- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-283-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02060-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3089-188/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės ūkininkės L. P. 13929,10 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose 14033,57 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad šalys 2014 m. rugpjūčio mėn. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato – karvidės kapitalinio stogo remonto darbus pagal projektą, savo jėgomis ir darbo priemonėmis iš atsakovės medžiagų, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas atlikti darbus ir už atliktus darbus atsiskaityti su ieškovu. Darbai buvo priduoti 2015 m. sausio 13 d. ir suderinta galutinė darbų kaina 27 513,90 Eur. Atsakovė darbus priėmė, tačiau, kaip ir sutartį, darbų perdavimo –priėmimo aktą pasirašyti atsisakė, tuo besąlygiškai priimdama ieškovo atliktus darbus. Atsakovė pagal sutartį su ieškovu pilnai neatsiskaitė, skola sudaro 13929,10 Eur. Prašoma priteisti skolos suma yra didelė, atsakovė, sudariusi sutartį, veikia nesąžiningai, sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl yra pagrindas manyti, kad ji gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo A. L. reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės ūkininkės L. P. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 13929,10 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, papildomai nurodė areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 13929,10 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui; pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti atsakovės panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Teismas nurodė, kad atsakovė yra ūkininkė, kuri galimai neatsiskaitė su ieškovu pagal rangos sutartį. Ieškovas teigia, kad atsakovė vengia vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus pagal rangos sutartį, skolos nepadengė iki šiol, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovės turtą, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, arba turto gali nelikti, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė L. P. atskirajame skunde (b. l. 10-11) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir laikinąsias apsaugos priemones - L. P. priklausančio turto areštą. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio pagrįstumo ir skolos dydžio. Nėra nė vieno dokumento, kuriame būtų ieškovės parašas. Ieškovas, siekdamas priversti atsakovę sutikti su jo nepagrįstu ieškiniu, imasi prievartos priemonių. Turto areštavimas - tai psichologinis spaudimas atsakovei, ieškovo galios demonstravimas. Atsakovė verčiasi ūkine veikla, o ieškovas stengiasi ją sukompromituoti, pakenkti jos verslui. Verslo partneriai, sužinoję apie atsakovės turto areštą, laikys atsakovę nepatikima verslo partnere. Tarp atsakovės ir ieškovo nebuvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurioje turėjo būti nurodyti darbų įkainiai, atlikimo terminas ir kt. Pagal pateiktus dokumentus neaišku, kada buvo sudaryta ieškovo nurodoma žodinė sutartis: ar 2015 m. rugpjūčio mėn., ar 2014 m. rugpjūčio mėn.
Atsiliepimas
Ieškovas A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 18-20) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad rangos sutartis tarp šalių 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaryta žodžiu. Sutartis nebuvo sudaryta raštu atsakovei vengiant ją pasirašyti, galimai siekiant nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pilnai atsiskaityti su rangovu. Sutarties pasirašymą atsakovė vis atidėliojo, motyvuodama tuo, kad jai sutartis nėra reikalinga, nes mokėjimus gali daryti ir be sutarties, tai patvirtindama atsakovė atliko eilę avansinių mokėjimų už darbus. Aplinkybė, kad sutartis nebuvo sudaryta raštu, nedaro sutarties savaime negaliojančia, tik sandorio šalys, nesilaikiusios reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Tęsdama ginčą atsakovė tik stengiasi atitolinti įsipareigojimų įvykdymą, apie ką ji buvo užsiminusi bandant spręsti ginčą taikiai. Atsakovė informavo ieškovą apie turimus įsipareigojimus kredito įstaigoms, kurie galimai užtikrinti įkeitus turtą. Skunde išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir gali imtis veiksmu, dėl kurių ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir finansines galimybes, neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio ir skolos dydžio, nepateikė nė vieno dokumento, kuriame būtų ieškovės parašas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 13929,10 Eur skolą už atliktus atsakovei priklausančio pastato stogo remonto darbus pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Sadoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustatyto rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 2 d.). CK nenumato specialių reikalavimų sudaromo rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, taip pat ir žodžiu. Todėl aplinkybė, kad ieškovas nepateikė šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta ir, kad ieškovas nepagrindė ieškinio. Teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie nagrinėjami ir vertinami tik nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad rangos sutartis tarp šalių 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaryta žodžiu, taip pat paaiškino aplinkybes, kodėl nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde neginčijo aplinkybės, jog ieškiniu pareikšto reikalavimo suma jai yra didelė, nepateikė jokių duomenų savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuojant grėsmei būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 str. 3 d.), kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-188/2016 (Nr. 2-3089-188/2015) patvirtino tarp šalių – ieškovo A. L. ir atsakovės ūkininkės L. P. 2016 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo skolą ieškovui sumokėti dalimis sutartyje nurodytais terminais, kas papildomai pavirtina, kad ieškovo pareikštas ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.