- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- A-143-1345-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00622-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. V. P., A. V.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. P. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. V. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–6), kurį patikslino (T 1, b. l. 10–11, 100–102), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-475-10 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatliko savo pareigos kaip įstaiga, teikianti tam tikras paslaugas, nes vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, kuriuose nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pareiškėjo teigimu, advokatas A. Š. konsultacijos su juo metu neįsigilino į pateiktus faktus, kurie pagrindžia, kad įvykio metu jo veiksmuose buvo būtinoji gintis. Be to, nurodė, kad advokatas neįsigilino ir į kitus faktus, kurie nebuvo nagrinėti baudžiamojoje byloje, jog įvykio dieną jis buvo nepakaltinamas dėl senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, o dėl girtumo negalėjo įvykdyti jam inkriminuojamo nusikaltimo, taip pat kad nebuvo tirtos telefoninės stenogramos, aplinkybės, liudijančios, jog buvo sukeistas nusikaltimo įrankis, bei kitos svarbios bylai aplinkybės. Pažymėjo, kad prie prašymo pridėtų dokumentų lapų skaičius pagrindžia, jog jis pateikė išsamią informaciją advokatui apie padarytus pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo manymu, atsakovas vengia atlikti savo pareigą be papildomo piniginio atlygio. Pažymėjo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies c punkto ir 13 straipsnio nuostatos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos suteikia jam teisę į gynybą, numatytą Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnyje, 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse.