Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-851/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
1A-434-851/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45057-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis
T. L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-851/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45057-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.2.;2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. V. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. L. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu - trimis mėnesiais, paskiriant aukščiau paminėtus įpareigojimus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. L. V. nuteistas už tai, kad jis 2014-12-09, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje, socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje „L. V.“ (paskyros ID (duomenys neskelbtini)), po dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka parašė įrašą „zudyt“, tokiu būdu skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę panaikinti, ją pakeičiant bauda, arba sušvelninant laisvės apribojimo sąlygas, bei sutrumpinti terminą, suteikiant galimybę vykti į darbą nakties metu.

2.1. Skunde nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos pradėtas 2014-12-09. Tuo metu apeliantas buvo labai jauno amžiaus, jo pasaulėžiūra buvo dar nesusiformavusi ir, pasiduodamas masinei visuomenės nuomonei, padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo skirta griežta ir neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bausmė, nors ikiteisminio tyrimo metu apeliantas davė parodymus, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neetiško komentaro. Laikotarpiu nuo 2014-12-09 iki šiol nė karto nepasikartojo analogiški veiksmai, apeliantas nėra teistas, taigi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir nėra pavojingas visuomenei asmuo.

2.2. Pažymima, kad pragyvenimui apeliantas užsidirba vykdamas į avarinius užsakymus visą parą, kuomet žmonėms užsikerta durys, spyna, negali patekti arba išvykti iš namų, dažnai užsakymai būna neatidėliotini, pvz. kai vieni už šarvuotų durų užsitrenkė maži vaikai, senyvo amžiaus asmenys su sveikatos problemomis ir įvairios kitos avarinės situacijos, kas yra šio darbo kasdienybė. Šis darbas yra specifinio pobūdžio, užsakymai dažniausiai būna vėlyvu metu arba naktį. Turi mažametę dukrą, gimusią 2019-06-24, o ši veikla yra vienintelė, iš kurios geba surinkti pakankamai lėšų savo šeimai aprūpinti būtiniausiais dalykais. Paskirtas laisvės apribojimas, įpareigojantis jį būti namuose nakties metu, visiškai apriboja galimybę dirbti, todėl, jei šešis mėnesius jis bus be darbo ir pajamų, neturės galimybės pragyventi bei negalės užtikrinti išlaikymą mažamečiui vaikui.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Nurodė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas viekas paskirta teisinga bausmės rūšis, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Pažymėta, kad teismas atsižvelgė, jog nuteistasis tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

3.2. Prokurorė atkreipė dėmesį ir į tai, jog byloje yra duomenys apie tai, kad T. L. V. skirta daug administracinių nuobaudų – baudų, tačiau pastarasis šių baudų nemoka. Darytina išvada, kad turtinio pobūdžio bausmę T. L. V. skirti nėra tikslinga.

3.3. Be to, nuteistasis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad užsiima individualia veikla, transporto, griovimo darbais, tai yra ne tik veikla, susijusia su spynų, durų atrakinimu, kas sudaro galimybę dirbti, todėl netikslinga švelninti įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas

1. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

2. Iš T. L. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam nustatytos bausmės. Nuteistasis prašo panaikinti skirtą laisvės apribojimo bausmę, ją pakeičiant bauda arba sušvelninti laisvės apribojimo sąlygas, bei sutrumpinti terminą, suteikiant galimybę vykti į darbą nakties metu.

3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų.

4. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas T. L. V. skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertindamas bylos duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad T. L. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, jog nuteistasis po dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka parašydamas įrašą „zudyt“, tokiu būdu skatino neapykantą prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė, atkreiptas dėmesys, kad T. L. V. skirta daug administracinių nuobaudų – baudų, tačiau T. L. V. šių baudų nemoka. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad T. L. V. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jis baudos galimai nesumokės, todėl nebus pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas nurodė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. L. V. antrą pagal švelnumą laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti T. L. V. atitinkamus įpareigojimus, galinčius daryti įtaką nuteistojo elgesiui, įpareigojant T. L. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taip pat teismas, įvertindamas tai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik septyneri metai, kad T. L. V. susitaikė su nukentėjusiaisiais, T. L. V. paskyrė mažesnį už nustatytą bausmės vidurkį terminą – devynis mėnesius. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtą bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu.

8. Teisėjų kolegija tokioms Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas T. L. V. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis už šios bausmės nustatytą vidurkį ir yra artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog jam paskirta laisvės apribojimo bausmė turėtų būti pakeičiama bauda arba turėtų būti sušvelnintos paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygos, motyvuodamas tuo, jog nuteistasis pragyvenimui užsidirba vykdamas į avarinius užsakymus visą parą, užsakymai dažniausiai būna vėlyvu metu arba naktį. Nuteistasis nurodė, kad paskirtas laisvės apribojimas būti namuose nakties metu, visiškai apriboja jo galimybę dirbti, todėl nuteistasis šešis mėnesius bus be darbo ir pajamų, neturės galimybės pragyventi bei užtikrinti išlaikymą mažamečiui vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis nepateikė jokių šiuos teiginius ( t.y. to, jog nuteistojo darbas dažniausiai vyksta nakties metu ) pagrindžiančių duomenų, todėl apelianto teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs. Be to, sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog T. L. V. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad užsiima individualia veikla, transporto, griovimo darbais, tai yra ne tik veikla, susijusia su spynų, durų atrakinimu, kas sudaro pagrindą teigti, jog paskyrus laisvės apribojimo bausmę nuteistojo galimybė dirbti bei aprūpinti save bei šeimą nebus apribota.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba. Pažymėtina, jog probuojamieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, esant poreikiui išvykti iš gyvenamosios vietos darbo reikalais laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., turi teisę kreiptis į probacijos tarnybą pateikdamas tokį prašymą, todėl konstatuotina, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė neapriboja nuteistojo teisės dirbti.

11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. L. V. apeliacinį skundą.

Teisėjai Arūnas BartkusAiva SurvilienėNijolė Žimkienė