Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-389/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2007-09-10
Bylos Nr.: 2A-389/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Observis“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno m. savivaldybės administracija "Observis"

Civilinė byla Nr. 2A-389/2007Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant: ieškovo atstovei adv. Rimai Ražinskienei,atsakovo atstovei Ramunei Jakštienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Observis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-588-260/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Observis“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl supaprastinto atviro konkurso diskriminacinės sąlygos panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Observis“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 2 dalimi, 36, 97,120, 122 straipsniais panaikinti diskriminacinę, dirbtinai ribojančią konkurenciją Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuojamo supaprastinto atvirojo konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 47757) sąlygą (3 priedas, 2.1 punktas), reikalaujančią iš tiekėjo „per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jeigu veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, būti įvykdžiusiam sutartis, teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės nei 100 milijonų eurų“.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 2 buvo paskelbtas atsakovo pranešimas apie organizuojamą supaprastintą atvirąjį konkursą teisinėms paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 47757). 2007 m. sausio 16 d. gavus pirkimo dokumentus ir išanalizavus tiekėjui keliamus reikalavimus paaiškėjo, kad pirkimo dokumentų 3.4 punkte yra numatytas reikalavimas, jog „tiekėjas privalo turėti su finansavimo procedūromis susijusių paslaugų teikimo patirtį teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius“. Minėtas reikalavimas patikslintas pirkimo dokumentų 3 priedo 2.1 punkte, numatant, jog minėtų finansinių sandorių apimtis turi būti nemažesnė nei 100 milijonų eurų. Tokia pirkimo dokumentų sąlyga yra pažeidžiami VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principai. Pirkimo dokumentų reikalavimas, nurodantis tiekėjo pareigą pagrįsti kvalifikacijos tinkamumą, įrodant teisinių konsultavimo paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtis ne mažesnė nei 100 milijonų eurų, yra ribojantis konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.). Sumažinus galimybę konkuruoti, didelė dalis subjektų nepagrįstai eliminuojami iš dalyvavimo konkurse, nes negali atitikti perkančiosios organizacijos nustatyto konkurso sąlygų reikalavimo. Konkurso dalyvio kvalifikacijos tinkamumui pagrįsti nėra būtina, jog dalyvis būtų teikęs teisines konsultacines paslaugas rengiant tokios didelės apimties (100 milijonų eurų vertės) sandorius. Konkurso dalyvio kvalifikacija, finansinis, techninis ir ekonominis pasirengimas teikti perkamas paslaugas gali būti įvertinti remiantis kitais pirkimo dokumentuose išdėstytais reikalavimais. VPĮ 36 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs reikalavimai, kuriais remiantis gali būti patikrinamas tiekėjų techninis ir profesinis pajėgumas. Tai, jog laimėjęs konkursą tiekėjas turėtų teikti teisines konsultavimo paslaugas vykdant investicinius projektus, kurių bendra finansavimo suma yra 900 milijonų litų, dar nereiškia, kad tiekėjas, teikęs teisines konsultavimo paslaugas, vykdant mažesnės apimties finansavimo projektus, nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų ir atsakovo keliamų reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. sausio 16 d. raštu atsisakė panaikinti diskriminuojančią pirkimo dokumentų sąlygą ir nurodė ieškovo netenkinančius atsisakymo motyvus. Ieškovo įsitikinimu, jo interesai yra pažeisti, kadangi dėl diskriminuojančios sąlygos neatitikimo jo pasiūlymas dėl teisinių konsultavimo paslaugų teikimo atsakovui būtų atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo UAB „Observis“ ieškinį atmetė.

Ieškovas reikalavimus grindžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, jog atsakovo reikalavimas tiekėjui turėti su finansavimo procedūromis susijusių paslaugų teikimo patirtį teikiant teisines konsultacijas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys turi būti ne mažesnės nei 100 milijonų eurų, akivaizdžiai pažeidžia šiuos principus ar riboja konkurenciją. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio nuostatų. Atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir paslaugos pirkimo dokumentuose apibrėžė, kokios paslaugos jam reikalingos, o priklausomai nuo reikalaujamos paslaugos specifikos nurodė techninio ir profesinio pajėgumo rodiklius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas vertina, jog atsakovo nustatyti rodikliai yra ribojantys konkurenciją, diskriminacinio pobūdžio, tačiau neteigia, kad jie neaiškūs, nepagrįsti ar neproporcingi pirkimo objektui.

