- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-818-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00657-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- UAB „Semakas“, Viktorui V
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Regitra“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams UAB „Semakas“ ir Viktorui V. K. dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys VĮ „Regitra“, antstolis D. S., J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas V. K. 2011-01-14 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-7) ir prašė pripažinti negaliojančiomis 2010-08-24 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų UAB „Semakas“ ir V. V. K. dėl automobilių ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo, taikyti restituciją, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Semakas“ 2008-04-07 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu suteikė laidavimą ieškovui už UAB „Jovinko mediena“ įsipareigojimų pagal 2008-04-08 paskolos sutartį tinkamą vykdymą bei įsipareigojo paskolos grąžinimo sutrikimo atveju prievolių vykdymo užtikrinimui įkeisti UAB „Semakas“ turtą, taip pat įsipareigojo be paskolos davėjo (ieškovo) sutikimo neprisiimti trečiųjų asmenų atžvilgiu jokių įsipareigojimų pagal garantijos, laidavimo, hipotekos, įkeitimo ir panašias sutartis. Tretysis asmuo J. K. 2010-06-22 laidavimo sutartimi įsipareigojo ieškovui atsakyti už tinkamą UAB „Jovinko mediena“ prievolių pagal 2008-04-08 paskolos sutartį vykdymą ir be ieškovo sutikimo neperleisti bei neapsunkinti savo turto. Tretysis asmuo J. K. 2010-10-09 ir 2010-10-04, pažeisdamas 2010-08-27 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo c.b. Nr. 2-7015-178/2010, pardavė savo broliui atsakovui V. V. K. dvi iš UAB „Semakas“ vardu registruotų transporto priemonių, kurioms buvo taikytas areštas. Ginčijamose sutartyse nurodytos jų sudarymo datos neatitinka realios tokių sandorių datos, nes į VĮ „Regitra“ dėl automobilių savininko duomenų pakeitimo kreiptasi tik 2010 m. spalio mėnesį. Be to, antstolis D. S., vykdęs 2010-08-27 Vilniaus apygardos teismo nutartį, nurodytas transporto priemones aprašė būtent kaip UAB „Semakas“ turtą. Ginčijamose sutartyse nurodomas vienodas jų sudarymo laikas – 2010-08-24 9.03 val., tačiau į VĮ „Regitra“ kreiptasi skirtingu laiku. Sudarytos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi jų sudarymo metu UAB „Semakas“ buvo pritaikyti laikini apropojimai disponuoti turtu. Ginčijami sandoriai taip pat yra tariami, t.y. sudaryti dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Ginčijamos sutartys sudarytos siekiant paslėpti UAB „Semakas“ turtą ir taip išvengti šios bendrovės prievolės atsakyti už UAB „Jovinko mediena“ prievolių tinkamą įvykdymą. Ieškovo reikalavimo teisė yra neabejotina ir neginčytina, kadangi 2008-04-07 UAB „Semakas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl laidavimo už UAB „Jovinko mediena“ gautą paskolą yra nenuginčytas ir galiojantis. Atsakovas UAB „Semakas“ pagal ginčijamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis perleisdamas kilnojamąjį turtą (automobilius) atsakovui V. V. K. už kainą, ženkliai mažesnę nei jų reali vertė, sumažino turėto likvidaus turto masę ir taip pablogino savo galimybes atsiskaityti su ieškovu bei pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises bei interesus. Atsakovo V. V. K. nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67 3 p.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Semakas“ atsiliepimu (b.l. 68-72) prašė ieškinį atmesti. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus teigė, kad šis neturi neabejotinos ir neginčijamos teisės atsakovui UAB „Semakas“, jokios laidavimo sutarties UAB „Semakas“ nebuvo sudaręs. Akcininkų susirinkimo protokolo, kuriame užfiksuotas akcininkų sprendimas laiduoti, negalima laikyti laidavimo sutartimi. Įstatymas numato, kad laidavimas atsiranda laidavimo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, tačiau tokia laidavimo sutartis nebuvo sudaryta. Todėl atsakovas UAB „Semakas“ savęs nelaiko laiduotoju ir neprivalo savo sudaromų sandorių derinti su ieškovu. Nesudarius laidavimo sutarties, ir ieškovas nelaikytinas atsakovo UAB „Semakas“ kreditoriumi, todėl atsakovo sudaryti sandoriai negali pažeisti ieškovo interesų. UAB „Semakas“ finansinė būklė sunki, dalies bendrovės turto pardavimas buvo būtinas siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Antstolis, sudarinėdamas areštuoto turto apyrašą, transporto priemonių realiai neapžiūrėjo. UAB „Semakas“ transporto priemones pardavė tuo laiku, kai dar nebuvo taikomi jokie apribojimai jo turtui. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčijamų sutarčių sudarymu būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Šalys nesiekė sukurti jokių fiktyvių santykių, atsakovas UAB „Semakas“ siekė gauti finansinių resursų turimiems įsiskolinimams apmokėti.
