Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-05 · Administracinė byla Nr. I-1326-142/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-556-47-14Nutartis · 2014-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
I-1326-142/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02846-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Trečiasis asmuo
D. P., S. J., M. Š.
Pareiškėjas
MAXIMA LT
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Advokatai
Arkadijus Freidenzonas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1326-142/2013Proceso Nr. 3-61-3-02846-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 7.5.3,1; 7.5.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arkadijui Freidenzonui, atsakovės atstovėms Ditei Rimkutei ir Jurgitai Pučkoriūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., vertėjai Eleonorai Pikulik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos MAXIMA LT, UAB skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ar sankcijos pakeitimo, tretieji suinteresuoti asmenys S. J., D. P., M. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

MAXIMA LT, UAB (toliau – pareiškėja, Bendrovė), atstovaujama advokato Arkadijaus Freidenzono (atstovavimo sutartis t. I, b. l. 27), su skundu (t. I, b. l. 1-11) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 12NKV-57 „Dėl „Maxima LT“ UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – nutarimas Nr. 12NKV-57), arba, tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad nėra pagrindo panaikinti nutarimą Nr. 12NKV-57, pakeisti šiuo nutarimu taikytą sankciją ir taikyti pareiškėjai įspėjimą, neskiriant baudos.

Pareiškėja nutarimą skundžia, kadangi jis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, įtvirtintas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Atsakovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Remiasi Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, kad S. J. prašymą dėl jo galimo klaidinimo atsakovei pagal kompetenciją perdavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Akmenės rajono policijos komisariatas (toliau – Akmenės r. PK) 2011 m. spalio 5 d. raštu, prie kurio buvo pridėta visa reikiama medžiaga. Šį raštą atsakovė gavo 2011 m. spalio 10 d. Atitinkamai atsakovė privalėjo ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, t. y. 2011 m. lapkričio 9 d., priimti motyvuotą nutarimą pradėti ar atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Ta aplinkybė, kad 2011 m. spalio 12 d. atsakovė gavo S. J. skundą, Įstatyme nustatyto termino neprailgina. Pagal Įstatymo nuostatas, atsakovė nenagrinėja ginčų su konkrečiais vartotojais, o nagrinėja asmens, užsiimančio komercine veikla, nesąžiningos komercinės veiklos atvejus. Atsakovė nutarimą pradėti procedūrą priėmė tik 2011 m. lapkričio 11 d., todėl praleido Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Paaiškina dėl L. B., D. P. bei M. Š. skundų. Nurodo, kad dėl šių asmenų skundų atsakovė apskritai nepriėmė nutarimų dėl procedūros pradėjimo, kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Atsakovė 2012 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. NKV-13 prijungti L. B., D. P. ir M. Š. prašymus, pateiktus įvairiomis datomis. Teigia, kad atsakovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Remiasi tuo, kad nei Įstatymas, nei teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1R-68 patvirtintos Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenumato galimybės prijungti gautus vartotojų prašymus prie jau nagrinėjamo pažeidimo medžiagos. Nurodytų asmenų skundai niekaip nebuvo susiję su jau nagrinėjamu pažeidimu. Bet kuriuo atveju toks skundų prijungimas 2012 m. balandžio 24 d. nutarimu yra padarytas pažeidžiant Įstatyme nustatytą 30 dienų terminą. paaiškina dėl S. J. antrojo skundo. Nutarime nurodyta, kad vartotojas S. J. suklaidintas siūlant pigiau įsigyti vyną „Vina Maipo Bi-Varietas“. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 21 d. gavo Telšių AVPK Akmenės r. PK persiųstą medžiagą dėl minėto vyno pardavimo aplinkybių. Atsakovė dėl šios medžiagos iš viso nepriėmė jokio procesinio sprendimo, todėl procedūra, kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, apskritai nebuvo pradėta ir šis epizodas turi būti eliminuotas iš kaltinimo pareiškėjai. Nutarime nurodyta, kad vartotojų klaidinimas galėjo įvykti nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., todėl 2012 m. rugpjūčio mėnesio epizodas iš viso neturėjo būti nagrinėjamas. Atsakovė pažeidė ir Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį. Paaiškina, kad iš 2012 m. balandžio 24 d. nutarimo matyti, jog būtinumą pratęsti nagrinėjimo procedūrą atsakovė motyvavo tuo, kad L. B., D. P. bei M. Š. skunduose nurodyta informacija gali turėti įtakos tyrimui. Tačiau šis motyvas niekuo nepagrįstas. Minėtame nutarime nenurodyta, kokias aplinkybes atsakovė dar privalo ištirti. Todėl nutarime nepagrįstas būtinumas pratęsti tyrimą. Skundžiamame nutarime Nr. 12NKV-57 nėra nurodyti jokie įrodymai, kurie būtų buvę surinkti po 2012 m. balandžio 24 d. Nurodo, kad Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeistos ir dėl to, kad 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas nebuvo išsiųstas pareiškėjai. Pareiškėjai nebuvo pateikti ir vartotojų skundai. Taip pat pažymi, kad pagal nurodytą Įstatymo nuostatą prašymai (skundai) turi būti pateikiami raštu. Taip pat nustatyta ir Taisyklių 5 ir 8 punktuose. Todėl negalėjo būti nagrinėjami elektroniniu paštu gauti skundai (L. B.), turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir pateikti skundą raštu. Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl to skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Paaiškina dėl to, kad atsakovė nustatė tęstinį pažeidimą. Su tuo nesutinka ir teigia, kad jeigu ir buvo atskirų vartotojų klaidinimas, tai sudaro atskirus pažeidimus. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Tokiais teiginiais laiko pareiškėjos atstovo paaiškinimų į užduotus klausimus vertinimą. Paaiškina dėl nuotraukų įrodomosios vertės. Dalies vartotojų skundai buvo grindžiami jų pačių padarytomis nuotraukomis. Mano, kad tokios nuotraukos nelaikytinos įrodymais, nes byloje nėra duomenų apie panaudotas technines priemones, iš nuotraukų negalima suprasti, kada jos buvo padarytos. Dėl S. J. pirmojo skundo nepagrįstumo paaiškina, kad protingai atidus ir apdairus vartotojas iš reklamos matydamas, jog nuolaida taikoma konkretaus gaminio – UAB „Klaipėdos mėsinė“ – dešrelėms, privalo įsitikinti, ar jo iš lentynos paimtos ir prie kasos nuneštos dešrelės yra būtent šio gamintojo (informacija apie gamintoją pateikiama ženklinimo etiketėse ant prekės). Pastebi, kad daugiau nei vienas vartotojas nesikreipė dėl suklaidinimo. Dėl S. J. antrojo skundo paaiškina, kad pažeidimo esmė buvo surašyta tik pareigūno tarnybiniame pranešime. Toks dokumentas negalėjo turėti prejudicinės galios. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad kaina nurodyta teisingai. Dėl M. Š. skundo nepagrįstumo paaiškina, kad kaina, už kurią vartotojas pirko prekę, lentynoje buvo nurodyta teisingai. Pareiškėja vartotojo neklaidino. Atsakovė pažeidimą vertino pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes taip kvalifikuoti pažeidimą nebuvo pagrindo. Dėl L. B. skundo nepagrįstumo paaiškina, kad skundas grindžiamas nuotraukomis, iš kurių nėra galimybės nustatyti jų padarymo datos. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kurių paprašė pati atsakovė, pažeidimo nebuvo. Dėl D. P. skundų nepagrįstumo paaiškina, kad ši skundžiamo nutarimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjai neaišku, kokio konkretaus pažeidimo padarymu ji kaltinama. Dėl D. P. skundo dėl gaminio „Lankų“ paaiškina, kad ne akcijos metu prekė buvo parduodama 4,13 Lt už 0,308 kg. Kainos sumažinimas nurodytas reklaminėje etiketėje „Dėmesio pigiau“ nebuvo tariamas, nes vartoja pakuotę įsigijo už 3,38 Lt. Atsakovė į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė. Dėl D. P. antrojo skundo (dėl maltų džiūvėsėlių) paaiškina, kad kaltinimas grindžiamas abejotinomis nuotraukomis. Nuotraukoje yra kita parduotuvė, nei nurodyta vartotojos skunde, – nuotrauka daryta parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o skunde nurodoma parduotuvė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio prieštaravimo atsakovė netikrino. Teigia, kad pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos kaltinimas pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto yra nepagrįstas. Dėl taikytos sankcijos pagrįstumo paaiškina, kad visi ar dalis kaltinimų turi būti eliminuoti. Todėl ir taikyta sankcija turi būti peržiūrėta. Nebuvo jokios tęstinės klaidinančios veiklos. Taip pat nenustatyta, kad klaidinimas vyko keliuose miestuose. Galimai vartotojams padaryta žala yra neesminė. Jeigu pažeidimai buvo padaryti, tai tik dėl neatsargumo. Atsakovė pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su atsakove, į pareiškėjos pastangas taikiai išspręsti su vartotojais ginčytinas situacijas. Tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime (t. I, b. l. 34-46) su skundu nesutinka ir prašo atmesti.

Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, prašyme (skunde) turi būti nurodomos pareiškėjai žinomos nesąžiningos komercinės veiklos faktinės aplinkybės ir prie prašymo (skundo) pridedami tai patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. Tarnyba 2011 m. spalio 10 d. gavo Šiaulių AVPK Akmenės r. PK persiųstą S. J. prašymą ir visą surinktą medžiagą. Kartu su medžiaga Šiaulių AVPK Akmenės r. PK pateikė 2011 m. lapkričio 5 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad išanalizavus surinktą medžiagą galima būtų įžvelgti nesąžiningos komercinės veiklos požymių, nes Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tačiau Šiaulių AVPK Akmenės r. PK nepateikė dokumentų, kaip tai nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, leidžiančių manyti, kad turi būti pradedamos procedūros pagal Įstatymą, atitinkamai pradedamas skaičiuoti 30 dienų terminas, numatytas Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Tarnyba 2011 m. spalio 12 d. gavo S. J. skundą dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojui, su kuriuo S. J. pateikė nuotraukas, kuriose matomas akcijos skirtukas „Klaipėdos mėsinės virtoms dešrelėms -35%“ padėtas ties kito gamintojo – „Klaipėdos virtų pieniškų dešrelių“ gaminių ir kainos, dėl to galima buvo daryti išvadą, jog buvo galimai atlikti klaidinantys veiksmai, kurie skatino arba galėjo paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą. Todėl Tarnyba, tik gavusi S. J. skundą su pridėtais dokumentais, galėjo pradėti taikyti Įstatyme nustatytą procedūrą. Tarnyba, laikydamasi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino, remdamasi S. J. 2011 m. spalio 12 d. skundu, priėmė 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimą pradėti nagrinėjimo procedūrą. Įstatymas ir Taisyklės nedraudžia prijungti vėliau gautų prašymų prie jau pradėtos nagrinėjimo procedūros. Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, vėliau gavusi skundus dėl to paties komercinės veikos subjekto ir Įstatymo pažeidimo, kai jau yra pradėta nagrinėjimo procedūra, tokius skundus prijungia prie jau pradėtos nagrinėjimo procedūros. Nagrinėjamu atveju, 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu buvo pradėta nagrinėjimo procedūra dėl galimo pareiškėjos padaryto Įstatymo pažeidimo. Tarnyba 2012 m. kovo 7 d. gavo L. B., 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. D. P., 2012 m. kovo 22 d. M. Š. prašymus dėl pareiškėjos veiksmų. 2012 m. balandžio 24 d. nutarimo turinys patvirtina, kad buvo vertintinos L. B., D. P. bei M. Š. skunduose nurodytos aplinkybės ir konstatuota, jog skunduose nurodytos aplinkybės papildo aplinkybes, dėl kurių Tarnyba 2011 m. lapkričio 11 d. pradėjo galimo Įstatymo pažeidimo tyrimą, ir gali turėti įtakos tyrimo išvadoms. Todėl vėliau gauti skundai yra dėl pareiškėjos nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančių veiksmų, dėl kurių 2011 m. lapkričio 11 d. buvo pradėta nagrinėjimo procedūra. 2011 m. lapkričio 11 d. nutarime konstatuota, jog S. J. skunde nurodyti pareiškėjos veiksmai galėjo pažeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Gavus L. B., D. P. ir M. Š. skundus buvo įvertinta, jog skunduose nurodytos aplinkybės taip pat leidžia manyti, jog pareiškėja pažeidė tas pačias Įstatymo nuostatas. Telšių AVPK Akmenės r. PK persiųsta medžiaga dėl vyno „Maipo Bi-Varietas“ pardavimo aplinkybių prijungta 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-43, kuris priimtas remiantis 2012 m. rugsėjo 5 d. pranešimu Nr. 3-478 dėl pareiškėjos Įstatymo pažeidimo, kuriame yra išdėstytos visos nustatytos aplinkybės ir nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas dar vienas Telšių AVPK Akmenės r. PK persiųstas skundas. Todėl pareiškėja nepagrįstai ir neteisingai nurodo, jog dėl minėto persiųsto skundo nebuvo priimtas joks procesinis dokumentas. Paaiškina, kad, jeigu Tarnyba dėl vėliau gautų skundų dėl to paties komercinės veikos subjekto galimo Įstatymo pažeidimo priimtų nutarimus pradėti naują nagrinėjimo procedūrą, objektyviai galėtų prarasti galimybę įvertinti pažeidimo trukmę ir mastą (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis) ir dėl kiekvieno skundo nustačiusi pažeidimą priimtų nutarimą skirti baudą pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį – nuo 1000 iki 30 000 Lt. Tokiu būdu komercinės veiklos subjektui, padariusiam to paties Įstatymo pažeidimus jau pradėto tyrimo metu, būtų skirta keletas baudų (pagal atskirus skundus), tai reikštų, jog baudų suma būtų ženkliai didesnė, nei, pavyzdžiui, skirta šiuo atveju (6 000 Lt). Tarnybos nuomone, pagrindo pradėti atskiras nagrinėjimo procedūras pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį priimant nutarimą dėl vėliau gautų L. B., D. P. ir M. Š. skundų, kai 2011 m. lapkričio 11 d. jau buvo pradėta nagrinėjimo procedūra dėl to paties komercinės veiklos subjekto ir dėl tų pačių Įstatymo nuostatų pažeidimų, nebuvo. Be to, pareiškėja skunde sutinka, jog prijungimas tam tikrais atvejais galėtų būti leidžiamas, kai vėliau gauti prašymai yra susiję su tuo pačiu pažeidimu, dėl kurio jau yra pradėtas nagrinėjimas. Šiuo atveju ir S. J. skundas, ir kiti vėliau gauti ir prijungti skundai yra susiję tiek su tuo pačiu komercinės veiklos subjektu, tiek su tuo pačiu pažeidimu, t. y. pareiškėjos nesąžininga komercine veikla ir klaidinančiais veiksmais. Tai, kad vėliau gautose skunduose yra nurodomos skirtingos prekės, skirtingi miestai ir pan., įtakos neturi, kadangi tyrimo metu buvo sprendžiama, ar tokie veiksmai pasireiškė kaip nesąžininga komercinė veika ir klaidinantys veiksmai, uždrausti Įstatymu. Akivaizdu, kad pareiškėjos argumentai yra asmeniniai pamąstymai ir neturi jokios teisinės reikšmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutarimas yra priimtas neteisėtai. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Tarnyba pažeidimus nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarimo pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos, motyvuotu nutarimu Tarnyba šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Pažymi, kad 2012 m. balandžio 24 d. nutarime aiškiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių nagrinėjimo terminas yra pratęsiamas: Tarnyba pareiškėjos Įstatymo pažeidimo tyrimo metu gavo naujus vartotojų prašymus dėl Bendrovės veiksmų. Terminas pratęstas ne dėl subjektyvių aplinkybių, bet dėl to, jog buvo gauti nauji vartotojų prašymai būtent dėl pareiškėjos veiksmų. Pareiškėjos skunde nurodyti pamąstymai, jog Tarnyba 2012 m. balandžio 24 d. nutarime privalėjo pagrįsti, kaips konkrečiai naujų vartotojų prašymai gali įtakoti išvadas, nurodyti kokias konkrečias aplinkybes būtina aiškintis, yra teisiškai nepagrįsti. Tarnybos nuomone, termino pratęsimas, gavus naujus vartotojų skundus dėl pareiškėjos veiksmų, kurie galimai pažeidžia Įstatymo nuostatas, buvo būtinas veiksmas, siekiant objektyviai įvertinti visas aplinkybes. Tarnyba, gavusi naujus vartotojų skundus, 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. 4-3132 kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti paaiškinimus dėl vartotojų skunduose nurodytų aplinkybių. Pareiškėjos atsakymą Tarnyba gavo tik 2012 m. balandžio 16 d. Pagal Taisyklių 20 punktą, atlikus tyrimą dėl Įstatymo pažeidimo, įgaliotas darbuotojas parengia ir teikia svarstyti Komisijai Įstatymo pažeidimui nagrinėti surinktą medžiagą ir pranešimą apie atliktą tyrimą. Komisija, posėdyje apsvarsčiusi minėtą pranešimą, priima nutarimą: tyrimą dėl Įstatymo pažeidimo nutraukti, papildyti ar baigti. Šiuo nagrinėjamu atveju 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo parengtas pranešimas dėl pareiškėjos Įstatymo pažeidimo Nr. 3-478 ir 2012 m. rugsėjo 5 d. priimtas Tarnybos nutarimas Nr. 12NKV-43, kuriuo Komisija nutarė baigti tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas, ir bylą dėl Įstatymo pažeidimo nagrinėti Komisijos posėdyje. Taisyklių 28 punkte yra nustatyta, jog paskyrus bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pareiškėjui ir komercinės veiklos subjektui, kurio komercinė veikla nagrinėjama, ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki bylos nagrinėjimo Tarnyboje dienos pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tarnyba 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 4-7929 pareiškėjai pateikė minėtą 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 12NKV-43, o 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 4-8097 Tarnyba pareiškėją informavo apie bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas įvyko 2012 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos patalpose, o 2012 m. rugsėjo 28 d. priimtas Nutarimas. Teisės aktuose nustatyti terminai reikalauja ne mažiau kaip mėnesio pasirengimo siekiant atlikti visus būtinus veiksmus ir išsamiai įvertinti visas aplinkybes, tuo labiau gavus naujus vartotojų prašymus, kurie gali turėti įtakos galutiniam sprendimui. Šios aplinkybės taip pat parodo, kad pareiškėjos argumentas, jog Tarnyba po 2012 m. balandžio 24 d. nutarimo priėmimo neatliko jokių veiksmų, yra nepagrįstas, kadangi buvo atliktas ne vienas veiksmas po 2012 m. balandžio 24 d. nutarimo priėmimo, vertinti nauji vartotojų skundai, pareiškėjos paaiškinimai, visa surinkta medžiaga ir pan. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Bendrovė dėl procedūrinių pažeidimų galėjo būti įvertinta kaip daugkartinė Įstatymo pažeidėja, kadangi 2012 m. balandžio 24 d. nutarime nėra nieko panašaus nurodyta, o pratęsimo tikslas – išsamiai įvertinti naujus vartotojų skundus ir išsamiai įvertinus, priimti teisingą galutinį sprendimą. Teigia, kad 2012 m. balandžio 24 d. nutarimas yra motyvuotas ir priimtas teisėtai, o nagrinėjimo procedūros terminas pratęstas pagrįstai. Paaiškina dėl informavimo apie pradėtą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėjimo pagrindo. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos nutarimo nuorašai išsiunčiami asmenims, dėl kurių šis nutarimas yra priimtas. Priėmusi 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimą Tarnyba 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 4-9275 pareiškėjai pateikė jo nuorašą. Nutarimo nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjos buveinės adresu, kuriuo pareiškėjai buvo siunčiami visi raštai ir į kuriuos pareiškėja atsakydavo. Todėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto nutarimo išsiuntimo termino nepažeidė. Nei Įstatymas, nei Taisyklės nenustatyt tarnybos prievolės pateikti gautus vartotojų skundus. Tik priėmusi nutarimą pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą Tarnyba turi prievolę jį pateikti asmenims, dėl kurių nutarimas priimtas (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas pareiškėjai buvo pateiktas. Galimybė susipažinti su bylos medžiaga pareiškėjai buvo nurodyta 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 4-8097, 1.1. punkte. O tai, kad pareiškėja žinojo, jog tokia galimybė buvo, patvirtina pareiškėjos 2012 m. spalio 29 d. raštas, kuriuo pareiškėja prašo Tarnybos leisti susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėja ne tik 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu buvo informuota apie tai, jog yra pradėta procedūra ir gauti vartotojų skundai. Apie Šiaulių AVPK Akmenės r. PK persiųstą S. J. prašymą ir su tuo susijusią medžiagą bei apie gautą S. J. skundą Tarnyba pareiškėją informavo 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. 4-8412 (pareiškėjai pateiktos kopijos), 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 4-8865 pareiškėjai pateiktos S. J. nuotraukų kopijos, 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. 4-3132 pareiškėjai buvo pateiktos D. P. ir M. Š. skundų kopijos, 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 4-4042 pareiškėjai buvo pateiktas 2012 m. balandžio 24 d. nutarimas, kuriame išdėstytos visos nustatytos aplinkybės, buvusios iki 2012 m. balandžio 24 d., 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 4-7929 pareiškėjai Tarnyba pateikė 2012 m. rugsėjo 5 d. priimtą nutarimą Nr. 12NKV-43 ir 2012 m. rugsėjo 5 d. pranešimą Nr. 3-478, kuriuose buvo išdėstyta visa tyrimo medžiaga ir aplinkybės, nurodyti visi vartotojų skundai ir kt. Todėl pareiškėja žinojo apie tyrimą, jo eigą, gautus vartotojų skundus ir turėjo visas galimybes gintis. Pareiškėja taip pat neteisingai nurodo, kad Tarnyba priėmė ir prijungė L. B. skundą, gautą elektroniniu paštu nepasirašytą. Pirmiausia, L. B. skundas buvo perduotas 2012 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 3-191, prašant prijungti skundą prie jau pradėto tyrimo. Antra, nors L. B. skundą ir pridedamą medžiagą atsiuntė elektroniniu paštu, tačiau L. B. skundas yra atitinkantis visus reikalavimus ir tinkamai pasirašytas. Trečia, teisės aktai nenustato, kad pasirašytas skundas negali būti pateiktas elektroniniu paštu ar faksu, ir nereikalauja, kad būtų pateikiamas skundo originalas, kaip nurodo pareiškėja. Todėl pareiškėjos argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir klaidinantys. Paaiškina dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su „tęstine“ veikla. Nurodo, kad nėra aišku, ką pareiškėja laiko „tęstine veika“. Pareiškėjos cituojamuose nutarimo teiginiuose nėra nė vienu žodžiu minima, jog pareiškėja atliko „tęstinę veiką“. Taip pat ir visame nutarime nėra nurodoma, kad pareiškėjos nesąžiningi ir klaidinantys veiksmai būtų buvę laikomi tęstiniais. Todėl atsakovės nuomone, pareiškėjos skunde pateikiama neteisinga nutarimo interpretacija. Nutarime, vertinant pažeidimo trukmę ir nurodant, kada buvo gauti visi vartotojų skundai, nurodoma, jog „Todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pažymi, jog vartotojų klaidinimas galėjo vykti laikotarpiu nuo 2011-10-10 iki 2012-04-02“ (Nutarimo 12 lapas 1 pastraipa). Tokiu būdu buvo įvertinta, jog buvo fiksuotas ne vienas pažeidimas, o keli per laikotarpį nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., tai parodo, kad pareiškėjos klaidinantys veiksmai pasikartojo, pareiškėjos veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų. Tačiau nurodymas, kad vartotojų klaidinimas galėjo vykti nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., įvertina tik pažeidimo trukmę, tačiau nepasako, jog Tarnyba vertino tokius veiksmus kaip tęstinius. Pareiškėjos pamąstymai dėl „tęstinės veikos“ nėra suprantami ir negali turėti jokios įtakos nutarimo teisėtumui, kadangi Tarnyba Įstatymu yra įpareigota skiriant baudą atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis), o pažeidimo trukmė vertinama būtent atsižvelgiant į tai, kada buvo padaryti pažeidimai, gauti vartotojų prašymai. Paaiškina, kad sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Komisijai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Pareiškėjos cituojamas nutarimo teiginys „<...>teigtina, kad nagrinėjama bendrovės veikla apėmė net kelis Lietuvos miestus“ nutarime buvo nurodytas vertinant ne „tęstinumą“, bet pažeidimo mastą. Tarnybos nuomone, pareiškėjos argumentai dėl Tarnybos išankstinio nusistatymo yra visiškai nepagrįsti ir paremti spėliojimais. Komisija užduoti klausimus gali savo nuožiūra, siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes. Sprendžiant pagal surinktą bylos medžiagą, nurodyti klausimai yra susiję su nagrinėta byla, o dėl kokių priežasčių pareiškėja mano, jog minėti teiginiai leidžia teigti dėl Tarnybos išankstinio nusistatymo, nėra aišku. Pareiškėja nepateikė pastabų dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. protokolo, todėl laikoma, jog ji su juo sutiko ir jame išdėstyti faktai yra teisingi. Pagrindo neigti, jog pareiškėjos atstovas posėdyje nenurodė minėtų teiginių dėl L. B. atvejo, nėra. Negalima sutikti, jog minėtas Nutarimo teiginys 7 lapo 9 pastraipoje yra ištrauktas iš konteksto. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog vertino neleistinus įrodymus. Tarnyba, priimdama nutarimą, vertino ir vadovavosi visų turimų įrodymų visuma, t. y. duomenimis, gautais iš vartotojų, pareiškėjos paaiškinimais, Šiaulių AVPK Akmenės r. PK, Telšių AVPK Akmenės r. PK pateikta medžiaga, atsižvelgė į 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu išsakytus paaiškinimus. Tarnyba surinko bylai reikšmingus dokumentus, medžiagą, iš kurių padarė pagrįstą išvadą dėl atsakomybės taikymo pareiškėjai. Įrodymai, kuriais grindžiama pareiškėjos kaltė, vertinant juos atsiradimo (chronologiniu) ir šaltinių (įrodinėjimo priemonių) patikimumo aspektu, neturi tarpusavio prieštaravimų, yra konkretūs, išsamūs, logiški. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti keturių vartotojų prašymai, su kuriais vartotojai pateikė nuotraukas, kasos kvitus. Pareiškėja nepateikė konkrečių teisinių argumentų, kodėl nuotraukos šioje byloje negali būti įrodymais. Ne tik nuotraukos patvirtina tai, jog pareiškėjos veikla neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė ar galėjo iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį dėl siūlomo produkto (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), atitiko klaidinančius veiksmus (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir pareiškėjos atstovo posėdyje išsakyta pozicija dėl L. B. atvejo, taip pat pareiškėja 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. SR-11-6621 nurodė, jog susipažinus su pateiktomis spalvotomis nuotraukomis, bendrovė pripažįsta, kad akcijos skirtukas su 35% nuolaida „Klaipėdos mėsinės“ virtoms dešrelėms, kaip užfiksuota S. J. nuotraukose, buvo netinkamai pritvirtintas prie vitrinos prekybos centre, t. y. skirtukas pritvirtintas prie akcijoje nedalyvavusio produkto – „Klaipėdos maisto“ virtų pieniškų dešrelių. Pareiškėja nurodė, kad tai galėjo įvykti dėl parduotuvės darbuotojų neatidumo, dėliojant akcijos medžiagą, arba dėl pačių vartotojų veiksmų. Taip pat Telšių AVPK Akmenės r. PK tarnybiniame pranešime užfiksuotas Bendrovės vyr. kasininkės paaiškinimas, jog įvyko klaida, nes vienas iš darbuotojų nepakeitė akcijos metu galiojusios kainos į reguliarią kainą. Be to, pareiškėja ir bylą nagrinėjant posėdyje, ir skunde akcentuoja ne pareiškėjos, bet pareiškėjos prekybos centrų darbuotojų technines klaidas. Tai rodo, kad pareiškėja sutinka, jog pareiškėjos darbuotojams, vykdant nuolaidų/akcijų programų išpildymą, gali kilti minėtų vartotojų skunduose nurodytos aplinkybės. Kadangi pareiškėjos prekybos centrų darbuotojai atstovauja būtent Bendrovę, pareiškėja neturi pagrindo neprisiimti atsakomybės už jos darbuotojų veiksmus. Paaiškina dėl vartotojų skundų pagrįstumo. Remiasi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nuostatomis, paaiškina, kad komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama vidutinio vartotojo atžvilgiu. Nesąžiningai elgiasi tas komercinės veiklos subjektas, kurio pateikiama informacija vartotojams yra klaidinanti. Vertinant, ar pateikiama informacija yra klaidinanti, ypatingą dėmesį svarbu atkreipti į informaciją apie produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą, kadangi tai laikoma esmine informacija, kurią privaloma pateikti kiekviename komerciniame pasiūlyme. Taigi produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio. Vartotojų ekonominiam elgesiui, tam tikram sprendimui dėl sandorio priėmimo didelę įtaką daro pateikiama informacija apie produktų kainoms taikomas nuolaidas, kadangi vartotojai, gavę tokią informaciją, mano, kad jie sutaupys tam tikrą dalį pinigų, t.y . prekę įsigys pigiau. Pavyzdžiui, vartotojas S. J. skunde nurodė, jog atvyko į parduotuvę „MAXIMA“ nusipirkti „Klaipėdos maisto“ virtų pieniškų dešrelių tik dėl vitrinose skelbiamos palankios ir konkurencingos kainos. Pareiškėja, nurodydama prekės kainą su nuolaida, paskatino vartotojus įsigyti prekes, kurių, esant kitomis aplinkybėms (kainai be nuolaidos), vartotojai nepirktų. S. J. atveju prekės pavadinimas „Klaipėdos maistas“ virtos pieniškos dešrelės, kuriai buvo taikoma 35% nuolaida, ir prekės pavadinimas „Klaipėdos mėsinės“ virtos dešrelės, kuriai nuolaida nebuvo taikoma, bet nuolaidų skirtukas buvo pridėtas prie minėtos prekės, galėjo suklaidinti ir suklaidino vartotoją taip pat dėl prekės pavadinimų panašumo. Tarnybos nuomone, įvertinus pareiškėjos prekių išdėstymo planogramą, galima teigti, jog vartotojo S. J. atveju, kai vartotojas nusprendė pasinaudoti bendrovės teikiamu pasiūlymu (įsigyti prekę su nuolaida), ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu iškreipė faktas, kad „Klaipėdos maistas“ virtos pieniškos dešrelės bei „Klaipėdos mėsinės“ virtos dešrelės lentynoje buvo išdėstytos viena šalia kitos, todėl dėl prekių pavadinimų panašumo bei akcijos skirtuko žymos prie „Klaipėdos mėsinės“ virtos dešrelės, o ne prie „Klaipėdos maistas“ virtos pieniškos dešrelės, suklaidino vartotoją. Pareiškėja 2011 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. SR-M-6621 nurodė, jog susipažinusi su pateiktomis S. J. spalvotomis nuotraukomis, pripažįsta, kad akcijos skirtukas „35 proc. nuolaida „Klaipėdos mėsinės“ virtoms dešrelėms“, kaip jis užfiksuotas nuotraukose, yra pateiktas netinkamai. Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. skundą, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartyje Nr. II-8-457/2011 nustatė, kad „Klaipėdos maistas“ virtų pieniškų dešrelių brūkšninis kodas ir jo skaitmeninis atitikmuo sutapo su gaminio pavadinimą ir kainą skelbiančioje etiketėje, patalpintoje 35 proc. nuolaidą siūlančios etiketės fone. Joniškio rajono apylinkės teismas nustatė, kad apgaudinėjimas gali pasireikšti ir manipuliavimu informacija, įkaitant prekių ir jų gamintojų pavadinimus, brūkšninius kodus ir prekių savybes, manipuliavimu prekių ir reklaminės medžiagos išdėstymu, kai akciją skelbiančiose etiketės išdėstomos prie pat ar ant prekių, kurioms nuolaidos netaikomos. M. Š. atveju, vartotojas pirko plovimo šluostes, tačiau sumokėjo ženkliai daugiau, kadangi kasoje išmušė ne plovimo šluosčių, bet grindų šepečio su kotu kainą. D. P. atveju, vartotoja įsigijo „Lankų“ lydyto tepamo sūrio gaminį, ant kurio pakuotės buvo nurodyta „Dėmesio pigiau“, tačiau kaina nepakeista, o ant maltų džiūvėsių „Meistro kokybė“ nurodyta kaina 2,19 Lt, tačiau kasos kvite kaina buvo išmušta 2,99 Lt. Sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Komisijai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju įvyko ir konkretus bei realus suklaidinimas, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė Įstatymo pažeidimus, o byloje surinkta medžiaga, įskaitant ir vartotojų paaiškinimus, leido daryti išvadą, kad vartotojų skundai yra pagrįsti. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog Telšių AVPK Akmenės r. PK tyrėjos R. Z. 2012 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. vynas „Vina Malpo Bi-Varietas“ pareiškėjos parduotuvėje buvo siūlomas įsigyti už 11,99 Lt, o parduotas S. J. už 16,99 Lt, neturi ir negali turėti Tarnybai jokios prejudicinės galios ir turi būti Tarnybos tikrinamas. Pareiškėja dėl to nepateikia jokių teisinių argumentų. Minėtas tyrėjos paaiškinimas surašytas pačios tyrėjos ranka, taip pat pasirašytas, todėl, Tarnybos nuomone, nėra pagrindo manyti, jog jame išdėstyti faktai yra klaidingi ar melagingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad minėtas aplinkybes nurodo Telšių AVPK Akmenės r. PK tyrėja. Be to, priimdama Nutarimą Tarnyba vertino ir vadovavosi visų turimų įrodymų visuma. Paaiškina dėl taikytinos sankcijos dydžio. Dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti keturių vartotojų prašymai, todėl nagrinėjamu atveju įvyko ir konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Tarnybos nuomone, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad vartotojams padaryta žala yra neesminė, pinigine išraiška matuojama litais ar net lito dalimis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos Įstatymu saugomiems vartotojų interesams, yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju ekonominio elgesio iškreipimo faktas pasireiškė skirtingiems vartotojams, skirtingu laiku ir skirtinguose miestuose. Pareiškėjos veiksmai padarė žalą ir iš esmės pažeidė Įstatymo saugomus vartotojų interesus ir negali būti vertinami kaip mažareikšmis pažeidimas. Komisija įvertino Įstatymo 13 straipsnyje nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė pareiškėjai ženkliai mažesnę nei pradinis vidurkis baudą (6000 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 29) paaiškina, kad 2012 m. vasario 29 d. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirko daug prekių ir lydytą sūrelį „Lankų“, ant kurio pakuotės buvo etiketė „Pigiau“, ir kaina perkainuota iš 4,31 Lt į 3,38 Lt, iš jos paėmė 3,08 Lt. Ji nesupranta, kokia yra tikra kaina. 2012 m. balandžio 2 d. toje pačioje parduotuvėje pirko džiūvėsėlių, etiketėje nurodyta kaina buvo 2,19 Lt, o kasoje išduotame čekyje kaina nurodyta 2,99 Lt. Dėl tokių faktų ji pateikė skundą. Teigia, kad niekada nebūna parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini)., todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad džiūvėsėlius galėjo pirkti parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat D. P. nurodo ir kitus visai naujus atvejus, kai ji buvo klaidinama parduotuvėje „Maxima“, teigia, kad tokie dalykai vyksta labai dažnai.

Teismo posėdyje D. P. palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. (t. II, b. l. 30) pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jo pozicija dėl trijų apgaudinėjimo atvejų buvo išsamiai išdėstyta jo 2011 m. spalio 11 d. skunde Tarnybai. Nurodė, kad gali įrodyti jo telefonu darytų nuotraukų autentiškumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (t. II, b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas yra dėl Tarnybos ir jos Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo „Dėl „MAXIMA LT“ UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ Nr. 12NKV-57 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo Nutarimu Tarnyba pareiškėjai skyrė 6000 Lt baudą už Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą.

Nutarimą Nr. 12NKV-57 pareiškėja ginčija dėl procedūrinių pažeidimų ir dėl to, kad Tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė Įstatymo pažeidimus.

Pareiškėja ginčija procesinius Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas (skundas) dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – prašymas (skundas) turi būti pateiktas raštu. Prašyme (skunde) nurodomos pareiškėjui žinomos nesąžiningos komercinės veiklos faktinės aplinkybės. Prie prašymo (skundo) pridedami tai patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos nutarimo nuorašai išsiunčiami asmenims, dėl kurių šis nutarimas yra priimtas.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2011 m. spalio 10 d. gavo Šiaulių AVPK Akmenės r. PK persiųstą S. J. prašymą ir su tuo susijusią medžiagą (t. I, b. l. 47). Pareiškėja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą skaičiuoja nuo šios datos, o atsakovė šį terminą skaičiuoja nuo 2011 m. spalio 12 d., kai Tarnyba gavo S. J. prašymą (t. I, b. l. 77-79).

Nustatyta, kad Tarnyba, gavusi informaciją iš paminėtų dviejų šaltinių, 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. 4-8412 (t. I, b. l. 95-96) pranešė pareiškėjai apie visą gautą medžiagą (iš VPK ir S. J.) ir jos kopiją persiuntė pareiškėjai, kartu prašė pateikti paaiškinimus. Dėl to nepagrįsti yra pareiškėjos argumentai, kad jai nežinoma, kokiu pagrindu pradėtas pažeidimo tyrimas. Pareiškėja 2011 m. spalio 27 d. dėl to teikė Tarnybai paaiškinimą (t. I, b. l. 97-98). Tarnyba dar kartą informaciją dėl S. J. skundo teikė pareiškėjai 2011 m. lapkričio 2 d. raštu (t. I, b. l. 117), o pareiškėja teikė dar vieną paaiškinimą 2011 m. lapkričio 4 d. raštu (t. I, b. l. 121). Tik atlikusi šiuos veiksmus Tarnyba priėmė 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 12NKV-54 (t. I, b. l. 122-125), kuriuo nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl MAXIMA LT, UAB veiksmų galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas. Šio nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad buvo išnagrinėtas vartotojo S. J. prašymas. Minėtoje Šiaulių AVPK persiųstoje medžiagoje buvo tik S. J. skundas Šiaulių AVPK Akmenės r. PK viršininkui (t. I, b. l. 56) ir nebuvo jokio vartotojo skundo Tarnybai, nors persiųstoje medžiagoje ir buvo daug informacijos apie galimą pažeidimą. Todėl Tarnyba pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas teisingai skaičiavo terminą, per kurį turi būti pradėtas vartotojo skundo tyrimas – nuo vartotojo skundo gavimo dienos. Be to, tik S. J. papildomai pateikė vitrinos su klaidinančia informacija nuotraukas. Todėl teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 12NKV-54 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant terminų, todėl juo galėjo būti pradėta pažeidimo tyrimo procedūra.

Kitas procedūros pažeidimas, kurį nurodo pareiškėja, yra L. B., D. P. ir M. Š. skundų prijungimas prie tyrimo medžiagos.

Nustatyta, kad Tarnyba 2012 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 12NKV-13 (toliau – nutarimas 12NKV-13) (t. I, b. l. 153-154), kuriuo nutarė pratęsti Bendrovės galimo Įstatymo pažeidimo procedūrą iki 2012 m. spalio 11 d. ir prijungti L. B., D. P. bei M. Š. prašymus dėl Bendrovės veiksmų prie 2011 m. lapkričio 11 d. pradėto tyrimo. Šiame nutarime yra pateikiami motyvai dėl termino pratęsimo. Nurodyta, kad dėl Bendrovės jau yra inicijuotas tyrimas, o gauti vartotojų prašymai ir juose nurodytos aplinkybės (2012 m. kovo 7 d. L. B., 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. D. P., 2012 m. kovo 22 d. M. Š.) papildo jau tiriamas aplinkybes dėl galimo Įstatymo pažeidimo. Nurodyta, kad papildomai prašymuose pateikta informacija gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo išvadoms. Dėl to nutarta pratęsti tyrimo terminą. taip pat nurodyta, kad bus siekiama surinkti papildomų įrodymų. Vertindamas šio nutarimo teisėtumą teismas daro išvadą, kad Tarnyba nors ir priėmė motyvuotą nutarimą pratęsti terminą, tačiau toks nutarimas turėjo būti priimtas tik tuo atveju, jeigu naujai gauti vartotojų prašymai būtų priimti nagrinėti, kaip tai nustato Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis.

Suprantama, kad, jeigu Tarnyba elgtųsi taip, kaip siūlo pareiškėja (dėl kiekvieno gauto prašymo priimtų motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą, kaip yra nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje), akivaizdžiai būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės, nes tuomet Tarnyba galimai pradėtų dar kelis naujus tyrimus ir galimai nustatytų buvus Įstatymo pažeidimą ir skirtų baudas, kurios nebūtų sumuojamos jas apjungiant apėmimo būdu, tai būtų atskiros baudos, pažeidimai galimai būtų pakartotiniai, tai sunkintų pareiškėjos atsakomybę. Todėl iš esmės prijungiant tyrimo metu gautus prašymus ir dėl tyrimo metu įvykusių faktų, Tarnyba pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, jeigu tie prašymai būtų priimti nagrinėti, kaip nustato Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Tarnyba pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas kontroliuoja, kaip laikomasi Įstatymo nuostatų, t. y. vykdo ir Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, o Įstatymas nustato nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimą, nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus. Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1291 patvirtintuose Tarnybos nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (2 punktas). Tokie uždaviniai suponuoja galimybę sujungti gautus ir priimtus prašymus į vieną bylą.

Kita vertus, Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūrą inicijuoja asmenų prašymai (skundai) arba 15 straipsnyje numatytų subjektų prašymai ir pranešimai. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjimo procedūra dėl šių prijungtų prašymų taip pat turėjo būti pradėta per trisdešimt dienų nuo prašymų gavimo dienos, ta procedūra galėjo būti pradėta ir tokio turinio nutarimu, kaip ir nutarimas Nr. 12NKV-13, tačiau pirmiausiai turėjo būti nuspręsta pradėti prašymų nagrinėjimo procedūrą, o po to, kitu punktu – prijungti gautus prašymus prie jau vykdomo nagrinėjimo. Prašymo nagrinėjimo pradėjimo terminas Tarnybai priimant nutarimą Nr. 12NKV-13 nebuvo praleistas tik dėl D. P. 2012 m. balandžio 2 d. prašymo, dėl visų kitų paminėtų prašymų 30 dienų terminas buvo praleistas. Dėl to teismas daro išvadą, kad L. B. prašymas nebuvo pradėtas nagrinėti, faktiškai pradėtas nagrinėti pažeidus Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir tvarką, D. P. 2012 m. kovo 20 d. prašymas nebuvo pradėtas nagrinėti, nors faktiškai pradėtas nagrinėti pažeidus minėtą terminą ir tvarką, M. Š. prašymas nebuvo pradėtas nagrinėti kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir faktiškai pradėtas nagrinėti praleidus nustatytą terminą. Atsakovė teigia, kad nei Įstatymas, nei Taisyklės tokio prijungimo nedraudžia, todėl daro išvadą, kad tai yra leidžiama. Šiuo atveju nagrinėjamas ginčas administracinės teisės reguliavimo srityje, o administracinėje teisėje, skirtingai nuo civilinės teisės, galioja principas, kad viešojo administravimo institucijoms leidžiama atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Aiškinant Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį galima teigti, kad bet kuriuo atveju dėl gautų prašymų per 30 dienų turi būti priimtas nutarimas dėl jų nagrinėjimo, ši nuostata yra imperatyvi. Kaip minėta, toks nutarimas galėjo būti išdėstytas kartu sprendžiant dėl termino pratęsimo ir dėl pradėtų nagrinėjimų sujungimo, t. y. vienu nutarimu. Šiuo atveju Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas nutarimas nebuvo priimtas, taip pat nepriimtas nutarimas atsisakyti pradėti procedūras dėl gautų prašymų. Dėl to pareiškėjos teisės buvo pažeistos, nes pareiškėja tik iš Nutarimo Nr. 12NKV-13 sužinojo, kad faktiškai pradėtos dar kelios nagrinėjimo procedūros, kai tuo tarpu tuo metu jau buvo pasibaigę terminai pradėti tokių prašymų nagrinėjimą (išskyrus D. P. 2012 m. balandžio 2 d. prašymą). Todėl pareiškėja turėjo pagrindą manyti (jeigu žinojo apie tokius prašymus), kad jie nepriimti nagrinėti. Pareiškėjai šis nutarimas buvo išsiųstas (t. I, b. l. 155), todėl pareiškėja tik tada sužinojo, kokie prašymai dar papildomai bus nagrinėjami. Nors pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apie tuos papildomai nagrinėjamus prašymus nežinojo, tačiau tai nepaneigia padaryto Įstatymo pažeidimo. Gavusi nutarimą Nr. 12NKV-13 pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su gautais prašymais. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimo metu procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija (dalyviai išvardinti Įstatymo 18 straipsnyje).

Nustatyta, kad Telšių AVPK Akmenės r. PK 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu (t. I, b. l. 157) persiuntė medžiagą dėl vyno „Maipo Bi-Varietas“ pardavimo aplinkybių. Atsakovė teigia, kad ši medžiaga buvo prijungta 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-43 (t. I, b. l. 178), tačiau šiame nutarime dėl iš Telšių AVPK gautos nurodytos medžiagos iš viso nėra priimtas joks sprendimas. Atsakovė teigia, kad apie medžiagos prijungimą prie nagrinėjamos medžiagos reikia spręsti iš 2012 m. rugsėjo 5 d. pranešimo Nr. 3-478 dėl pareiškėjos Įstatymo pažeidimo, kuriame yra išdėstytos visos nustatytos aplinkybės ir nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas dar vienas Telšių AVPK Akmenės r. PK persiųstas skundas. Tačiau toks atsakovės teiginys yra nepagrįstas, nes, kaip nustato Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, dėl bet kokio gauto prašymo ne vėliau kaip per 30 dienų Tarnyba privalo priimti motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą. Telšių AVPK pateiktoje medžiagoje buvo nurodomas naujas pažeidimo atvejis, todėl dėl jo nagrinėjimo pradėjimo turėjo būti priimtas motyvuotas nutarimas. Pareiškėjai buvo išsiųstas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-43 ir 2012 m. rugsėjo 5 d. pranešimas Nr. 3-478 (t. I, b. l. 179), tačiau pranešime Nr. 3-478 nenurodyta, kad pradedama nagrinėjimo procedūra dėl nurodyto VPK pranešimo ir gautos medžiagos, o tiesiog konstatuojama, kad tokia medžiaga gauta, nurodomas jos turinys ir tai, kad Akmenės r. PK iš surinktos medžiagos nustatė, kad Bendrovės veiksmuose galimai yra nesąžiningos komercinės veiklos požymių.

Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad teisę kreiptis į Tarnybą dėl šio įstatymo pažeidimo turi: vartotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos, taip pat Tarnyba turi teisę pradėti šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą (15 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi, bet kuriuo atveju, nuspręsdama pradėti pažeidimo nagrinėjimą, Tarnyba privalo priimti motyvuotą nutarimą. Dėl Telšių AVPK 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateiktos informacijos joks motyvuotas nutarimas pradėti nagrinėjimą nebuvo priimtas, tuo pažeistos Įstatymo 15 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nepriėmus motyvuoto nutarimo pradėti pažeidimo nagrinėjimą, tampa neaišku, kas yra prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai, kurie nurodyti Įstatymo 18 straipsnyje, tuo tarpu šie dalyviai turi teises, kurios nurodytos Įstatymo 20 straipsnyje.

Atsakovė teigia, kad nebuvo pagrindo pradėti atskiras nagrinėjimo procedūras pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį priimant nutarimą dėl vėliau gautų L. B., D. P. ir M. Š. skundų, kai 2011 m. lapkričio 11 d. jau buvo pradėta nagrinėjimo procedūra dėl to paties komercinės veiklos subjekto (pareiškėjos) ir dėl tų pačių Įstatymo nuostatų pažeidimų. Nurodo, kad tai pasunkintų pareiškėjos padėtį. Tačiau, priėmusi motyvuotus nutarimus pradėti nagrinėjimo procedūrą, Tarnyba turėjo galimybę kartu tuo pačiu nutarimu išspręsti ir prašymų nagrinėjimo sujungimo klausimą, o tokiu atveju pareiškėjos teisės nebūtų pažeistos.

Todėl teismas daro išvadą, kad pradedant dalies gautų prašymų ir pranešimų nagrinėjimą buvo pažeistos Įstatymo 15 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatos. Sprendžiant klausimą, ar tokie procedūros pažeidimai gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą aktą remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, būtina įvertinti skundžiamą nutarimą ta prasme, ar jame konstatuoti pažeidimai pagal tuos prašymus ir pranešimus, dėl kurių nebuvo priimti motyvuoti nutarimai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Visų pirma, nutarime Nr. 12NKV-57 vertinamas 2011 m. spalio 10 d. gautas Šiaulių AVPK Akmenės r. PK raštas ir su juo persiųsta medžiaga. Dėl šios medžiagos vertinimo, nors dėl Šiaulių AVPK perduotos medžiagos ir nebuvo priimtas motyvuotas nutarimas pradėti pažeidimo nagrinėjimą, yra pagrindas teigti, kad pradėjus nagrinėjimo procedūrą pagal S. J. skundą, paduotą tiesiogiai Tarnybai, ši medžiaga nutarime galėjo būti vertinama, nes S. J. kartu su skundu Tarnybai pateikė ir Šiaulių AVPK lydraštį, kuriame buvo nurodyta, kad visa tyrimo metu surinkta medžiaga persiųsta Tarnybai. T. y. S. J. savo skunde rėmėsi Šiaulių AVPK surinkta tyrimo medžiaga, todėl, nors dėl jos ir nebuvo priimtas motyvuotas nutarimas pradėti pažeidimo nagrinėjimą, ši medžiaga galėjo būti vertinama atsižvelgiant į S. J. skundą.

Skundžiamame nutarime aprašytos aplinkybės, sužinotos iš L. B. prašymo, iš abiejų D. P. prašymų, iš M. Š. prašymo, ir aprašoma šių prašymų tyrimo medžiaga. Visi šie prašymai, išskyrus D. P. 2012 m. balandžio 2 d. prašymą, priimti nagrinėti praleidus 30 dienų terminą, dėl jų visų nagrinėjimo nebuvo priimti motyvuoti nutarimai, todėl jie negalėjo būti nagrinėjami, o šiuo atveju ir prijungiami prie jau vykdomo pažeidimo nagrinėjimo.

Iš skundžiamo nutarimo konstatuojamosios dalies akivaizdžiai matyti, kad išvados padarytos įvertinus visų keturių vartotojų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, o taip pat ir iš Telšių AVPK gautą medžiagą, dėl kurios nebuvo priimtas joks motyvuotas nutarimas pradėti nagrinėjimą.

Skundžiamo nutarimo skyriuje „Dėl „MAXIMA LT“ UAB taikytinų sankcijų“ vertinamas pažeidimo pobūdis ir iš šio vertinimo matyti, kad buvo įvertinti visi išnagrinėti nutarime atvejai, nes nurodant nesąžiningos komercinės veiklos požymius sakoma, kad vertinami bendrasis nesąžiningos komercinės veiklos draudimas bei klaidinantys veiksmai dėl produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo – šios aplinkybės nustatytos iš visų ištirtų atvejų, nors nutarime tiriant atskirus atvejus jie ir nebuvo atskirai kvalifikuojami, tačiau pateiktas aprašymas mini ne vieną, o keletą pažeidimų (dėl kainos klaidinama įvairiais būdais).

Vertindama pažeidimo trukmę Tarnyba įvertina visus gautus pranešimus ir prašymus ir aiškina, kad trukmė yra nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. Nors pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pažeidimas buvo įvertintas kaip tęstinė klaidinanti veika, tačiau pažeidimo trukmė turi reikšmės taikant sankciją, tokiu būdu, jeigu būtų vertinamas tik vienas pažeidimas, dėl kurio nagrinėjimo buvo priimtas motyvuotas nutarimas, trukmė būtų visai kita.

Taip pat visų nutarime paminėtų prašymų ir pranešimų išnagrinėjimas turėjo įtakos pažeidimo masto įvertinimui, o kartu tai įtakojo ir sankciją.

Taigi skundžiamas nutarimas didele dalimi yra grindžiamas prašymais ir su jais pateikta medžiaga, valstybės institucijos pateikta medžiaga, dėl kurių nebuvo per 30 dienų priimtas joks motyvuotas nutarimas pradėti tyrimą. Ypatingai šis procedūros pažeidimas įtakojo sankcijos parinkimą.

Dėl vienintelio S. J. motyvuotu nutarimu priimto prašymo (dėl klaidinančios reklamos dėl nuolaidų taikymo, susijusios su „Klaipėdos maistas“ ir „Klaipėdos mėsinės“ virtomis dešrelėmis) daroma išvada, kad šis prašymas išnagrinėtas netinkamai, nes Nutarime Nr. 12NKV-57 pilnutinai ir labai detaliai aprašomas dėl šio fakto atliktas tyrimas, visos nustatytos aplinkybės, tačiau dėl šio pažeidimo nėra pasakyta, kokią Įstatymo nuostatą pažeidė pareiškėja, t. y. kaip kvalifikuojamas šis konkretus pažeidimas. Tas pats pasakytina ir apie visus kitus ištirtus atvejus – jie detaliai aprašyti, kartu aprašant ir pareiškėjos paaiškinimus, kitą gautą medžiagą, tačiau nustatyti pažeidimai atskirai nėra kvalifikuojami. Dėl to teismas, vertindamas nutarimo atskirų dalių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi galimybės spręsti, ar padaryta bendra išvada yra teisinga, ar pažeidimo kvalifikavimas liečia būtent aprašytus atvejus ir kodėl visi konkrečiai aprašyti atvejai kvalifikuojami kaip Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimas, nes visi tirti atvejai yra gana skirtingi, reiškia, nurodytos Įstatymo normos visais atvejais taikytos dėl skirtingų aplinkybių. Toks nutarimo turinio išdėstymas leidžia padaryti išvadą, kad pažeistos VAĮ 3 straipsnio 1 punkto nuostatos, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris taip pat reiškia ir tai, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taip pat Nutarimas Nr. 12NKV-57 dėl nurodytų priežasčių neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos ir kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Dėl nurodytų priežasčių, o taip pat dėl to, kad teismas negali vietoje viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo procedūrų, šiuo atveju keisti skundžiamo nutarimo turinį, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nutarimas Nr. 12NKV-57 panaikinamas, nes yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodytų procedūrinių pažeidimų teismas negali įvertinti tos skundžiamo nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, dėl kurios buvo priimtas motyvuotas nutarimas pradėti pažeidimo nagrinėjimą, pažeidimo nagrinėjimo byla turi būti grąžinta Tarnybai iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos MAXIMA LT, UAB skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 12NKV-57 „Dėl „Maxima LT“ UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ panaikinti. Bylą, pradėtą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 12NKV-54, grąžinti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė