- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-366-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02170-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui R. V.; pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovai pagal priešieškinį A. Č. ir S. V., trečiasis asmuo byloje Swedbank AB, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovai pagal priešieškinį A. Č. ir S. V., trečiasis asmuo byloje Swedbank AB, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė S. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti jai iš atsakovo R. V. laikiną materialinį išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 354 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteistą laikiną materialinį išlaikymą (paramą) indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo R. V. laikiną materialinį išlaikymą (paramą) ieškovei S. V. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 354 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteistą laikiną materialinį išlaikymą (paramą) indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas nurodė, kad S. V. yra S. V. ir atsakovo R. V. dukra. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), valstybės finansuojamoje vietoje, akademinių skolų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, S. V. nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonė Mercedes Benz, A150, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra sunaikinta, nes tapo neeksploatuotina po eismo įvykio.
5. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovas išlaikymą ieškovei (pilnamečiam vaikui) teikia, priešingai, atsakovas neneigia, o bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2024 m. balandžio mėnesio. S. V. šiuo metu studijuoja, jos pažangumas ir mokymosi rodikliai yra geri, akademinių skolų neturi. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, jog S. V. studijų metu neturi galimybės dirbti ir pati užsidirbti pragyvenimui nepakenkiant studijų rezultatams. Be to, S. V. yra išlaikoma tik mamos, pati nuomojasi kambarį Kaune, atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad išlaikymas ir finansinė pagalba jai yra būtini, todėl teismas laikiną išlaikymą priteisė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas aplinkybes atskleidžiančias šalių turtinę padėtį ir nustatyti, ar nebus neproporcingai pabloginta atsakovo turtinė padėtis.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovės S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. S. V. ieškiniu neprašė teismo priteisti iš atsakovo jos naudai laikiną paramą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas laikiną paramą galėjo priteisti tik nuo nutarties priėmimo dienos, bet ne nuo ieškinio pateikimo dienos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė paramos įsiskolinimą už 5 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2024 m. birželio 6 d. teismo skundžiamos nutarties priėmimo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo ieškovei laikiną išlaikymą. Teismas turėjo nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį, įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio vaiko pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą, t. y. teismas turi pareigą atsižvelgti ir į tai, ar buvo ieškota kitų galimybių gauti lėšų studijoms, pavyzdžiui, ar buvo kreiptasi dėl paskolos gavimo. Apeliantas nurodė, kad net ir nustačius išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo poreikį, išlaikymas negali būti priteisiamas nesant sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
6.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės S. V. 2024 m. kovo 13 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos paramos priteisimo) netenkino, nes S. V. neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, kad S. V. turi kilnojamojo turto – transporto priemonę Mercedes Benz, 2008 m., taip pat turi 70 vnt. akcijų įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. V. prašo apelianto R. V. atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinas materialinis išlaikymas (parama) yra pagrįstai priteistas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Atsakovo minimas faktas, kad teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo 2024 m. birželio 6 d. nutarties teisiniam pagrįstumui ir laikino išlaikymo momentui nustatyti neturi jokios teisinės reikšmės, nes teismas iš naujo sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei pagrįstai nusprendė jas taikyti nuo ieškinio pateikimo momento, o ne nuo ankstesnio procesinio sprendimo priėmimo momento.
7.2. Atsakovas iki 2023 m. balandžio mėn. teikė ieškovei išlaikymą 275 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai įrodo, kad atsakovas objektyviai pagrįstai vertino, kad pilnametei studijuojančiai S. V. yra būtinas išlaikymas (parama), tačiau po 2023 m. balandžio mėn. vienasmeniškai nusprendė, kad minėtasis paramos poreikis staiga išnyko. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį į bylą nepateikė jokių aktualių duomenų apie turimas santaupas, lėšas, esančias bankų sąskaitose, turimą turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo galimybių teikti išlaikymą ieškovei nebuvimą. Be to, atsakovo atsiliepimo į ieškinį turinys įrodo, kad dėl šio fakto atsakovas ginčo nekelia ir pripažįsta, kad nors jo pajamos ir yra pakankamos ieškovės paramos teikimui, tačiau atsakovas subjektyviai to nenori daryti.
7.3. Ieškovė kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad ieškovė visų pirma privalėjo kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms padengti ir tik išnaudojusi šią galimybę galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą dėl paramos priteisimo. Ieškovės teigimu, apeliantas netinkamai aiškina CK 3.1921 straipsnio turinį ir įstatymų leidėjo tikslus. Priešingai nei teigia atsakovas, įstatymų leidėjas nekelia reikalavimo pilnamečiam vaikui, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metų, išnaudoti skolinimosi pragyvenimui galimybes, nes toks reikalavimas prieštarauja protingumo kriterijui.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovo teiginiai apie tariamai turimas ieškovės santaupas ne tik yra visiškai neįrodyti, tiesiogiai prieštarauja ieškovės pateiktiems įrodymams (t. y. ieškovės banko sąskaitos išrašams), bet jais yra trukdoma teismui nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių teisingam taikymui būtiną objektyvią tiesą. Remiantis nurodytais nepagrįstais atsakovo teiginiais teismas iš esmės buvo suklaidintas priimant 2024 m. kovo 21 d. nutartį joje konstatuojant, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar ieškovė turi santaupų banko sąskaitose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas pilnamečiam vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas R. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio A. N. 2024 m. birželio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, 2024 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrabučių vienos vietos kainų mėnesiui sąrašą.
11. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiruoju skundu, jo argumentais bei pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl apelianto pateikti įrodymai nepriimami.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė S. V. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo R. V. išlaikymą po 465 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovei sukaks 24 metai ir ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, 3 720 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. imtinai, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai iš atsakovo R. V. laikiną materialinį išlaikymą (paramą) ieškovei S. V. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 354 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteistą laikiną materialinį išlaikymą (paramą) indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą pilna apimtimi. Atsakovo nuomone, laikino išlaikymo priteisimas iš jo yra nepagrįstas.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl paramos priteisimo negalėtų būti tenkinamas.
15. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Laikinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui. Laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto, CK 3.65 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto normomis. Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinos paramos priteisimo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant aukščiau nurodytas įstatymo normas, atsižvelgiant į CK 3.192¹ straipsnio nuostatas.
16. Tiek laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tiek ir laikinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pagal ieškovo pareikštą reikalavimą išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai pilnamečio vaiko teisės į paramą užtikrinimas) ir laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, apsauganti pilnamečio vaiko turtinius interesus. Pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo (paramos) vaikui dydžio bei kokios yra atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą (paramą). Šios aplinkybės, o taip pat ir aplinkybės, dėl paties pilnamečio vaiko galimybių bei pastangų pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt., turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos svarstant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Laikinos paramos priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną paramą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių laikinos paramos priteisimo atveju ir bylos dėl paramos priteisimo nagrinėjimo iš esmės metu įrodinėjamų aplinkybių pobūdis ir apimtis yra skirtingi.
18. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, grindžia iš esmės tuo, kad neturi finansinių galimybių toliau teikti savo pilnametei dukteriai (ieškovei) reikalingą išlaikymą, kol ji studijuoja (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijose, be to, ieškovės prašoma suma sukelia neproporcingų nepatogumų jam bei ieškovė neįrodė, jog sulaukusi pilnametystės neturi galimybės pati savarankiškai užsitikrinti savo poreikių patenkinimo, gauti nuolatines pajamas pragyvenimui.
19. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei šiuo metu yra 23 metai, ji yra (duomenys neskelbtini) programos 4 kurso studentė, studijos yra finansuojamos valstybės. Ieškovė nuomoja kambarį Kaune, teismui pateiktame ieškinyje ieškovė pateikė būtinųjų jos poreikių lentelę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, leidžia spręsti, kad ji yra pažangi studentė ir privalo pažangiai ir toliau mokytis. Be to, (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad ieškovė be pateisinamos priežasties paskaitų nepraleidžia, akademinių skolų neturi.
20. Svarbu pabrėžti, kad atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra gera ir jai parama nėra būtina ir reikalinga. Apeliantas nurodė, kad S. V. turi kilnojamojo turto – transporto priemonę Mercedes Benz, 2008 m., taip pat iki 2023 m. birželio 26 d. S. V. priklausė 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas sudarė 100 procentų visų akcijų, kurių balansinė vertė sudarė 2293 Eur ir yra lygi bendrovės nuosavam kapitalui už 2022 metus. Be to, ieškovei iki 2023 m. lapkričio 20 d. priklausė 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kas sudarė 100 procentų visų akcijų, kurių preliminari balansinė vertė sudarė 51 476 Eur ir yra lygi bendrovės nuosavam kapitalui už 2021 metus. Apeliantas darė išvadą, kad iki 2023 m. lapkričio 20 d. S. V. turėjo turto už 56 269 Eur sumą (51 476 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė + 2293 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė + 2500 Eur automobilio vertė), kurį realizavus, trečiajam asmeniui pakaktų piniginių lėšų įsigyti butą Kaune už 40 000 Eur sumą ir dar liktų 16 269 Eur pragyvenimui. Apelianto argumentai dėl ieškovės turtinės padėties vertinimo laikinų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atmestini dėl šių argumentų.
21. Visų pirma, atsakovas vertina ieškovės turtą, kurį ieškovė turėjo praeityje, t. y. iki 2023 m. lapkričio 20 d., tačiau ieškovė dalį turimo turto yra realizavusi ir jo nebeturi. Antra, apeliantas nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, tačiau minėtų įmonių akcijų vertės, jų perleidimo klausimai yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas, kurio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje objektyviai negalima įvertinti. Trečia, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad transporto priemonė Mercedes Benz, A150, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra sunaikinta, nes tapo neeksploatuotina po eismo įvykio. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2024 m. balandžio 26 d. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas.
22. Svarbu pažymėti, kad apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuoja, jog priteisus laikiną materialinį išlaikymą ieškovei S. V. buvo neproporcingai pabloginta atsakovo turtinė padėtis, kuri, apelianto vertinimu, yra pakankamai sunki. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina, nes bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas gauna reguliaraus dydžio darbo užmokestį, o tai rodo, jog jis turi galimybes mokėti savo pilnametei dukteriai išlaikymą. Be to, apeliantas savo turtinę padėtį vertina išimtinai per darbo užmokesčio ir iš nuomos gaunamų pajamų prizmę, tačiau bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje atsakovas yra pateikęs priešieškinį ieškovei S. V., kuriuo be kitų reikalavimų atsakovas prašo padalinti ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklausantį turtą. Priešieškinyje atsakovas yra nurodęs ir savo nekilnojamojo turto apimtį bei jo vertę, todėl atsakovo turimas nekilnojamasis turtas neturi būti atribojamas nustatant apelianto tikrąją turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje tik preliminariai nustatoma atsakovo turtinė padėtis, nes viso atsakovo turimo turto nustatymas yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas, tačiau iš byloje pateiktų pirminių procesinių dokumentų, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę teikti materialinę paramą pilnametei dukrai S. V..
23. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo pilnamečiui vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Atsakovas įrodinėja, jog jo pilnametė duktė gali pati savimi pasirūpinti, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, šias faktines aplinkybes, kaip ir aplinkybes susijusias su atsakovo pajamų dydžiu, poreikių suma, pilnamečio vaiko pajamų dydžiu ir poreikių suma, teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas laikino išlaikymo dydį nustatė remdamasis teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu išlaikymo dydžiu, t. y. pusė minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų bent minimalius pilnametės studentės poreikius. Konstatuotina, jog atsakovui nutraukus išlaikymo teikimą, ieškovė neteko lėšų savo būtiniausiems poreikiams patenkinti jos studijų metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tenka abiem tėvams, turintiems tokią galimybę, todėl darytina išvada, kad 354 Eur laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina, o laikinoji apsaugos priemonė – apelianto įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą (paramą) ieškovei iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo pritaikyta visiškai pagrįstai. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo studijuojančiai ir neturinčiai savarankiškų pajamų dukrai.
24. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo (paramos) priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios momento
25. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka ir ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios momento nustatymą, argumentuodamas tuo, kad teismas negalėjo priteisti laikino materialinio išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti laikino išlaikymo nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 4 d.).
27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės ieškinys yra pateiktas 2024 m. sausio 4 d., kurį pirmosios instancijos teismas priėmė 2024 m. sausio 5 d. Prašymą dėl laikinos materialinės paramos priteisimo ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. gegužės 31 d. Skundžiama nutartimi, priimta 2024 m. birželio 6 d., laikinas išlaikymas yra priteistas nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2024 m. sausio 4 d.
28. Laikinajam išlaikymui, kaip laikinajai apsaugos priemonei, yra būdingi visi laikinųjų apsaugos priemonių kriterijai. Laikinasis išlaikymas yra procesinė priemonė ir tai nėra materialusis teisinis civilinių teisių gynimo būdas. Laikinasis išlaikymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, jo taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas nulemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-464/2020).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas išlaikymas yra laikina apsaugos priemonė, kuri taikoma teismui neturint visų šiam klausimui spręsti reikšmingų duomenų ir gali būti taikoma į ateitį. Priešingu atveju būtų paneigiama laikinųjų apsaugos priemonių, kurios taikomos tik po kreipimosi į teismą, instituto prasmė. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus reikšmingus įrodymus, susijusius su tuo, nuo kada atsakovas nebeteikia išlaikymo, jei apskritai jo nebeteikia. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad išlaikymo atsakovas nebeteikė dar iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, teismas gali spręsti dėl išlaikymo įsiskolinimo, bet ne daugiau nei už trejus metus (CK 3.200 straipsnis). Tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas taikant laikino išlaikymo (laikinosios apsaugos priemonės) institutą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priteisė pilnametei S. V. 354 Eur laikiną paramą mokamą kasmėnesinėmis išmokomis, tačiau netinkamai nustatė momentą, nuo kurio nurodytas išlaikymas priteistinas. Todėl skundžiama nutartis iš dalies keistina, nustatant, kad iš atsakovo laikinas išlaikymas priteisiamas ne nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 4 d.), bet nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos (2024 m. birželio 6 d.) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo R. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2024 m. birželio 6 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas po 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo nutarties priėmimo dienos (2024 m. birželio 6 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.