Atsakovas V. V. K. atsiliepimu (b.l. 86-90) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam nebuvo žinomi ieškovo ir atsakovo UAB „Semakas“ tarpusavio teisiniai santykiai. Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo ir jų nuorašų įteikimo. Transporto priemonės jam buvo perduotos iš karto po sutarčių sudarymo, atsakovas V. V. K. dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, tokių kaip sūnaus liga, nesubėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl duomenų apie savininką pakeitimo. Sudaryti sandoriai jokių įstatymo normų nepažeidė. Transporto priemonės buvo parduotos pagal realią jų vertę. Atsakovo V. V. K. nesąžiningumas negali būti preziumuojamas, kadangi jo ir atsakovo UAB „Semakas“ jokie teisiniai santykiai nesiejo, o tai, kad UAB „Semakas“ vadovas yra atsakovo brolis J. K., teisinės reikšmės, sudarant sandorius, neturėjo.
Tretysis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime (b.l. 92-94) nurodė, kad 2010-10-04 ir 2010-10-09 vykdydamas automobilių ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perregistravimo operacijas duomenų apie šioms transporto priemonėms taikomus galiojančius apribojimus, įregistruotus turto arešto aktuose, neturėjo. Tretysis asmuo registruoja ne sandorius, o sandorių pagrindu įgytas transporto priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu (b.l. 203-206) ieškinį atmetė ir
priteisė iš ieškovo V. K. 44,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,Semakas“, nesudaręs rašytinės laidavimo sutarties, neprisiėmė laidavimo įsipareigojimo prieš trečiuosius asmenis ieškovo naudai. Ieškovo nurodomo akcininkų protokolas tokiu įsipareigojimu teismas nepripažino. Minėtą protokolą teismo vertintino kaip Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas atitinkantį pritarimą galimam būsimam laidavimui dėl sandorio, galimai viršijančio 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, ketinant realizuoti galimą laidavimo teisę įmonės turtu ateityje. Teismas nurodė, jog rašytinės formos atitinkančio laidavimo sandorio nebuvimas eliminuoja ieškovui galimybę remtis actio Pauliana instituto taikymu išreikšta kreditoriaus interesų apsauga, nes neįrodytas laidavimo sandoriu paremtos neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus teisės buvimas. Teismas taip pat atmetė ieškovo nurodytą motyvą, paremtą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl skolos išieškojimo 2010-08-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiline tvarka besąlygiškai ir objektyviai nepatvirtina neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus teisės buvimo, kuri yra esminė sąlyga actio Pauliana būdu ginčyti sandorį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu (b.l. 210-215) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Spręsdamas klausimą dėl UAB „Semakas“ laidavimo ir ieškovo reikalavimo šiai bendrovei buvimo, pirmosios instancijos teismas išsprendė apygardos teismui teismingą ginčą, nagrinėjamą kitoje, anksčiau pradėtoje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje c. b. Nr. 2-7015-178/2010 ieškovo V. K. pareikštas reikalavimas atsakovams UAB „Jovinko mediena“, UAB „Semakas“, J. K. ir L. N. K. sudarė 871 419 Lt. Taigi ginčas dėl šio reikalavimo ir dėl ieškovo V. K. reikalavimo teisės į atsakovus, tam tarpe ir UAB „Semakas“, buvimo pagal CPK 27 str. 1 d. yra teismingas apygardos teismui ir jau yra nagrinėjamas civilinėje byloje, pradėtoje anksčiau nei ši byla. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl laidavimo santykių buvimo. Ieškovas reiškė savo valią pasirašydamas paskolos sutartį su J. K., kuris tuo metu buvo UAB Jovinko mediena“ pagrindinis akcininkas ir vadovas, UAB „Semakas“ akcininkas, vadovas ir pagrindinės UAB „Semakas“ akcininkės L. N. K. sutuoktinis, o taip pat priimdamas UAB „Semakas“ išduotą dokumentą – 2008-04-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei išmokėdamas paskolos sumą UAB „Jovinko mediena“. UAB „Semakas“ valia taip pat išreikšta visiškai aiškiai - bendrovės akcininkai nusprendė laiduoti ieškovui, užtikrindami UAB „Jovinko mediena“ įsipareigojimų pagal 2008-04-08 kredito sutartį. 2008-04-07 protokole nėra nurodoma, kad dar turės būti sudaroma atskira laidavimo sutartis. Tiek ieškovo, tiek UAB „Semakas“ valia sukurti laidavimo teisinius santykius yra akivaizdi ir aiškiai išreikšta, pagrindinės laidavimo ir užtikrinamos prievolės sąlygos yra įformintos raštu, laidavimo įsipareigojimas įformintas rašytiniu dokumentu, kuris buvo perduotas ieškovui kaip paskolos sutarties sąlygas atitinkantis laidavimo dokumentas ir ieškovo priimtas būtent kaip UAB „Semakas“ laidavimo dokumentas. 2010-08-27 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovų UAB „Jovinko mediena“, UAB „Semakas“, J. K. ir L. N. K. nekilnojamąjį turtą, nekilnojamuosius daiktus ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Iš ieškovo ieškinio, pateikto c.b. Nr. 2-7015-178/2010, matyti, kad atsakovams, taip pat ir UAB „Semakas“, pateiktas reikalavimas sudaro net 871 419 Lt. Aprašant UAB „Semakas“ areštuotą turtą, automobilis (duomenys neskelbtini), ir automobilis ŠKODA OCTAVIA, įvertinti po 6000 Lt, bendra turto apraše nurodyta jų vertė – 12 000 Lt. Ginčijamomis sutartimis automobilis (duomenys neskelbtini) parduotas už 4200 Lt, o ŠKODA OCTAVIA už 3000 Lt, taigi bendra abiejų jų pardavimo kaina tik 7200 Lt. Atsakovas UAB „Semakas“ pagal ginčijamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis jas pardavė už kainą, ženkliai mažesnę negu reali jų vertė. Taigi yra visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos pripažinti ginčijamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis.Teismas nustatęs, jog ginčijami sandoriai atitinka CK. 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str. nurodytus niekinių sandorių požymius, turėtų savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktą ir taikyti niekinių sandorių pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Semakas laikytinas laidavusiu ieškovui. Teismas skundžiamame sprendime nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų sandorių, pažeidžiančių teismo nustatytą draudimą disponuoti turtu, vertinimo CK 1.80 str. ir CK 1.81 str. požiūriu. Sandoriai, pažeidžiantys teismo nustatytus draudimus disponuoti turtu, pažeidžia tiek imperatyvias teisės normas, tiek viešąją tvarką, laikytini niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal CK 1.78 str., 1.81 str.