- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2KT-126/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-894-658/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-894-658/2012 ir prašoma spręsti šios bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4310-835/2012 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12824-129/2012 sujungimo klausimą.
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-894-658/2012, kurioje sprendžiami BUAB „Semakas“ bankroto klausimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1317/2012 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, kuria BUAB „Semakas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir grąžino nurodytą klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, jog likvidavimo procedūra bankroto byloje nepatvirtinus visų kreditorių finansinių reikalavimų gali būti pradedama tik išimtiniais atvejais, tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog klausimas dėl iš laidavimo teisinių santykių kylančio trečiuoju asmeniu į bylą įtraukto V. K. 871.419,22 Lt kreditorinio reikalavimo, kurio suma dvigubai viršija viso atsakovės turimo turto vertę, patvirtinimo, nėra išspręstas kilus teisminiams ginčams dėl jo pagrįstumo. Dėl to, sklandžiai ir operatyviai vykstant bankroto procedūroms, trečiojo asmens teisės gali būti pažeistos likvidavimo procedūras vykdant iki ginčų, susijusių su kreditorinio reikalavimo pagrįstumu, išsprendimo.
Kauno apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4657-262/2012 pagal V. K. ieškinį atsakovams UAB „Jovinko mediena“, BUAB „Semakas“, J. K. ir L. N. K. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašoma nutraukti V. K. ir UAB „Jovinko mediena“ 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą paskolos sutartį, paskolos sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimą solidariai priteisti iš pagrindinės skolininkės UAB „Jovinko mediena“, už jos prievolių įvykdymą laidavusių BUAB „Semakas“ ir J. K., taip pat subsidiariai iš BUAB „Semakas“ akcininkės L. N. K., bei J. K. priešieškinį dėl 2010 m. birželio 22 d. laidavimo sutarties, kuria jis įsipareigojo atsakyti V. K., jei UAB „Jovinko mediena“ nevykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, pripažinimo negaliojančia. Šios bylos nagrinėjimas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi yra sustabdytas atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3923-727/2011 yra pasakęs, kad BUAB „Semakas“ 2008 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, iš kurio kildinamos BUAB „Semakas“, kaip laiduotojos, prievolės, negali būti laikomas laidavimo sutartimi. Liteko duomenys taip pat patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-818-464/2012 panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3923-727/2011 ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavęs, jog šioje byloje reiškiamo actio Pauliana reikalavimo pagrįstumas priklauso nuo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012 baigties, t. y. nuo to, ar bus patenkintas V. K. pareikštas reikalavimas BUAB „Semakas“ dėl skolos priteisimo. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, jos nagrinėjimas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12824-129/2012) sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4657-262/2012.
Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, jog Alytaus rajono apylinkės teisme yra gautas BUAB „Semakas“ ieškinys J. K., L. N. K., A. S. (trečiuoju asmeniu ieškinyje nurodytas V. K.) dėl BUAB „Semakas“ 2008 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4310-835/2012).
Tarp visų aukščiau nurodytų trijų bylų egzistuoja glaudus tarpusavio ryšys. Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4310-835/2012 baigtis gali turėti įtakos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4657-262/2012 V. K. BUAB „Semakas“ atžvilgiu pareikšto reikalavimo vertinimui, kadangi patenkinus reikalavimą dėl BUAB „Semakas“ 2008 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, siejamo su laidavimo teisinių santykių atsiradimu, pripažinimo negaliojančiu, negalėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš BUAB „Semakas“, kaip iš laiduotojo. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012 dalies dėl reikalavimų, reiškiamų BUAB „Semakas“ atžvilgiu, baigtis turės esminės reikšmės Vilniaus 1 apylinkės teismo civilinei bylai Nr. 2-12824-129/2012, nes tik padarius išvadą, jog laidavimo teisiniai santykiai tarp V. K. ir BUAB „Semakas“ realiai egzistuoja ir šių santykių pagrindu priteisus skolos sumą iš BUAB „Semakas“ kaip solidaraus skolininko, atsirastų viena iš esminių su kreditoriaus statusu susijusi materialinė teisinė prielaida actio Pauliana institutui taikyti.
Kartu visų trijų nurodytų bylų baigtis yra reikšminga Kauno apygardos teisme nagrinėjamos BUAB „Semakas“ bankroto bylos Nr. B2-894-658/2012 eigai. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1317/2012 pripažino, jog atsakovės likvidavimo procedūra nepagrįstai buvo pradėta neišsprendus ginčo dėl V. K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas kreditorių susirinkimo prašymu šio termino nepratęsė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą nurodytą klausimą nagrinėti iš naujo. Vienintelis prašymo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto netenkinimo pagrindas įstatyme siejamas su taikos sutarties sudarymu, tuo tarpu klausimo nagrinėjimo sustabdymo galimybė, kuri, atsižvelgiant į proceso stadiją, iš esmės prilygtų bankroto bylos sustabdymui, teisės aktuose nenumatyta. Kadangi galimybė išspręsti klausimą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia tiesiogiai sietina su ginčų dėl V. K. finansinių reikalavimų BUAB „Semakas“ atžvilgiu išnagrinėjimu, Kauno apygardos teismas perdavė civilinę bylą Nr. B2-894-658/2012 Lietuvos apeliaciniam teismui, kad šio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, remdamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, spręstų dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4310-835/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12824-129/2012 prijungimo prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos BUAB „Semakas“ bankroto bylos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, Kauno apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas kitas susijusias bylas. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Nagrinėjamu atveju iš aukščiau nurodytų Kauno apygardos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-894-658/2012, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4310-835/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12824-129/2012 yra tarpusavyje susijusios, todėl yra pagrindas spręsti, kad sujungus šias civilines bylas, jos bus greičiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėtos. Kadangi tarp civilinių bylų nustatytas prejudicinio ryšio egzistavimas, nėra abejonių, kad sujungus bylas bus išvengta Kauno apygardos teismo civilinės bylos sustabdymo, kas sąlygotų nepagrįstą proceso trukmės pailgėjimą ir neatitiktų aukščiau nurodytų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Be to, bankroto bylos sustabdymas būtų nesuderinamas ir su viešuoju interesu, reikalaujančiu apibrėžtumo verslo subjektų tarpusavio santykiuose bei sklandaus ir operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo. Bylų sujungimas leis greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Tuo tarpu prejudiciniais ryšiais susijusios ir šiuo metu sustabdytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12824-129/2012 ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4657-262/2012 galės būti atnaujintos.
Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-894-658/2012, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-4657-262/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4310-835/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-12824-129/2012 ir perduoti jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismui BUAB „Semakas“ bankroto byloje Nr. B2-894-658/2012.