Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T., nedalyvaujant atsakovui R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. A. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai, šaukimas jam buvo įteikti asmeniškai, atsiliepimas negautas (29, 35, 44, 54 b.l.).

Išvadą byloje teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-03 įsakymu Nr. ĮS-1719 S. S., gim. (duomenys neskelbtini), šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Ieškovė su dukra E. S., gimusia (duomenys neskelbtini), nuo 2011-11-20 gyveno sugyventinio R. A., gim. (duomenys neskelbtini), namuose adresu (duomenys neskelbtini). Šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo socialinės paslaugos. Pastebėta, kad ieškovė ir atsakovas nevengia vartoti alkoholio, konfliktuoti. 2012-10-16 iš policijos buvo gauta informacija apie smurtą artimoje aplinkoje – atsakovas R. A. mažametės E. S. akivaizdoje smurtavo prieš jos motiną S. S.. Po šio įvykio S. S. netrukus susitaikė su atsakovu R. A. ir kartu su dukra grįžo gyventi pas jį į namus. 2012-11-30 iš policijos vėl buvo gautas pranešimas, kad R. A. mažametei E. S. sudavė rankinės diržu. Po šio įvykio ieškovė išsikraustė su dukra gyventi pas savo seserį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki 2014 m. balandžio mėnesio. Dabar ieškovė su abiem vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šeimai skirtas atskiras kambarys, kuriame yra būtini baldai, namų apyvokos daiktai, atskiras tualeto-vonios kambarys, bendra virtuvė. Ieškovė niekur nedirba, nes augina vaiką iki 3 metų. Jos pajamos per mėnesį siekia 689 Lt : socialinė pašalpa 540 Lt ir vaikų išmokos 149 Lt. Už gyvenimą (duomenys neskelbtini) mokesčių ieškovei nereikia mokėti. Dukra E. nuo rugsėjo lanko (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos priešmokyklinę klasę. Vaikai sveiki, specialiųjų poreikių nenustatyta. Išvadoje nurodyta, kad Skyrius neprieštarauja, jos atsakovas būtų pripažintas nepilnamečio M. S. tėvu ir iš jo būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui (20-21 b.l.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad atsakovas vengia prisiimti savo, kaip tėvo atsakomybę sūnaus M. atžvilgiu; ignoruodamas teismo raginimus dalyvauti procese dėl tėvystės nustatymo, neginčydamas ieškinio reikalavimų, jis iš esmės juos pripažįsta. Atstovė nurodė, kad teikiant teismui išvadą buvo nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, jo atlyginimas per mėnesį sudaro 700 Lt. Priteisiant iš atsakovo išlaikymą atstovė prašė vertinti ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų M. S. (5 b.l.). Vaikui tėvystė nėra nustatyta. Ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto (9-10 b.l.). Ieškovės šeimą sudaro dukra E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ji yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (6,7 b.l.). Ieškovės pajamos per mėnesį yra 540,31 Lt socialinė pašalpa ir 149,50 Lt išmoka vaikui, iš viso 689,81 Lt (8 b.l.). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (24 b.l.). Jis gyvena (duomenys neskelbtini) (23 b.l.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus.

Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal LR CK 3.148 str. 1d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškinimus, kad ji su atsakovu gyveno kelerius metus, vedė bendrą ūkį ir kad jis yra jos sūnaus M. biologinis tėvas patvirtino liudytojos ieškovės sesuo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja I. T., a.k(duomenys neskelbtini) Liudytoja V. S. nurodė, kad ieškovė S. S. su atsakovu gyveno faktinėje santuokoje nuo 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios. Nors jie dažnai pykdavosi, sesuo tada ateidavo gyventi pas ją, bet paskui vėl susitaikydavo ir ji grįždavo pas R. A.. Liudytoja teigė, kad sesuo neturi jokių kitų vyrų, kai gyveno su atsakovu. Gimus vaikui, atsakovas lankė jį ligoninėje ir namuose, buvo vėl parsivedęs ieškovę su vaikais gyventi pas save, bet vaiko registruoti savo vardu nesutiko, seseriai sakydavo, kad jis vaiko neišlaikys, nes neturi iš ko, tegul valstybė jai moka pinigus vaikų išlaikymui. Liudytoja I. T. patvirtino, kad ieškovė su vaikais tikrai gyvena (duomenys neskelbtini), ji viena rūpinasi ir augina vaikus, atsakovas jai nepadeda išlaikyti sūnaus.

Paties atsakovo procesinis elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis tėvystę pripažįsta, nes ieškinio reikalavimų neginčijo. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis yra jos sūnaus M. biologinis tėvas. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės DNR tyrimui atlikti. CK 3.148 str. 2. leidžia vertinti tokį atsakovo elgesį kaip tėvystės įrodymą, todėl įvertinus pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes, kad po vaiko gimimo jis vaiką pripažino ir laikė jį savu, lankydamas jį ligoninėje ir namuose, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš atsakovo prašoma priteisti periodinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, atsakovas vaiko poreikiams reikalingos sumos neginčijo. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo (3-4 b. l.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 str. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, viena iš tėvų pareigų yra materialiai išlaikyti vaikus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Ieškovė nedirba, augina vaiką iki trijų metų. Jos pajamos per mėnesį yra 689 Lt : socialinė pašalpa 540 Lt ir vaikų išmokos 149 Lt. Ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, taip pat ji neturi ir nuosavybės teise privalomo registruoti kilnojamojo turto. Atsakovo turtinė padėtis panaši į ieškovės – jis taip pat neturi turto, jo pajamos per mėnesį siekia 700 Lt.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažamečiui sūnui, pagal galimybes užtikrina jo teisę į maistą, apavą, drabužius, į jo ugdymą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminę praktiką vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Byloje nėra duomenų apie kitus, išskyrus šalių nepilnametį sūnų M. S., atsakovo išlaikytinius, apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą. Atsakovas turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pateikti teismui jo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kokio dydžio išlaikymą yra finansiškai pajėgus teikti. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį, paneigiančių jo galimybę mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą.

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, jo atlyginimas per mėnesį sudaro tik 700 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų susirasti labiau apmokamą darbą, kad galėtų užtikrinti savo vaikui pakankamą išlaikymą. Taigi, atsakovas privalo užtikrinti savo mažamečio sūnaus tinkamą išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas ir dėl išlaikymo dydžio jokių prieštaravimų nepateikė, todėl laikytina, kad ir šioje dalyje su ieškiniu sutiko.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, šiuo metu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio M. S. įstatyminė atstovė ieškovė S. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 6500 Lt nuo vaiko gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2014 m. birželio 23 d., skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį, kadangi atsakovas savo veiksmais (lankydamas jį) pripažinęs sūnų savo vaiku nuo pat jo gimimo neprisidėjo prie jo išlaikymo gera valia.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-T-1505-1943 nagrinėjamoje byloje ieškovei S. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovę 100 % nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (11 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, 195 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.) ir 40,12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (2 b.l.) -CPK 92 str., 96 str., 2 b. l.; iš viso 415,12 Lt / 120,23 Eur.

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 400 Lt / 115,85 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ( 37 b.l.) –CPK 92 str., 96 str., 99 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) / 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centus) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2014-06-23, iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 6500 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus litų) / 1882,53 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 53 euro centus) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. birželio 23 d., skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei : 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) / 108,61 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 61 euro centus) žyminio mokesčio ir 40,12 Lt (keturiasdešimt litų 12 ct) / 11,62 Eur (vienuolika eurų 62 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 415,12 Lt (keturis šimtus penkiolika litų 12 ct) / 120,23 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 23 euro centus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) / 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) (37 b.l.) valstybės patirtų išlaidų už ieškovei S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 01010 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB “Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.