba) nebuvo parengtas direktoriaus įsakymo projektas dėl 3 proc. priedo skyrimo vyriausiajai specialistei A. G. nuo 2012 m. vasario 18 d., ir neparengtas atitinkamo įsakymo projektas dėl 6 proc. priedo skyrimo nuo 2014 m. birželio 2 d., todėl tokie įsakymai nebuvo priimti ir Finansų ir apskaitos skyrius šių priedų neapskaičiavo ir neišmokėjo, Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigas ėjo pareiškėjas.

Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus, vadovauja Kauno teritorinei darbo biržai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, planuoja ir organizuoja Kauno teritorinės darbo biržos darbą, asmeniškai atsako už jai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą, 7.2 papunktyje – kad užtikrina <...> Lietuvos Respublikos įstatymų <...> kitų teisės aktų <...> vykdymą ir Kauno teritorinės darbo biržos veiklos teisėtumą, 7.3 papunktyje – kad pagal kompetenciją leidžia įsakymus, tvirtina vidaus darbo tvarkos dokumentus bei kontroliuoja jų vykdymą tam, kad būtų užtikrintas Kauno teritorinės darbo biržos valdymas ir pavestų uždavinių įgyvendinimas, 7.8 papunktyje – kad <...> vykdo kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.

Pareigybės aprašyme nustatytų pareiškėjo atsakomybių ir funkcijų jis privalėjo laikytis ir jas tinkamai vykdyti. Pareiškėjo atlikti neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu, dėl ko vyriausiajai specialistei A. G. nebuvo laiku išmokėti įstatymo pagrindu priklausantys priedai, yra tiesiogiai kildinami iš pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintų aukščiau nurodytų netinkamai atliktų jo tiesioginių funkcijų.

Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, o pažeidimas padarytas tik dėl kitų trijų darbuotojų – J. P., G. R. ir V. D. netinkamai atliktų tiesioginių darbo funkcijų, yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantys teismų formuojamos praktikos vadovo atsakomybės taikymo aspektais. Pareiškėjo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu ir toks neveikimas akivaizdžiai prieštaravo VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatoms ir sąlygojo ne tik šių teisės aktų, bet ir pareigybės aprašymo konkrečių punktų pažeidimą.

Pareiškėjas žinojo aiškias savo pareigas - organizuoti Kauno teritorinės darbo biržos darbą taip, kad būtų užtikrintas jos veiklos teisėtumas ir Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir VTĮ, įgyvendinimas vykdant personalo valdymo funkcijas, tačiau sąmoningai, būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus jas pažeidė, kas suponuoja ir pakankamos jo kaltės, kurios forma neatsargumas, buvimą. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos akivaizdus – jei pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs VTĮ ir jo pareigybės aprašyme atitinkamų punktų nuostatas, būtų buvę parengti ir priimti įsakymai dėl priedų, kurių skyrimą, kaip jau minėta aukščiau, imperatyviai reglamentavo VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, A. G. skyrimo, darbo užmokestis A. G. būtų išmokėtas laiku ir žala Užimtumo tarnybai, pasireiškusi A. G. išmokėtų delspinigių suma, nebūtų atsiradusi.

Žalos atlyginimas paskirstytas lygiomis dalimis įvertinus visų keturių už žalą atsakingų asmenų vienodą kaltės formą – neatsargumą. Taip pat įvertinta tai, kad du iš keturių atsakingų darbuotojų buvo skyriaus ir įstaigos vadovai, kuriems taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, žala buvo paskirstyta visiems už jos atsiradimą kaltiems asmenims lygiomis dalimis.

Teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos prašyti darbuotojo pasiaiškinimo. Pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. birželio 28 d. raštas, kuriame išaiškinta jo teisė žalą atlyginti gera valia, taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, jog žalos neatlyginus, bus priimtas sprendimas žalą išskaityti dalimis iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, kaip tai reglamentuoja minėtas VTĮ straipsnis.

