- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-1-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43151-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.14.2Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teisme Kupiškio rūmuose 2019 m. lapkričio 11 d. gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį pareikšti D. G. ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – D. T.
2. Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi ši baudžiamoji byla perduota prokurorui konstatuojant, kad šioje byloje surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Teismas nurodė, kad kaltinimas D. G. ir D. T. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį yra prieštaringas ir neaiškus, taip yra pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami bei pasiruošti gynybai.
Šalies argumentai
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Dovilė Maldeikienė skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį bei perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams. Skunde prokurorė nurodo:
3.1. Tiek kaltinime D. G., tiek kaltinime D. T. yra nurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas. Abiejuose kaltinimuose faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tuo tarpu prokuroro kaltinimuose D. G. ir D. T. nurodytos aplinkybės, kad D. G. pagrobtą ir neteisėtai laikytą asmens tapatybės kortelę perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o D. T. asmens tapatybės kortelę įgijo iš asmens, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka to, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš minėto straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, nesudaro pagrindo minėtų asmenų nusikalstamai veikai kvalifikuoti kitaip, nei ji yra kvalifikuota.
3.2. Nesutiktina su teismo išvada, jog nėra aiški prokuroro pozicija dėl M. B.. Ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu prokuroras yra nutraukęs, vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavęs, jog surinktų duomenų nepakanka asmens kaltei pagrįsti. Nutarimas įsiteisėjęs, tiek prokuroras, tiek ir aukštesnysis prokuroras jo nepanaikino ar nepakeitė, kas patvirtina, jog prokuroro pozicija dėl M. B. nėra pakitusi.
3.3. Skirtingai nei nutartyje nurodo teismas, nėra pažeista D. G. ir D. T. teisė žinoti, kuo jie kaltinami, kadangi kaltinamiesiems yra aiškiai nurodyta BK straipsnis pagal kurį jie kaltinami, nurodyta inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas. 2019-10-25 apklausoje D. T., o 2019-10-29 apklausoje ir D. G., pranešus jiems apie galutinius įtarimus, nurodė suprantantys, kuo yra įtariami, išdėstė savo pozicijas dėl pareikštų įtarimų.
3.4. Šiuo konkrečiu atveju apžvelgiant aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės, neatlikus įrodymų tyrimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas yra surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės. Tuo labiau, kad pagal BPK 256 straipsnį prokuroras iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą. Be to ir pats teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-14 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), kas reiškia, jog nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir nustačius kitas su kaltinimu susijusias faktines aplinkybes, teismas gali kaltinimą patikslinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
5. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali perduodama prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui, privalo savo sprendimą motyvuoti nurodydamas, kodėl konstatuotų pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju pagrįstų argumentų skundžiamoje nutartyje nėra.
7. Šioje byloje kaltinamasis D. G., be kitų nusikaltimų, yra kaltinamas tuo, kad: jis pagrobė ir neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentus, t. y. 2018-09-20, laikotarpiu nuo 1 val. iki 20 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš R. K. priklausančios piniginės pavogė R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė prie savęs iki kol ikiteisminio tyrimo metu nustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018-09-25 13.40 val., perdavė ją asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
8. D. T. kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2018-09-22 iki 2018-09-25 13.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) ją laikė prie savęs iki kol 2018-09-25 apie 13.40 val. UAB „B.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pateikė ją kaip savo UAB „B.“ darbuotojai K. M., norėdamas, kad būtų sudaryta sutartis dėl mobilaus maršrutizatoriaus „A.“, 46,80 eurų vertės, įsigijimo.
9. Šioje byloje įtarimai pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti ir kitam asmeniui – M. B. dėl to, kad jis, veikdamas kartu su D. G., neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo fizinio asmens dokumentus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš D. G. gavęs šio pavogtą, R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), ją laikė prie savęs ir gabeno (duomenys neskelbtini) gatvėmis iki kol kartu su D. G. sukūrė planą kaip neteisėtai panaudoti R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) ir 2018-09-25 laikotarpiu nuo 12 val. iki 13.40 val. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiku ir vietoje, perdavė ją D. T., kad šis R. K. vardu išsimokėtinai įgytų UAB „B.“ priklausantį turtą.
10. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės 2019 m. spalio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. B. atžvilgiu nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu – kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nutarimas įsiteisėjęs.
11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, jog pirmiau aptarti kaltinimai D. G. ir D. T. yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o būtent: tos kaltinimų dalys ir aplinkybės, jog D. G. R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (kaltinime D. G.) bei tos, kad D. T. įgijo R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (kaltinime D. T.).
12. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, sutiktina su skundžiamoje nutartyje dėstomais argumentais, kad iš tiesų D. G. ir D. T. pareikštuose kaltinimuose yra nenuoseklumo dėl aplinkybių, susijusių su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas – M. B.. Kaip teisingai nurodoma, šioje byloje prokurorė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu, konstatavo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamajam M. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu jame padaryta išvada, jog byloje surinktų duomenų nepakanka pripažinti, kad M. B. R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę gavo iš D. G. bei vėliau ją perdavė D. T.. Tačiau jau po sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu naujai pareikštuose kaltinimuose D. G. ir D. T. veikų aprašymuose prokurorė visgi nurodo, jog D. G. R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (M. B.) (kaltinime D. G.) bei kad D. T. įgijo R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (M. B.) (kaltinime D. T.). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien tai negali būti pripažįstama esminiu kaltinamojo akto trūkumu, kuris trukdytų nagrinėti bylą ir negalėtų būti pašalintas teisminio bylos nagrinėjimo metu.
13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamojo akto trūkumus pirmosios instancijos teismas siejo su BK 219 straipsnio 3 punkte nustatytu reikalavimu kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013).
14. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kad yra suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynyba. Iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispoziciją, jame yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas – t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, prokurorės pozicija dėl byloje surinktų įrodymų kaltinamųjų kaltei pagal jiems pareikštus kaltinimus pagrįsti pakankamumo ir tuo pačiu dėl įrodinėtinų aplinkybių yra išdėstyta kaltinamajame akte, kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymuose. Pažymėtina, kad pagal įstatyminį reglamentavimą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, jam kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Nagrinėjamu atveju, prokurorė, įsitikinusi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė teismui. Nors, kaip jau aptarta pirmiau, šiuo atveju pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymuose nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios, tačiau pažymėtina, kad dėl bylai reikšmingų aplinkybių ne/įrodytumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atlikęs išsamų byloje surinktų įrodymų tyrimą. Be to, BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, juolab, kad Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme ir kurių nebūtų galima ištaisyti teisme, todėl prokurorės skundas tenkinamas – Panevėžio apylinkės teismo 2019 gruodžio 2 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir D. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.