Teismas, vertindamas pozicijas dėl „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1S-2, taikymo nustatant konkrečius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, iš dalies sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kad perkančioji organizacija neteisingai taikė Rekomendacijų 18.2 punktą. Atsakovas, nustatydamas tiekėjų techninį pajėgumą apibūdinančius kriterijus, juos skaičiavo ne nuo pirkimo objekto vertės, bet nuo numatomų sudaryti finansinių sandorių vertės, kas neatitiko Rekomendacijų 18.2 punkto reikalavimų. Teismo nuomone, nurodyto Rekomendacijų punkto, o taip pat Rekomendacijų 18.4 punkto reikalavimų griežtas nesilaikymas negali būti vertinami kaip sąlygojantys diskriminacinės, ribojančios konkurenciją sąlygos konkurse nustatymą. Rekomendacijų 13 punkte nurodyta, kad „perkančioji organizacija, nusprendusi pirkimo dokumentuose nustatyti kitokius kvalifikacinius kriterijus, negu nurodyti rekomendacijose, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas“. Teismo įsitikinimu, atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmai nebuvo neteisėti, nes specifiniai kvalifikaciniai kriterijai buvo pasirinkti įvertinus specifinį paslaugos pobūdį.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2007 m. kovo 7 d. rašte konstatavo, jog perkančioji organizacija „nustatė galimai per aukštus, dirbtinai ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus“, tačiau ši tarnyba nenurodė kokiais motyvais pagrįstas toks vertinimas ir kokiu atveju reikalavimai nebūtų per aukšti. Ieškovas taip pat nepareiškė aiškios nuomonės, kokie galimi kiti kriterijai šiuo klausimu. Teismas pripažino, kad viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia perkančiajai organizacijai, kada ši yra įsitikinusi, jog perkamai paslaugai įgyti yra būtina nustatyti išskirtinius reikalavimus paslaugos teikėjui, nustatyti išskirtinius reikalavimus ir tai nelaikytina diskriminuojančia ir konkurenciją varžančia konkurso sąlyga.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Observis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti diskriminacinę, dirbtinai ribojančią konkurenciją atsakovo organizuojamo supaprastinto atvirojo konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 47757) sąlygą (3 priedas, 2.1 punktas), reikalaujančią iš tiekėjo „per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jeigu veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, būti įvykdžiusiam sutartis, teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės nei 100 milijonų eurų“. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pažymėjo VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytą perkančiosios organizacijos pareigą įsigyti reikalingas paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad per griežtų reikalavimų taikymas sąlygoja tiekėjų skaičiaus sumažėjimą ir riboja galimybes įsigyti tinkamas paslaugas už mažesnę kainą. Nepagrįsta teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju taikyti reikalavimai dėl tiekėjo kompetentingumo, patikimumo ir pajėgumo įvykdyti pirkimo sąlygas yra pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

2. Ieškinyje aiškiai išreikšta nuomonė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nustato neadekvačius ir proporcingumo principo akivaizdžiai neatitinkančius reikalavimus, taip pat pažymėta, kad reikalavimai turi atitikti visas VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Perkamos teisinės konsultavimo paslaugos nesuteikia teisės taikyti per griežtus, nepagrįstus ir dirbtinai konkurenciją ribojančius reikalavimus, tuo pažeidžiant teisės aktų nuostatas. VPĮ 97 straipsnis nustato, jog perkančioji organizacija gali pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą ir privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Be to, VPĮ nedraudžia reikalauti, kad tiekėjas būtų apdraudęs civilinę atsakomybę.

3. Sprendime nurodyti argumentai, jog atsakovas skiria ypatingą dėmesį paslaugų kokybei, turi būti vertinami atsižvelgiant į nurodytas papildomas tinkamo įsipareigojimų įvykdymo garantijas, leidžiančias atsakovui išvengti finansinių nuostolių ir įsitikinti tiekėjo pasirengimu suteikti reikiamas paslaugas. Skundžiamos diskriminuojančios sąlygos įtvirtinimas nėra būtinas siekiant įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos pakankamumu.

4. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo teisę taikyti aukštesnius reikalavimus tiekėjams, nei tai numato Rekomendacijos. Rekomendacijos suteikia teisę pasirinkti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jie yra ne tik pagrįsti, tačiau tikslūs, aiškūs bei nepagrįstai neribojantys konkurencijos. Kvalifikacijos reikalavimų pagrindimas buvo pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri jį įvertino kaip nepakankamą ir konstatavo, kad atsakovas nustatė per aukštus, dirbtinai ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, neatitinkančius VPĮ 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų bei neužtikrino įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių pirkimų principų laikymosi. Teismo pozicija, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, kokiais motyvais pagrįstas toks vertinimas ir kokiu atveju reikalavimai nebus per aukšti, yra nepagrįsta. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad perkančioji organizacija, teisingai taikydama rekomendacijų 18.2 ir 18.4 punktų nuostatas, turėjo laikytis numatytos kriterijaus reikšmės ir ginčijamoje pirkimo dokumentų sąlygoje nurodomą sumą apskaičiuoti remdamasi įvykdytomis panašiomis sutartimis, numatant, kad kiekvienos tokios sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės. Perkančioji organizacija šio kriterijaus reikšmę apskaičiavo neteisingai, atsižvelgdama ne į perkamo objekto vertę, o į numatomų finansinių sandorių (investicinių projektų), pateiktų „Prioritetinių Kauno miesto 2005-2015 metų strateginiame plane numatytų projektų sąraše“, kurių įgyvendinimui perkamos teisinės paslaugos, vertę.

5. Ginčijamoje sąlygoje nurodyta suma ženkliai skiriasi nuo rekomenduojamos. Tinkamai pritaikius Rekomendacijas, ginčijamoje pirkimo dokumentų sąlygoje turėjo būti numatyta, kad tiekėjas privalo būti suteikęs teisines konsultavimo paslaugas ne mažiau kaip už 105 000 Lt (150 000 × 0,7 ? 105 000 Lt). Teismas, pateisindamas atsakovo pasirinkimą pasinaudoti nuostata, leidžiančia pirkimo dokumentuose nustatyti kitokius kvalifikacinius kriterijus, negu numatyti Rekomendacijose, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, turėjo įsitikinti, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Teismas nepakankamai išsiaiškino, kuo atsakovas grindžia kitokio kvalifikacinio kriterijaus pasirinkimą bei aukštesnę kriterijaus reikšmę, o tik pasikliovė įsitikinimu, jog tokie kvalifikaciniai reikalavimai yra būtini, įvertinus specifinį paslaugos pobūdį.

6. Atsakovo Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole akcentuojama kvalifikuotų tiekėjų būtinybė, tačiau pažymima, kad už 150 000 Lt galima įsigyti reikalingas paslaugas, nes kalbama tik apie vienos modelinės dokumentacijos parengimą ir teisines konsultavimo paslaugas perkančiajai organizacijai atliekant vieną finansavimo viešąjį pirkimą. Teismas netinkamai vertino protokole nurodytas aplinkybes ir neatkreipė dėmesio, jog pats atsakovas pirkimą sieja tik su vieno finansavimo viešuoju pirkimu ir nepateikia jokių argumentų dėl ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus ir jo reikšmės pasirinkimo.

7. Tai, kad laimėjęs konkursą tiekėjas turėtų teikti teisines konsultavimo paslaugas vykdant finansavimo projektus, kurių suma yra 900 milijonų litų, dar nereiškia, kad tiekėjas, teikęs teisines konsultavimo paslaugas vykdant mažesnės apimties finansavimo projektus, nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų ir atsakovo keliamų reikalavimų. Be to, 900 milijonų suma negali būti atskaitos tašku vertinant kvalifikacinių reikalavimų pasirinkimą, kadangi perkamos paslaugos susiję tik su vienu finansavimo projektu, kurio vertė tiksliai nėra įvardijama.

8. Atsakovas jau ne pirmą kartą numato per griežtus kvalifikacinius reikalavimus, kurių nesugeba atitikti potencialūs tiekėjai.