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Semakas“ ir V. V. K. atsiliepimu (b.l. 221-224) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Semakas“, todėl jis negali įgyvendinti savo teisių pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Nėra pirmosios ir pagrindinės sąlygos - turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovas savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo sąlygą grindė 2008-04-07 dienos UAB „Semakas“ akcininkų susirinkimo protokolu. Jokiame protokole nėra rašoma paskolos sutarties data į ateitį, nes nėra aišku, ar iš viso bus pasirašyta paskolos sutartis, ar ne. Paprastai laidavimo dokumentas rašomas tuo pačiu metu, kada yra surašomas pagrindinis dokumentas, tačiau niekada nėra rašoma tekste, jog yra laiduojama už ateityje būsiančią sutartį. Laidavimu gali būti užtikrintos esamos ar būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės. Jeigu ieškovas būtų buvęs rūpestingas, jis po šio protokolo pasirašymo turėjo elgtis apdairiai ir su atsakovu UAB „Semakas“ sudaryti atskirą laidavimo sutartį. Tačiau tokie veiksmai nėra atlikti. Pats ieškovas, nelaukdamas teismo sprendimo kitoje byloje ir nebūdamas įsitikinęs, ar jis turi pagrįstą, neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kreipėsi į teismą dėl atsakovo UAB „Semakas“ sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju ieškovas pirmosios instancijos teisme privalėjo įrodyti, jog jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę pateikti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pirmiausia ir aiškinosi, ar ieškovas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Semakas“. Nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovo galimos reikalavimo teisės dydžio, o buvo pradėtas nagrinėti klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Semakas“. Teismas neperžengė nei ieškinio, nei teisės aktų ribų ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškovo ieškinį atmesdamas. Ieškovas nurodė, jog V. K. pasirašė paskolos sutartį su J. K., tačiau byloje nėra pateikta tokios sutarties, todėl šios aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės ir neįrodytos. Atmestini ieškovo reikalavimai, jog teismas savo iniciatyva turėjo pripažinti sandorius negaliojančiais kaip pažeidžiančius ieškovo interesus, kurio naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas UAB „Semakas“ 2010-08-27 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, tai yra konstatuota ir teismų sprendimais. Vilniaus apygardos teismas yra atmetęs ieškovo skundą dėl baudos atsakovo UAB „Semakas“ direktoriui skyrimo dėl turto pardavimo, pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teisme patikrinamas pirmosios instancijos teismo padarytų faktinių bei teisinių išvadų pagrįstumas ta apimtimi, kiek tai yra kvestionuojama apeliaciniame skunde (CPK 320 str. 1 d.), taip pat įvertinama, ar nėra absoliutaus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindo arba viešo intereso, apsprendžiančio būtinybę peržengti apeliaciniu skundu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Ši byla dispozityvi, taigi prielaidų peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Be to, esant įstatymu įtvirtintam draudimui keisti ar papildyti apeliacinį skundą, kuomet apeliacinio skundo padavimo terminas pasibaigia (CPK 323 str.), kolegijos šiuo atveju nesaisto ir apelianto papildomuose paaiškinimuose, pateiktuose Vilniaus apygardos teismui 2012-05-25, išdėstyti nauji argumentai bei motyvai, kuriais taip pat yra grindžiamas apelianto nesutikimas su skundžiamu teismo sprendimu.
Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pripažinęs, kad apelianto interesai jo ginčijamais sandoriais nėra pažeidžiami, nes šis neturi neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus teisės atsakovui UAB „Semakas“, kita vertus, neatsižvelgė į faktą, kad dar iki šios bylos inicijavimo apeliantas jau buvo pareiškęs solidarų reikalavimą minėtai bendrovei, kildinamą iš laidavimo teisinių santykių, tačiau tokia byla iki priimant skundžiamą teismo sprendimą Vilniaus apygardos teisme dar nebuvo išnagrinėta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4657-262/2010 ieškinys buvo pareikštas dar 2010-08-02, o šioje byloje objektu esantys sandoriai buvo sudaryti atitinkamai 2010-08-24. Vadinasi, formaliai pagrindas pareikšti CK 6.66 str. numatytą actio Pauliana ieškinį nagrinėjamojoje byloje egzistavo. Tačiau kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, turi nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas tokios aplinkybės neįvertino, nors apie kitame teisme nagrinėjamą šalių ginčą dėl skolos priteisimo ir laidavimo santykių susiklostymo, buvo nurodyta jau paduodant šį ieškinį. Tinkamas tokios kreditoriaus pareigos kaip prielaidos actio Pauliana institutui taikyti įgyvendinimas neabejotinai būtų patvirtinęs abiejų šių bylų sąsajas, jų tiesioginį ryšį (prejudiciją), t.y. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolos iš laidavimo priteisimo rezultato įtaką šiai, apylinkės teisme nagrinėjamai, bylai.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje, kuria pagrįstai remiasi ir apeliantas, civilinėje byloje su panašiomis dar ir procesiniu aspektu faktinėmis aplinkybėmis yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, toks ginčas turėtų būti išnagrinėtas pirmiau, nei bus priimtas sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2012). Tai paaiškinama tuo, kad įstatymas nedraudžia dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu spręsti arba vienoje byloje, arba atskirai, kuomet paskesnių, nei jau pradėta civilinė byla dėl skolos, sandorių ginčijimas inicijuojamas atskiroje byloje (CPK 13 str.). Tačiau pastaruoju atveju, kai ieškinys prašant pripažinti negaliojančius turto perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu yra pareikštas atskiroje byloje, teismas (teismai) arba gali spręsti abiejų tokių bylų sujungimo klausimą, arba ieškinio, pareikšto actio Pauliana pagrindu, nagrinėjimas, jeigu teismui kiltų abejonių dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (neabejotinumo ir galiojimo) ar tokio reikalavimo dydžio, turi būti sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2012). Tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien fakto konstatavimu, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo, galinčio patvirtinti apelianto (ieškovo) reikalavimo atsakovui UAB Semakas“ neginčytinumą ir neabejotinumą, nėra (teisme tebenagrinėjamas toks jo pareikštas ieškinys), ir dėl to padarė teisiškai ydingą išvadą, jog sąlygų CK 6.66 str. taikymui vien dėl šios priežasties nesusiklostė.
Kolegija sutinka ir su tokiais apelianto skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas išsprendė ne visus jo ieškinio reikalavimus. Antai pripažinęs, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės pagal CK 6.66 str., nes nėra atsakovo UAB „Semakas“ kreditorius, skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl kitų privalomų sąlygų, išvardintų CK 6.66 str. ir 6.67 str., buvimo ar nebuvimo, taip pat iš esmės neįvertino kitų ieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumo ar jų nepagrįstumo, nepasisakė dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str. nuostatas (CPK 265 str. 2 d.). Procesinės teisės normų netinkamas aiškinimas bei taikymas, įskaitytinai iš neišspręstų reikalavimų dalyje, galėjo nulemti neteisingų teismo išvadų dėl ginčo dalyko susiformavimą ir neteisingą šio ginčo išsprendimą. Tokiu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai neaktualūs ir kolegija išsamiau jų neanalizuoja. Skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, o ginčas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Kaip nurodyta, pirmiausiai turi būti įvertinta bylos sustabdymo instituto taikymo iki bus išspręsta kita, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4657-262/2010, galimybė. Pažymėtina, kad nors pastaroji civilinė byla 2011-10-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat yra sustabdyta, to priežastimi tapo būtent skundžiamo teismo sprendimo 2011-06-27 priėmimas ir apygardos teismo siekis išvengti prieštaringų išvadų dėl tų pačių faktinių aplinkybių padarymo ir dėl jų teisinio įvertinimo. Atsižvelgiant į jau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012 apie tai, kuris ginčas tokioje situacijoje turėtų būti išspręstas pirmiau, šalys turėtų inicijuoti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4657-262/2010 nagrinėjimo atnaujinimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.