Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. S. paskirta galutinė 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „S“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. S. UAB „S“ naudai priteista 174,95 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai, 95 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 2 d., apie 18.26 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir būdamas prekybos centro „V“ UAB „S“ priklausančioje sporto prekių parduotuvėje „K“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš parduotuvėje esančios prekių lentynos paėmė laisvalaikio batus NIKE AIR ZOOM-TYPE SE, kurių vertė 174,95 Eur, šiuos batus susidėjęs į krepšį praėjo pro kasas už juos nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB „S“ 174,95 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, K. S. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde išskiriamos pavienės aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

5. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl K. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, ir už padarytą baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam paskyrė 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Skirdamas bausmę nuteistajam K. S.pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kaltininko asmenybę – į tai, kad K. S.naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 17 kartų, daugiausia ? už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 58-69), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-85), nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo K. S.atsakomybę lengvinanti aplinkybė ? prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš visų prieš tai minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nusikalstamą veiką K. S. padarė ne dėl kitų įtakos, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis.

6. Analizuojant nuteistojo asmenybę, byloje nustatyta tai, jog K. S., kaip paminėta, anksčiau ne kartą teistas, pastarajam buvo skirtos ir baudos, ir laisvės atėmimo, ir arešto bausmės (b. l. 58-69). Nuteistasis šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą ir už baudžiamąjį nusižengimą 60 parų arešto bausme, nepraėjus įstatyme numatytam trejų metų laikotarpiui, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką ? vagystę. Nuteistasis taip pat turi daug galiojančių administracinių nuobaudų: per tris metus iki nusikalstamos veikos padarymo 16 kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už administracinius nusižengimus, susijusius su turto vagystėmis iš parduotuvių, nė viena iš paskirtų baudų nesumokėta (b. l. 70-85). Tai taip pat itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei aptartų aplinkybių visuma rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo nurodomi socialiniai ar ekonominiai ryšiai, jog jis nori įsidarbinti, grįžti į UAB „U“, turi iš ten darbo pasiūlymą, dirbdamas galėtų padėti savo šeimai, su žmona augina mažametę dukrą, kuriai reikia tėvo ir neįgalią motiną, kuriai reikia pagalbos. Šios nuteistojo nurodomos aplinkybės buvo tiek jo ankstesnių veikų, tiek šios nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau neprivertė pakeisti savo elgesio ir padaryti atitinkamų išvadų. Tai, kad nuteistasis K. S. nusikaltimų darymu ne pirmą kartą pablogina savo teisinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių pasekmė. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti nuteistojo padėties ir tikėti šio pažadais, kad jis daugiau taip nebedarys, taip pat konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus K. S. švelnesnę bausmę nei areštas. Taip pat pažymėtina, jog, kaip nurodo K. S. apeliaciniame skunde, nuo 2022 m. liepos 1 d. neįsigaliojo jokie BK pakeitimai, galintys turėti įtakos jo teisinei padėčiai, susijusiai su bausmės skyrimu, todėl jų pritaikyti šiam nėra galimybės.

7. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, o pastarąjį charakterizuojantys duomenys ? ankstesni teistumai bei baustumai, leidžia spręsti, jog nuteistasis vengia keisti savo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau gali daryti nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti. Pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant arešto bausmę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, kurios galutinis dydis, nepaisant byloje nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, yra tik šiek tiek didesnis nei arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga ar neadekvati padarytai veikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.