9. Teismas turėjo konstatuoti, jog atsakovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė itin aukštų, Rekomendacijų neatitinkančių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo būtinybės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovui sumažinus galimybę konkuruoti yra pažeidžiamas viešasis interesas. Dirbtinai apribojus tiekėjų skaičių, sumažėja galimybė racionaliai panaudoti Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšas, o atidedant projektų vykdymą dėl pakartotinių konkursų skelbimo, užkertama galimybė Kauno miesto gyventojams naudotis viešomis paslaugomis per įmanomai trumpiausią laiką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija ne tik konkurso sąlygos atitikimą nediskriminavimo ir proporcingumo principams, bet ir jos pagrįstumą, todėl apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme.

2. Paslaugų tiekėjas turi būti kvalifikuotas, turintis atitinkamos pirkimo objektui patirties, o jo suteiktos paslaugos turi būti kokybiškos, sudarančios sąlygas gauti projektų finansavimą. Nustatant aukštus reikalavimus, siekiama įsitikinti, kad kandidatas yra dalyvavęs dideliuose investiciniuose projektuose, susipažinęs su savivaldybių institucijų skolinimosi galimybes reglamentuojančiais teisės aktais, jų praktiniu taikymu.

3. Nustatant konkurso sąlygas buvo remtasi ir tikėtinos Lietuvos tiekėjų, turinčių teisinių konsultavimo paslaugų patirties bent dėl vieno projekto, kurio vertė 1-70 procentų bendros projektų vertės (900 milijonų litų), galimybių analize, kuri parodė, kad egzistuoja potencialus tiekėjų skaičius. Tik nustačius proporcingą suteiktų paslaugų kainos reikalavimą bus galimybė patikrinti, ar potencialus tiekėjas yra teikęs panašias paslaugas dėl didelių projektų.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo tik prielaidą, bet ne aiškų pažeidimą dėl galimai per aukštų tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų.

Šalies argumentai

5. Apelianto teiginiai, kad ginčijama sąlyga yra diskriminacinė ir dirbtinai ribojanti konkurenciją, grindžiami vien prielaidomis. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, jog jis pats atitinka konkurse keliamus reikalavimus ar kad atitiktų tuos reikalavimus, jei nebūtų ginčijamos sąlygos. Ginčijama sąlyga atitinka visas VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas.

6. Teisės aktai teisę parinkti kvalifikacijos vertinimo kriterijus suteikia perkančiajai organizacijai, todėl būtent ji, vadovaudamasi teisės aktais sprendžia, kokie reikalavimai yra tinkami ir būtini. Apelianto nurodyti reikalavimai tiktų apsisaugoti nuo finansiniu nuostolių, bet ne įvertinti ar tiekėjas turi reikalingą kvalifikaciją ir patirtį teikiant paslaugas pagal panašias sutartis.

Šalies argumentai

7. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo, nes pats apeliantas, vilkindamas Kauno miesto strateginių projektų įgyvendinimą, pažeidžia viešąjį interesą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Išnagrinėjusi bylos aplinkybes ir įvertinusi įrodymus teisėjų kolegija padarė priešingą pirmosios instancijos teismui išvadą, jog nustatydama itin aukštą ginčijamo tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijaus reikšmę perkančioji organizacija (atsakovas) nepagrindė tokio išskirtinio reikalavimo nustatymo būtinybės. Pateikdama kitą faktinių bylos aplinkybių įvertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą (CPK 185 str., 263 str., 302 str., 329 str. 1 d.).

Visos VPI normų pagrindu reglamentuotos viešųjų pirkimų procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Perkančiajai organizacijai tenka įstatymo numatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik nuosekliai vadovaujantis viešųjų pirkimų principais ir griežtai laikantis šių pirkimų procedūras reglamentuojančių reikalavimų gali būti pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas pirkimų tikslas. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešųjų pirkimų principais ir pirkimų tikslais privalu vadovautis aiškinant ir interpretuojant visas VPĮ nuostatas, jų įgyvendinimo tvarką, pirkimo sąlygų nustatymą ir kitus esminius dalykus. Ieškinio pareiškime teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ pirkimo dokumentų (patvirtinti Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. sausio 3 d. protokolu Nr. 32-16-2, pirkimo Nr. 47757, toliau sprendime – Konkurso pirkimo dokumentų) 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nurodyta tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sąlyga, reikalaujanti iš tiekėjo „per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, būti įvykdžiusiam sutartis teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų“, pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, dirbtinai riboja konkurenciją. Pasak ieškovo, šioje sąlygoje numatyta sėkmingai pabaigtų finansinių sandorių, kuriuos sudarant ir vykdant buvo teikiamos teisinės konsultavimo paslaugos, apimtis – ne mažiau kaip 100 mln. eurų, dirbtinai riboja potencialių konkurso dalyvių ratą, sumažina galimybę konkuruoti, nepagrįstai eliminuoja galimybę dalyvauti paslaugų pirkimo procedūrose. Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas reiškia, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams turi sudaryti lygias sąlygas dalyvauti pirkime. Nediskriminavimo principas bus įgyvendintas tuomet, kai perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai tiekėjams bus pagrįsti, atitiks pagrįstus perkančiosios organizacijos prekių, paslaugų ar darbų poreikius. Pagal proporcingumo principą, reikalavimai pirkime dalyvaujantiems kandidatams turi būti proporcingi pirkimo sutarties įvykdymo sudėtingumui, adekvatūs pirkimo pobūdžiui, pirkimo sąlygoms. Žinoma, reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkime, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, negali būti suprantamas kaip absoliutus. Vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d. nuostata). Taigi, visiško lygiateisiškumo arba visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją, nes visuomet atsiras tiekėjų, kurie netenkins to ar kito reikalavimo. Esminę reikšmę turi tai, kad reikalavimai, kurie skirti išsiaiškinti kandidatus ar dalyvius, sugebėsiančius įvykdyti pirkimo sutartį, yra pateisinami ir dirbtinai neribojantys konkurencijos. Šioje byloje yra ginčijama viena iš sąlygų tų reikalavimų, kurie numatyti vertinant pirkime dalyvaujančių asmenų kvalifikaciją. Pažymėtina, kad VPĮ normos įtvirtina perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tik minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir reikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Kadangi įstatymas numato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, tuo ir siekiama, kad tokie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai. Labai svarbu, kad tokie reikalavimai būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d. įtvirtintas teisės imperatyvas). Konkurenciją dirbtinai riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Jeigu perkančioji organizacija nustato aukštus arba pernelyg specifinius reikalavimus, jie pateisinami tik tokiu atveju, kai pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Rekomendacijų 13 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija, nusprendusi pirkimo dokumentuose nustatyti kitokius kvalifikacinius kriterijus, negu nurodyti šiose Rekomendacijose, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Būtent labai aukštų arba išskirtinai specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas gali suponuoti būtinybę kompetentingoms valstybės institucijoms reikalauti pateikti tokių kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą (VPĮ 32 str. 2 d. nuostatos). Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypatingai tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčai arba atsiranda abejonės, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Įstatyme kandidato ar dalyvio gebėjimas įvykdyti sutartį neskirstomas į kokius nors tokio gebėjimo lygius, todėl ir perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus apibūdinančius kriterijus ir jų reikšmes, turi orientuotis tik į tokį šių rodiklių lygį, kuris užtikrintų pakankamą subjekto pasirengimą sėkmingai vykdyti pirkimo sutartį (Rekomendacijų 14 p.).

Kaip jau minėta, ieškovas ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto Konkurso pirkimo dokumentų 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nurodytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sąlygą, pagal kurią reikalaujama iš tiekėjo pateikti „per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, įvykdytas sutartis teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų“. Pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės pripažinta, kad tokia tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sąlyga (reikšmė) priskirtina prie specifinių ir išskirtinių reikalavimų, keliamų perkamos paslaugos teikėjui. Tačiau, kaip jau pažymėta, tokiu atveju perkančioji organizacija (byloje – atsakovas) turi patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad toks kvalifikacinis kriterijus arba jo reikšmė yra pagrįsti, adekvatūs pirkimo vertei, pirkimo objekto sudėtingumui ir specifikai, būtini siekiant užtikrinti sėkmingą paslaugų pirkimo sutarties įvykdymą, nediskriminuojantys tiekėjų ir dirbtinai neribojantys jų konkurencijos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija įrodė tokio kvalifikacinio kriterijaus ir jame numatytos vertinimo reikšmės pagrįstumą. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

Konkurso pirkimo dokumentų 3.4 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjo techninis ir profesinis pajėgumas turi atitikti objekto, dėl kurio finansavimo perkamos teisinės paslaugos, sudėtingumą ir mastą. Teikėjas privalo turėti su finansavimo procedūromis susijusių paslaugų teikimo patirtį teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius. Toks kandidatų ir dalyvių techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo būdas iš esmės atitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būdą (Rekomendacijų 18.2 p.). Šis vertinimo būdas parenkamas atsižvelgiant į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį (VPĮ 36 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju analogiškas kvalifikacijos vertinimo kriterijus apibūdintas Konkurso pirkimo dokumentų 3 priedo 2 punkto 2.1 papunktyje (b. l. 27-28). Kaip minėta, perkančioji organizacija šio kvalifikacijos vertinimo kriterijaus nustatymo tikslingumą siejo su objekto, dėl kurio finansavimo perkamos teisinės paslaugos, sudėtingumu ir mastais (Konkurso pirkimo dokumentų 3.4 p.). Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas (perkančioji organizacija) turėjo pagrįstą teisę vertinant teisinių konsultavimo paslaugų potencialių teikėjų profesinį pajėgumą numatyti minėtą kvalifikacijos vertinimo kriterijų. Tačiau teisėjų kolegija padarė išvadą, kad įvertinant perkamų paslaugų pobūdį (teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas), šio kvalifikacinio kriterijaus reikšmė, kiek tai susiję su dalyvavimu rengiant tokius sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtis ne mažesnė kaip 100 mln. eurų, yra itin aukšta. Išanalizavusi faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, įtikinamai neįrodė tokios išskirtinai aukštos kvalifikacinio kriterijaus reikšmės pagrįstumo vertinant perkamos paslaugos teikėjo gebėjimus sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį. Visų pirma, numatyto kvalifikacijos patikrinimo būdo vertinamojo kriterijaus reikšmė siejama ne su perkamų paslaugų pobūdžiu, kiekiu ir paskirtimi, bet su objektų, dėl kurių finansavimo perkamos teisinės paslaugos, sudėtingumu ir mastais. Šie objektai - tai įvairūs finansiniai investiciniai projektai, numatyti Prioritetinių Kauno miesto 2005-2015 metų strateginiame plane numatytų projektų sąraše (b. l. 80-85). Toks susiejimas neatitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatų parenkant techninio ar profesinio pajėgumo patikrinimo būdus atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį. Šis neatitikimas savaime nedaro ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus nepagrįstu, nes kaip jau minėta, perkančioji organizacija gali numatyti ir specifinius, neįprastus kvalifikacijos kriterijus. Kolegijos nuomone, esminė šio teisinio ginčo sprendimui yra ta aplinkybė, kad ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus reikšmė, kiek ji siejama su sėkmingai pasibaigusių finansinių projektų apimties nustatymu, yra nepagrįstai aukšta. Konkurso pirkimo dokumentų 4.1 punkte apibrėžta perkamų teisinio konsultavimo paslaugų pirkimo apimtis – Kauno miesto investicinių projektų finansavimo vieno projekto finansavimo pirkimo modelinės tipinės dokumentacijos parengimas, pirkimo dokumentų pritaikymas vienam finansavimo konkursui, teisinių ekspertizių atlikimas, tiekėjų atranka, konsultavimas. Į Kauno miesto 2005 – 2015 metų strateginiame plane numatytų prioritetinių projektų sąrašą įtraukti trisdešimt aštuoni įvairių sričių, skirtingo pobūdžio, sudėtingumo ir masto projektai. Jų finansavimui reikalingų lėšų apimtys taip pat yra labai įvairios (nuo 0,16 iki 153,00 mln. Lt). Kadangi perkamų paslaugų apimtis apima vieno projekto finansavimo pirkimo modelinės tipinės dokumentacijos parengimą, pirkimo dokumentų pritaikymą vienam finansavimo konkursui, laikytinas nepagrįstu ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus reikšmės nustatymui visų investicinių projektų numatomo finansavimo bendro masto net už 900 mln. litų sumą taikymas. Numatoma bendra visų investicinių projektų finansavimo suma (900 mln. litų), kaip ginčijamo kvalifikacinio kriterijaus reikšmės nustatymo pagrindas, visiškai neatitinka tokio pobūdžio rekomenduojamos kriterijaus reikšmės nustatymo pagal Rekomendacijų 18.2 punktą, kur nurodoma, kad gali būti reikalaujama pateikti vertinimui tam tikrą skaičių tiekėjo įvykdytų panašių į pirkimo objektą (šiuo atveju – paslaugų pirkimo) sutarčių, kurių vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 0,7 pirkimo objekto vertės. Sutikti su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nustatydama ginčijamo kriterijaus reikšmę perkančioji organizacija taikė Rekomendacijų 18.2 punktą pagal analogiją, nėra jokio pagrindo, nes nustatant ginčijamo kriterijaus reikšmę visiškai nesivadovauta perkamų teisinių konsultavimo paslaugų verte. Konkurso pirkimo dokumentų priedo – teisinių paslaugų teikimo sutarties projekte numatyta, kad sutarties galiojimo terminas būtų 12 mėnesių (b. l. 32-35). Iš perkančiosios organizacijos (atsakovo) viešojo pirkimo komisijos 2007 m. sausio 3 d. protokolo Nr. 32-16-2 matyti, kad teisinėms konsultavimo paslaugoms pirkti 2007 m. Kauno miesto savivaldybės biudžete bus numatoma skirti 150 000 Lt (b. l. 75-76). Šiame komisijos posėdyje buvo pareikšta nuomonė, jog už 150 000 Lt galima įsigyti reikalingas paslaugas, nes kalbama tik apie vienos modelinės dokumentacijos parengimą ir teisines konsultavimo paslaugas perkančiajai organizacijai atliekant vieną finansavimo viešąjį pirkimą. Nurodytos aplinkybės leidžia laikyti pagrįstais apelianto argumentus, kad ginčijamo kriterijaus reikšmė, laikantis Rekomendacijų 18.2 punkto nuostatų, turėjo būti skaičiuojama nuo perkamų paslaugų vertės, kuri 2007 metais sudarytų 150 000 Lt, bet ne nuo visų investicinių projektų, planuojamų įgyvendinti per dešimties metų laikotarpį, numatomo finansavimo bendros apimties. Atsakovas įtikinamai neįrodė ginčijamo kvalifikacijos kriterijaus itin aukštos reikšmės nustatymo pagrindo. Jo teigimas apie tai, kad tokios reikšmės nustatymo tikslingumą lemia pirkimo objekto sudėtingumas yra deklaratyvus, nes paremtas iš esmės tik bendra visų numatomų įgyvendinti investicinių projektų finansavimo suma. Tačiau kaip pripažįstama darbo grupės Kauno miesto 2005-2015 metų strateginiame plane numatytų projektų rengimui organizuoti ir koordinuoti vadovo 2007 m. vasario 13 d. rašte „Dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų pagrindimo“ (b. l. 116-117) įvertinti teisinių konsultavimo paslaugų teikimo patirtį tarptautiniuose projektuose yra labai sunku, nes teikėjas galėjo dalyvauti dideliame tarptautiniame projekte su labai mažu savo indėliu, todėl tokia patirtis visai nevertinga. Itin aukšta kvalifikacijos vertinimo reikšmė, kad numatomų pirkti teisinių konsultavimo paslaugų teikėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį tik tokiu atveju, jeigu dalyvavo teikiant tokio pobūdžio paslaugas valstybės ir savivaldybės institucijoms rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų, atsakovo paremta tik tikėtinomis prielaidomis, todėl negali būti pripažįstama pagrįsta. Atsakovas neįrodė, kuo yra tiek reikšmingos ir tiek specifinės perkamos paslaugos, jog sėkmingai įvykdyti teisinių konsultavimo paslaugų teikimo sutartį galėtų tik toks teikėjas, kuris yra dalyvavęs teikiant panašaus pobūdžio paslaugas labai didelės apimties finansiniuose sandoriuose.

Įstatymų leidėjas suteikė Viešųjų pirkimų tarnybai įgalinimus prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (VPĮ 8 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Įgyvendindama šias funkcijas ir įvertinusi ginčijamų Konkurso pirkimo dokumentų atitikimą VPĮ reikalavimams, Viešųjų pirkimų tarnyba padarė vienareikšmę išvadą, kad ginčijamo kvalifikacijos vertinimo kriterijaus reikalaujama reikšmė (dalyvavimas teikiant paslaugas dėl sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių, kurių apimtys yra ne mažesnės kaip 100 mln. litų) prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. kovo 7 d. rašte Nr. 4S-676 konstatuota, kad ginčijamo kvalifikacijos vertinimo kriterijaus reikšmė yra nepagrįstai aukšta, neproporcinga pirkimo vertei, todėl pažeisti imperatyvūs įstatymo draudimai dirbtinai riboti konkurenciją, nustatyti diskriminacinius, pirkimo vertei neproporcingus reikalavimus tiekėjams arba dalyviams (b. l. 110-111). Pirmosios instancijos teismo pozicija kritiškai vertinti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas yra nepagrįsta, nes šios išvados yra aiškios, vienareikšmės ir kategoriškos. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, kokiais motyvais paremtas jos atliktas pirkimo dokumentų vertinimas, kad nenurodyta, kokie kiti galimi kvalifikacijos reikalavimai nebūtų per aukšti, nepaneigia šios tarnybos išvadų ir nepatvirtina, kad atsakovas pagrindė tokių išskirtinai aukštų reikalavimų nustatymo būtinybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, konstatavusi VPĮ pažeidimus atsakovo parengtuose pirkimų dokumentuose, apsiribojo jų vertinimu, nes perkančiosios organizacijos veiksmai dėl teisės normų reikalavimus pažeidžiančių sąlygų pirkimo dokumentuose nustatymo jau buvo apskųsti teismui.

Kaip jau pažymėta šiame sprendime, Konkurso pirkimo dokumentų 3 priedo 2 punkto 2.1 papunktyje numatytas kvalifikacijos vertinimo kriterijus yra pagrįstas, tačiau nepagrįsta yra šio kriterijaus reikšmė dėl sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties, kuri yra diskriminacinio ir konkurenciją dirbtinai ribojančio pobūdžio. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu paties Konkurso pirkimo dokumentų 3 priedo 2 punkto 2.1 papunktyje nurodyto kvalifikacijos vertinimo kriterijaus. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad turi būti pakeista nepagrįstai aukšta šio kriterijaus reikšmė dėl sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties nustatymo, nes tokia pirkimo dokumentų sąlyga neatitinka VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų nediskriminavimo ir proporcingumo principų, ja pažeidžiamas VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas dirbtinai riboti konkurenciją.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo iš dalies patenkindama ieškinį įpareigoja atsakovą pakeisti įstatymo reikalavimų neatitinkančią Konkurso pirkimo dokumentų sąlygą.

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui priteistina iš atsakovo dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6, 176), o valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Observis“ ieškinį tenkinti iš dalies. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ pirkimo dokumentų (patvirtinti Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. sausio 3 d. protokolu Nr. 32-16-2, pirkimo Nr. 47757) 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nurodytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdė trumpiau negu 3 metus, įvykdytos sutartys teikiant teisines konsultacines paslaugas dėl valstybės ir savivaldybių institucijų rengiant sėkmingai pasibaigusius finansinius sandorius, kurių apimtys ne mažesnės kaip 100 mln. eurų“, toje dalyje, kiek tai susiję su reikalaujamos sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties nustatymu, pripažinti diskriminaciniu ir dirbtinai ribojančiu konkurenciją. Įpareigoti perkančiąją organizaciją Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti supaprastinto atviro konkurso „Teisinių konsultavimo paslaugų pirkimas“ pirkimo dokumentų (pirkimo Nr. 47757) 3 priedo „Dalyvio kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 2 punkto „Techninio ir profesinio pajėgumo rodikliai“ 2.1 papunktyje nurodytą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, kiek tai susiję su reikalaujamos sėkmingai pasibaigusių finansinių sandorių apimties už ne mažiau kaip 100 mln. eurų nustatymu.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Observis“ (kodas 300076474) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) į valstybės biudžetą 29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis