- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-754-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10860-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- M. S.-B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. S.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alekto“ (teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Onus probandi“) ieškinį atsakovei M. S.-B. dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu tenkino ieškovės BUAB „Alekto“ ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės M. S.-B. 5 556,79 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 898,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės valstybei priteisė 166,35 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Atsakovė prašė išdėstyti teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteista 5 556,79 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovę mokėti priteistą sumą dalimis po 120 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos iki 2024 m. kovo 31 d. Nurodė, kad teismo sprendimas nėra skubiai vykdytinas. Atsakovė nekilnojamojo turto bei santaupų neturi, jos pajamos nėra pakankamos iš karto sumokėti tokią sumą. Atsakovė augina nepilnametį vaiką, kuriam būtina sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas bei teikti išlaikymą. Atsakovė yra sudariusi santuoką, tačiau su sutuoktiniu kartu negyvena, ketina nutraukti santuoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino atsakovės M. S.-B. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
4. Teismas nustatė, jog atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, 2019 m. per mėnesį gaudavo 555 Eur darbo užmokestį. Pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, kadangi atsakovė dirba, gauna nuolatinį darbo užmokestį, yra sudariusi santuoką, kuri šiuo metu nėra nutraukta. Jokių kitų įrodymų, sudarančių pagrindą taikyti išimtinę proceso priemonę – sprendimo vykdymo išdėstymą – atsakovė nepateikė. Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovei siūlė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos sunkią turtinę padėtį, kuri nustatoma įvertinus tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vertybinius popierius, pinigines lėšas (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Tačiau tokių įrodymų nei iki teismo posėdžio pradžios, nei teismo posėdyje į bylą nebuvo pateikta.
5. Teismas sutiko, kad priteista iš atsakovės suma paprastai fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė. Tačiau tai nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą, nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas daugiau nei ketverių metų laikotarpiui, per kurį neaišku kaip keisis faktinė situacija, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Nors pagal nurodytas atsakovės aplinkybes ir pateiktus įrodymus galima būtų teigti, kad atsakovės turtinė padėtis apriboja galimybę iš jos priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymui išdėstyti.
6. Atsakovė yra darbinga, (duomenys neskelbtini), išsilavinusi, turinti vadovavimo patirties (dirbo direktore), gali dirbti ir užsidirbti bei atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismui nepateikti jokie duomenys apie atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas, jos sutuoktinio gaunamas pajamas bei turimą turtą (bendrą, asmeninį). Atsakovė prašymo negrindė aplinkybėmis, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis pagerės ateityje. Susidarytų teisiškai ydinga situacija, pažeidžianti kreditorių interesus, jeigu skolininkui remiantis aplinkybe apie gaunamą darbo užmokestį ir neįrodinėjant savo realios turtinės padėties sprendimo vykdymas būtų išdėstomas daugiau nei 4 metams.
7. Atsakovė yra sudariusi santuoką, santuokoje auga nepilnametis vaikas. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu vienas iš tėvų netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kitas iš tėvų, kuris yra įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas, turi pareigą imtis teisinių priemonių, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai gauti iš abiejų tėvų tinkamą jo poreikius ir raidą užtikrinantį išlaikymą. Priešingai, nei teigia atsakovė, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką tenka ne tik jai, bet ir vaiko tėvui. Atsakovė neteikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vaiko tėvas neteikia vaikui išlaikymo, jog ji ėmėsi veiksmų, kad vaikas gautų išlaikymą iš abiejų tėvų, tačiau dėl objektyvių aplinkybių išlaikymo vaikui tėvas neteikia, ar kad iš jos yra priteistas išlaikymas vaikui ir pan. Priešingai, atsakovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo dar tik ketina kreiptis į teismą. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog sprendimo vykdymas išdėstytinas, nes atsakovė turi nepilnametį vaiką, kaip nepagrįstus.
8. Ieškovė byloje – bankrutavusi bendrovė, bankroto procedūrų trukmė yra ribota laike, bankroto procedūros tęsiasi jau 3 metus ir 10 mėnesių. Todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas daugiau nei ketveriems metams akivaizdžiai pažeistų ne tik sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), bet taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, bankrutavusios bendrovės kreditorių lūkesčių patenkinimo. Atsakovė neteikė įrodymų, jog geranoriškai būtų pradėjusi vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pagal teismų praktiką pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovei nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai, paneigtas teisėtas ieškovo ir atitinkamai bankrutavusios bendrovės kreditorių lūkestis.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė M. S.-B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti arba nustatyti kitą mokėtiną sumą ir atitinkamą skolos mokėjimo laikotarpį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pasisakė tik dėl itin mažos sumos, kurią atsakovė ketina mokėti, dalimis vykdydama teismo sprendimą, tačiau nenustatė tinkamos ir adekvačios sumos, kuri galėtų tenkinti ieškovės poreikį ir atitiktų atsakovės finansines galimybes. Teismas nutartimi privalėjo nustatyti tinkamą dalinių mokėjimų sumą ir tenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės ir jos išlaikytinio, nepilnamečio vaiko, teises ir teisėtus interesus. Teismas nesigilino į faktinę situaciją ir vadovavosi prielaidomis apie prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką ir teoriniu jos įgyvendinimo aiškinimu. Byloje yra pateikti įrodymai apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, kurią dar labiau apsunkina prievolė mokėti skolą ieškovei.
9.2. Ieškovei iš atsakovės priteista skola, kurios dydis buvo grindžiamas ieškovės bankroto procese nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė nebuvo įtraukta suinteresuotuoju asmeniu ieškovės bankroto byloje ir neturėjo jokių procesinių teisių pateikti prašymus ar atsikirtimus. Ieškovė, nereikšdama pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, sąmoningai užkirto kelią atsakovei įgyti minėtas procesines galimybes. Atsakovė taip pat neturėjo jokių galimybių ginčyti BUAB „Alekto“ kreditorinių reikalavimų. Tokia situacija kelia rimtų abejonių dėl ieškovei priteistos sumos pagrįstumo. Pagal teismų praktiką analogiški civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami tik po bankroto pripažinimo tyčiniu bylos visiško išsprendimo. Todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas ankščiau, negu bus išspręstas UAB „Alekto“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismas nurodė, jog atsakovė neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji geranoriškai būtų pradėjusi vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovė po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo bandė tartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo su ieškovės bankroto administratoriumi, tačiau pastarasis nesutiko su skolos mokėjimo išdėstymu. Šiuo metu atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 900 Eur skolos dalį.
9.4. Teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, kurioje taikomas skolos mokėjimo atidėjimas, o ne išdėstymas. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovė prašė teismą išdėstyti sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į jos finansines galimybes. Skolos mokėjimas bus vykdomas, kas mėnesį mokant teismo nustatyto dydžio įmokas, todėl atsakovės finansinės situacijos perspektyva neturi reikšmės.
9.5. Teismas taip pat nevertino kitos šalies, ieškovės, turtinės padėties. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, taikant sprendimo vykdymo atidėjimą arba išdėstymą, turi būti atsižvelgiama į abiejų bylos šalių turtinę padėtį. Atsakovė neturi objektyvių galimybių pateikti teismui duomenis apie ieškovės pajamas ir turimą turtą. Teismui nustačius, kad būtina nustatyti ieškovės turtinę padėtį, prašome teismo savo iniciatyva nutarti dėl duomenų pateikimo apie jos turtinę padėtį ir pajamas.
Atsiliepimas
10. Ieškovės BUAB „Alekto“ bankroto administratorius atsiliepimu į atsakovės M. S.-B. atskirąjį skundą nurodė, jog BUAB „Alekto“ savo reikalavimą į atsakovės skolą pagal teismo sprendimą 2020 m. kovo 2 d. pardavė naujajai kreditorei UAB „Onus probandi“.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 5 556,79 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d. Atsakovė pareiškė prašymą išdėstyti šios teismo sprendimo dalies vykdymą iki 2024 m. kovo 31 d., leidžiant atsakovei mokėti ieškovei po 120 Eur per mėnesį. Atsakovė pateikė duomenis, jog turi nepilnametį vaiką, gauna 555 Eur darbo užmokestį. Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį pirmos instancijos teismui atsakovė nepateikė.
14. Teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą pagal CPK 284 straipsnį nevertina iš naujo aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas išdėstomas sprendimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl priteistos sumos pagrįstumo, dėl UAB „Alekto“ bankroto byloje nustatytų aplinkybių ir teismo priimtų procesinių sprendimų.
15. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi atsakovė turėjo pareigą pateikti teismui išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį. Šią jos pareigą pirmos instancijos teismas buvo išaiškinęs 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, tačiau ieškovė jos nevykdė ir tik apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog savo atsiskaitomosiose banko sąskaitose atsakovė lėšų neturi. Tačiau duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį bei kitą registruotiną kilnojamąjį turtą atsakovė nepateikė. Todėl teismas išsamių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį neturi.
16. Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog iš atsakovės priteista 5 556,79 Eur suma fiziniam asmeniui paprastai yra pakankamai didelė. Todėl netgi turint tik dalinius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, pripažintina, jog yra pagrindas spręsti apie priteistos sumos mokėjimo išdėstymą. Vienas iš pagrindinių pirmos instancijos teismo argumentų, dėl kurių buvo atmestas atsakovės prašymas, buvo aplinkybė, jog ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kurios bankroto procedūros trukmė yra reglamentuojama įstatymų, o priteista suma yra skirta jos kreditorių teisėtų interesų tenkinimui. Tačiau atskirojo skundo pateikimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl ieškovės (dabar išieškotojos) pasikeitimo nagrinėjamoje byloje.
17. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu ieškovė neteikė teismui atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismo posėdyje nedalyvavo ir prieštaravimų dėl atsakovės prašymo neteikė. Tik vietoje atsiliepimo į atskirąjį skundą BUAB „Alekto“ bankroto administratorius pateikė 2020 m. kovo 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovės reikalavimo teisės į atsakovės skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą buvo perleistos naujajai kreditorei UAB „Onus probandi“. Antstolė 2020 m. kovo 19 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0011/20/00236 pakeitė išieškotoją BUAB „Alekto“ į UAB „Onus probandi“.
18. Šiuo metu išieškotoja nagrinėjamoje byloje yra veikiantis juridinis asmuo, galintis prisiimti riziką, jog perimamos reikalavimo teisės įvykdymas gali būti apsunkintas. Atsakovė pateikė duomenis, jog 2020 m. vasario 28 d. antstolei, vykdančiai išieškojimą iš atsakovės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą, buvo pervesta 842,60 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atskirajame skunde suformuluotą prašymą pačiam teismui nustatyti išdėstymo laikotarpį ir mokėtiną sumą, sprendžia, jog atsakovė pagal jos pateiktus duomenis turi galimybę mokėti po 300 Eur per mėnesį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas 18 mėnesių laikotarpiui, kuris neproporcingai nepažeis naujosios kreditorės interesų.
19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu. Tačiau po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjusios aplinkybės apie pradinės ieškovės reikalavimo perleidimą bei atsakovės pateikti duomenys, atsižvelgiant į išieškotojos ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovės prašymą tenkinant iš dalies ir išdėstant Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės buvo priteistas 5 556,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, vykdymą 18 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti po 300 Eur per mėnesį.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovės M. S.-B. prašymą tenkinti iš dalies.
Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-545-541/2020 dalį, kuria iš atsakovės M. S.-B. buvo priteista ieškovei BUAB „Alekto“ (procesinių teisių perėmėja – UAB „Onus probandi“) 5 556,79 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 mėnesių laikotarpiui, iki 2021 m. lapkričio 26 d., įpareigojant atsakovę kas mėnesį mokėti ieškovei po 300 Eur, paskutinį nustatyto laikotarpio mėnesį sumokant visą likusią priteistos sumos dalį.