Atsakovo manymu, Įsakymas yra priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo – materialinės atsakomybės už įstaigos patirtą žalą, pasireiškusią tuo, jog dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio vyriausiajai specialistei A. G., Užimtumo tarnyba turėjo teisės aktuose reglamentuotą pareigą išmokėti jai delspinigius ir to pasėkoje patyrė 1 297,47 Eur turtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vyriausiosios specialistės A. G. 2019 m. balandžio 9 d. prašymo „Dėl neišmokėto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio priedo“ pagrindu buvo atliktas tyrimas ir jo metu nustatyta, jog vyriausioji specialistė A. G. į valstybės tarnautojo pareigas Kauno darbo biržoje priimta 2008 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Vadovaujantis minėtomis VTĮ nuostatomis, 3 proc. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą vyriausiajai specialistei A. G. privalėjo būti mokamas nuo 2012 m. vasario 18 d. (3 proc. priedas už trejų metų stažą būtų priklausęs nuo 2011 m. birželio 2 d., tačiau specialistė tuo metu buvo atostogose vaikui prižiūrėti, kurios baigėsi 2012 m. vasario 17 d.), o 6 proc. priedas – nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Tačiau šie priedai valstybės tarnautojai nebuvo mokami, ir tik nuo 2017 m. birželio 2 d. pradėtas mokėti 9 proc. priedas. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2017 m. birželio 1 d. vyriausiajai specialistei A. G. nebuvo mokama jai priklausanti darbo užmokesčio dalis, dėl to, kad Kauno teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnyba) nebuvo parengtas direktoriaus įsakymo projektas dėl 3 proc. priedo skyrimo vyriausiajai specialistei A. G. nuo 2012 m. vasario 18 d., ir neparengtas atitinkamo įsakymo projektas dėl 6 proc. priedo skyrimo nuo 2014 m. birželio 2 d., todėl tokie įsakymai nebuvo priimti ir Finansų ir apskaitos skyrius šių priedų neapskaičiavo ir neišmokėjo. Minimu laikotarpiu Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigas ėjo T. B.. Priskaičiuotas neišmokėtas darbo užmokestis vyriausiajai specialistei A. G. už aukščiau nurodytą laikotarpį sudarė 1615,14 Eur, darbdavio socialinio draudimo įmokų suma – 500,37 Eur bei delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1297,47 Eur, iš viso 3412,98 Eur. Atskaičius mokesčius neišmokėta darbo užmokesčio dalis bei delspinigiai vyriausiajai specialistei A. G. buvo išmokėti 2019 m. gegužės 24 d. Dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalies Užimtumo tarnyba patyrė 1 297,47 eurų žalą, kuri paaiškėjo kai A. G. kartu su priklausiusiu ir laiku neišmokėtu darbo užmokesčiu buvo išmokėti delspinigiai, t. y. 2019 m. gegužės 24 d.

Užimtumo tarnyba 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. Sd-2159 „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į G. R., V. D., J. P. ir T. B. bei siūlė iki 2019 m. liepos 22 d. savo noru atlyginti žalą paskirstant lygiomis dalimis - po 324,37 Eur.

Pareiškėjui savo noru neatlyginus žalos, Užimtumo tarnybos direktorius 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. K-558 „Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš valstybės tarnautojo Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus T. B. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas), pavedė finansų, teisės ir pirkimų departamento Veiklos apskaitos skyriui, išskaityti lygiomis dalimis iš už 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius valstybės tarnautojui Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriui T. B. priklausančio mokėti darbo užmokesčio 324,37 Eur žalos Užimtumo tarnybai atlyginimą, neviršijant žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir 20 procentų šiam valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

Atsakovo teigimu, dėl valstybės tarnybos stažo A. G. nepaskaičiavimo ir reikiamų įsakymų dėl priedų skyrimo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą neparengimo ir nepriėmimo - buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 2 dalis ir Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų priedų, priemokų skyrimo ir skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-261 „Dėl Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų priedų, priemokų skyrimo ir skatinimo tvarko aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 21 punktas, kuriame nurodyta jog Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymo projektus dėl priedų ir priemokų skyrimo rengia Bendrųjų reikalų skyrius. Bendrųjų reikalų skyriui pažeidimo padarymo metu vadovavo ir privalėjo užtikrinti skyriaus veiklos teisėtumą J. P. (pareigybės aprašymo 7.1 papunktis), todėl ji kartu su šio skyriaus vyr. specialistėmis G. R. ir V. D., kurių pareigybių aprašymuose (6.4 ir 6.11 papunkčiuose) buvo numatytos stažo skaičiavimo ir įsakymų projektų dėl priedų skyrimo rengimo funkcijos, laikytinos atsakingomis dėl šio pažeidimo. Kauno teritorinei darbo biržai pažeidimo padarymo metu vadovavo T. B., kuris, vadovaujantis jo pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.8 papunkčiais, netinkamai organizavo Kauno teritorinės darbo biržos darbą, neužtikrino jos veiklos teisėtumo ir Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo, vykdant personalo valdymo funkcijas. Minėti darbuotojai žinojo aiškias savo pareigas: G. R. ir V. D. - skaičiuoti Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažus, informuoti Finansų ir apskaitos skyrių bei rengti įsakymų projektus dėl priedų už stažą skyrimą; J. P. - užtikrinti skyriaus veiklos teisėtumą, t. y. pagal Aprašo 21 punktą, direktoriaus įsakymų projektų dėl priedų ir priemokų skyrimo parengimą; T. B. - organizuoti Kauno teritorinės darbo biržos darbą taip, kad būtų užtikrintas jos veiklos teisėtumas ir Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir Valstybės tarnybos įstatymo, įgyvendinimas vykdant personalo valdymo funkcijas, tačiau sąmoningai, būdami nepakankamai rūpestingi bei atidūs jas pažeidė, kas suponuoja pakankamos jų kaltės, kurios forma neatsargumas, buvimą.

Byloje ginčas kilęs dėl Įsakymo, kuriuo nutarta išskaityti iš pareiškėjo darbo užmokesčio 324,37 Eur žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Teisinį reguliavimą dėl valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės detalizuoja Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnis (Įsakymo, iš kurio kildinama Užimtumo tarnybos patirta žala, priėmimo metu galiojusi redakcija), kurio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, o 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Vertinant šias valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A415-35/2007), t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan., kas leidžia daryti išvadą, jog Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš valstybės tarnautojo atlyginti netiesioginę žalą – negautas pajamas. Kita būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Vertinant veikos neteisėtumą bei kaltę, kaip būtinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, teismas pažymi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia). Tačiau kitaip vertintinos situacijos, kai valstybės tarnautojų, taip pat ir įstaigų vadovų funkcijos atliekamos srityse, kuriose sprendimai priimami atitinkamai institucijai (įstaigai) naudojantis diskrecijos teise – tam tikro laipsnio laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan. Tokiais atvejais itin reikšmingas yra įvertinimas, ar valstybės tarnautojo, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, kaltės laipsnis yra pakankamas jo materialinei atsakomybei kilti, taigi vertinti, ar jis elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veikos neteisėtumas siejamas su jo, einant Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigas, atliktais veiksmais (neveikimu). Atsakovas konstatavo, jog T. B. pažeisdamas jo pareigybės aprašymo 7.1. papunktį „vadovauja Kauno teritorinei darbo biržai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, planuoja ir organizuoja Darbo biržos darbą, asmeniškai atsako už jai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą“, 7.2. papunktį „užtikrina ES teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymų, kitų teisės aktų, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavedimų vykdymą ir Darbo biržos veiklos teisėtumą“, 7.3. papunktį „pagal kompetenciją leidžia įsakymus, tvirtina vidaus darbo tvarkos dokumentus bei kontroliuoja jų vykdymą tam, kad būtų užtikrintas Darbo biržos valdymas ir pavestų uždavinių įgyvendinimas“ ir 7.8. papunktį „veikia Darbo biržos vardu, atstovauja jai visose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat, suderinusi su Lietuvos darbo birža, tarptautinėse organizacijose“, netinkamai organizavo Kauno teritorinės darbo biržos darbą, neužtikrino jos veiklos teisėtumo ir Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo, vykdant personalo valdymo funkcijas. Dėl šių veiksmų (neveikimo) A. G. laiku nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.8 punktuose (papunkčiuose) nustatytos funkcijos yra bendro pobūdžio, kurias atitinkamas pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius minėtus pažeidimus, būtina nustatyti šių pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų esmę, t. y. atskleisti kuo pasireiškė (ko konkrečiai neatliko ar ką netinkamai atliko pareiškėjas) pareiškėjo netinkamas Kauno teritorinės darbo biržos darbo organizavimas, jos veiklos teisėtumo neužtikrinimas ir Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimas, vykdant personalo valdymo funkcijas.

Teismas pažymi, kad nei 2019-05-10 Išvadoje Nr. Tp-912, nei Rašte, nei skundžiamame įsakyme visiškai nebuvo atskleista šių pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų esmė, t. y. visiškai neaišku, kaip išvardintais pareiškėjo veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos minėtos pareigybės aprašymo nuostatos.

Priešingai, bylos duomenimis, tą pripažino ir atsakovas, Kauno teritorinėje darbo biržoje 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-261 „Dėl Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų priedų, priemokų skyrimo ir skatinimo tvarko aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybės tarnautojų priedų, priemokų skyrimo ir skatinimo tvarkos aprašas, kurio 21 punkte nurodyta, jog Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymo projektus dėl priedų ir priemokų skyrimo rengia Bendrųjų reikalų skyrius. Bendrųjų reikalų skyriui pažeidimo padarymo metu vadovavo ir privalėjo užtikrinti skyriaus veiklos teisėtumą J. P. (pareigybės aprašymo 7.1 papunktis) bei šio skyriaus vyr. specialistės G. R. ir V. D., kurių pareigybių aprašymuose (6.4 ir 6.11 papunkčiuose) buvo numatytos stažo skaičiavimo ir įsakymų projektų dėl priedų skyrimo rengimo funkcijos. Byloje ginčo nėra, kad minėtos darbuotojos ginčo įsakymų projektų neparuošė ir jų nepateikė pasirašyti T. B.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas žinojo ar galėjo numanyti, jog Bendrųjų reikalų skyrius netinkamai vykdo savo funkcijas, skaičiuojant A. G. darbo užmokesčio priedą už valstybės tarnybos stažą.

Teismas akcentuoja, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobūdžio normas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojo elgesio taisyklės ir bendro pobūdžio funkcijos bei konstatuoti, jog pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Ginčo atveju pareiškėjas negali būti pripažintas padaręs neteisėtus veiksmus dėl neatlikimo ar netinkamo atlikimo jam nustatytų pareigų, nes nei 2019-05-10 Išvadoje Nr. Tp-912, nei Rašte, nei skundžiamame įsakyme visiškai nebuvo atskleista pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų esmė, t. y. visiškai neaišku, kaip pareiškėjo veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos konkrečios, o ne bendro pobūdžio normos, dėl ko iš esmės buvo apribota ir pareiškėjo teisė į gynybą. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis atsakovo logika, pareiškėjas turbūt pats turėjo paskaičiuoti ar patikrinti, koks priklauso A. G. darbo užmokesčio priedas už valstybės tarnybos stažą. Šiuo atveju pareiškėjas, neturėdamas jokios informacijos apie tai, jog A. G. galimai neskaičiuojamas priedas už stažą, negali būti atsakingas už tai, kad jam pavaldžios darbuotojos neatliko savo tiesioginių pareigų.

Teismas, atlikęs pareiškėjo elgesio vertinimą jo kaltės dėl Užimtumo tarnybai kilusios žalos aspektu, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta T. B. kaltė, kaip būtina sąlyga jo materialinei atsakomybei kilti. Nenustačius pareiškėjo kaltės, T. B. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl atsakovo priimtas 2019-08-22 įsakymas dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio, panaikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. K-558 „Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš valstybės tarnautojo Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus T. B. darbo užmokesčio“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis