Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1477-392/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
2A-1477-392/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36201-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
V. S., Z. S.
Atsakovas
sodininkų bendrijai „Berželis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1477-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-36201-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.; 2.2.2.3.1.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) sodininkų bendrijos „Berželis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl leidimo susipažinti su visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolu.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. S. ir Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą sodininkų bendriją „Berželis“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovams susipažinti su 2015-08-22 pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimo protokolu ir fiksuoti šio dokumento turinį ieškovų (jų atstovo) techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Patenkinus ieškinį teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (jo valdybai ar/ir valdybos pirmininkui) neįvykdžius sprendimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (jo valdybai ar/ir valdybos pirmininkui) valstybės naudai skirtina po 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Nurodė, kad 2015-08-22 įvyko sodininkų bendrijos „Berželis“ pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Po susirinkimo ieškovai bendrijos valdybai ir pirmininkui pateikė 2015-09-07 prašymą, kiek įmanoma greičiau leisti ieškovams (jų įgaliotiems atstovams) susipažinti su susirinkimo protokolu, taip pat leisti fiksuoti susirinkimo protokolo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Kadangi susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyti svarstyti klausimai, susiję su ieškovų, kaip bendrijos narių, turtinėmis pareigomis ir teisėmis, be to, bendrijos valdybos sudaryti bendrijos narių susirinkimų sprendimų projektai bei patys susirinkimo sprendimai neretai neatitikdavo valdybos paskelbtos bendrijos narių susirinkimų darbotvarkės, minėtą prašymą ieškovai pateikė, norėdami įsitikinti, ar susirinkimo sprendimai ir jų turinys yra tinkamai įforminti protokolu. Atsakovas, atsakydamas į ieškovų prašymą, 2015-09-18 pateikė atsakymą, jog bendrijos dokumentų fotokopijas ieškovams leis daryti tik tuo atveju, jei atsakovui bus pateiktas teismo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovų teigimu, atsakovas be jokio teisinio pagrindo nevykdo Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti informaciją apie bendrijos veiklą ir tokiais veiksmais pažeidžia ieškovų įstatyminę teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą.

Atsiliepimas

Atsakovas sodininkų bendrija „Berželis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neginčija bendrijos nario teisės susipažinti su visais bendrijos dokumentais. Tačiau tuo atveju, kai bendrijos narys pageidauja gauti bendrijos dokumento kopiją, jis privalo už ją sumokėti bendrijos susirinkimo nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia ieškovai, teisės aktai nenumato jų teisės gauti bendrijos dokumentų kopijas nemokamai, t. y. fotografuoti bendrijos dokumentus. 2011-10-29 bendrijos narių susirinkime patvirtinta dokumento kopijavimo paslaugos kaina – 1,45 Eur už vieną kopiją. Ieškovai neapmokėję už 2015-08-22 susirinkimo protokolo kopiją, neturi jokios teisės jį fotografuoti. Bendrijos valdymo organas teikia bendrijos nariams reikalingą informaciją. Reikalaudamas dokumento kopijos bendrijos narys privalo nurodyti kokiam tikslui dokumentas jam yra reikalingas. Pažymėjo, jog vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-25 nutartį atsakovas pateikė ieškovams sąskaitą už visų jų pageidaujamų gauti dokumentų kopijas, tačiau ieškovai šių sąskaitų neapmokėjo, todėl ieškovų reikalavimas šioje byloje pareikštas piktnaudžiaujant teise ir turėtų būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą sodininkų bendriją „Berželis“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovams (jų įgaliotam atstovui) susipažinti su 2015-08-22 pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimo protokolu ir fiksuoti šio dokumento turinį ieškovų (jų atstovo) techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Taip pat teismas priteisė iš atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“ ieškovams 1 041 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovai V. S. ir Z. S. yra sodininkų bendrijos „Berželis“ nariai. Po 2015-08-22 įvykusio sodininkų bendrijos „Berželis“ pakartotinio narių susirinkimo ieškovai bendrijos valdybai ir pirmininkui R. N. pateikė 2015-09-07 prašymą, kiek įmanoma greičiau leisti ieškovams (jų įgaliotiems atstovams) susipažinti su susirinkimo protokolu, taip pat leisti fiksuoti susirinkimo protokolo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Atsakovas 2015-09-18 raštu ieškovams atsakė, jog fotografuoti dokumentus susipažinimo metu galės tik turėdami teismo vykdomąjį raštą. Susipažinimas – tik dokumento peržvalga be fotografavimo, konspektavimo, išrašų darymo <....>. Teismo posėdžio metu atsakovo bendrijos pirmininkas teigė, jog ieškovai turi galimybę susipažinti su minimu protokolu, tačiau nėra būtinybės jį fotografuoti ir neaišku, kokiu tikslu ši informacija vėliau bus panaudota. Kadangi protokole yra užfiksuoti kitų bendrijos narių asmens duomenys, todėl gali būti pažeistas Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Ieškovai nesutiko su atsakovo teiginiu, jog jie prašydami leisti susipažinti su dokumentu, turi nurodyti duomenų panaudojimo tikslą, nes jie tik siekia gauti informaciją apie bendrijos veiklą.

Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – SBĮ) ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 str. 2, 3 d.). Pagal atsakovo į bylą pateikto 2011-10-29 sodininkų bendrijos „Berželis“ protokolo turinį, teismas nustatė, jog bendrijos narių susirinkimas nutarė už vieno puslapio bendrijos dokumento kopijos padarymą imti 1,45 Eur mokestį. Nagrinėjamu atveju, teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog nei anksčiau galiojusi, nei šiuo metu galiojanti Sodininkų bendrijos įstatymo redakcija nenumato ir nesieja sodininkų bendrijos nario teisės į bendrijos informaciją įgyvendinimo su reikalavimu nurodyti, kokiam tikslui prašoma informacija yra reikalinga. Ieškovų kaip bendrijos narių teisė į bendrijos informaciją pagal Sodininkų bendrijos 18 str. 2 d. 7 p. nuostatas apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį. Toks įstatymo normos aiškinimas pateiktas tiek įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kurie ginčo šalims turi prejudicinę galią, tiek ir teismų praktikoje. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-25 nutartimi apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją, pažymėjo, jog Sodininkų bendrijos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p. nenumato draudimo bendrijos nariams bendrijos dokumentų turinį fiksuoti techninėmis priemonėmis. Sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog bendrijos narių teisė į informaciją apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį ar gauti jų kopijas. Apmokėjimo už dokumentų kopijas tvarkos nustatymas užtikrina teisę bendrijai gauti atlygį už patirtas dokumentų kopijavimo išlaidas, tačiau nepaneigia bendrijos narių teisės gauti reikalingą informaciją ir kitu būdu – užfiksuoti jų turinį techninėmis priemonėmis.

Dėl atsakovų argumento, jog prašomame pateikti dokumente yra nurodyti kitų bendrijos narių asmens kodai, todėl gali būti pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, o sodininkų bendrija savo veikloje turi vadovautis ir šiuo įstatymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-01-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2015, kurioje buvo spręstas ginčas tarp tų pačių šalių, pažymėjo, jog aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra nurodyti ir asmens duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Asmens duomenų valdytojas, paisydamas ADTAĮ reikalavimų, prieš pateikimas tokį dokumentą susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims, turėtų jį nuasmeninti, kad jie negalėtų identifikuoti konkretaus asmens, kurio asmens duomenys yra nurodyti tame dokumente, o kitos tame dokumente esančios informacijos teikimas neturėtų būti ribojamas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei bendrijos įstatai, nei kiti teisės aktai nedraudžia bendrijos nario teisę į informaciją įgyvendinti dokumentų turinį fiksuojant techninėmis priemonėmis, padarė išvadą, jog ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovams (jų įgaliotam atstovui) susipažinti su 2015-08-22 pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimo protokolu ir fiksuoti šio dokumento turinį ieškovų (jų atstovo) techninėmis priemonėmis (fotoaparatu) yra pagrįstas ir tenkintinas (Sodininkų bendrijos 18 str. 2 d. 7 p., CPK 178, 185 str.).

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat prašė patenkinus ieškovų ieškinį, teismo sprendimu nustatyti, kad atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (jo valdybai ar/ir valdybos pirmininkui) neįvykdžius sprendimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (jo valdybai ar/ir valdybos pirmininkui) valstybės naudai skirtina po 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Nors atsakovas nei procesiniame dokumente, nei teismo posėdyje prieštaravimų šiam ieškovų prašymui nepareiškė, tačiau teismo vertinimu, šis ieškovų prašymas nebuvo pagrįstas. Tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą būtų neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis atsakovą atlikti tam tikrą veiksmą, antstolis vykdymo procese spręstų klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo.

Atsakovas (apeliantas) sodininkų bendrija „Berželis“ apeliaciniu skundu teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog savo procesiniuose dokumentuose ieškovai, o bylos nagrinėjimo metu ir ieškovų atstovas pripažino, kad atsakovas leidžia susipažinti su visais sodininkų bendrijos „Berželis“ dokumentais. Šioje byloje ieškovų teisė susipažinti su atsakovo turimais dokumentais nėra ginčo objektas. Ieškovai asmeniškai dalyvavo 2015-08-22 pakartotiniame visuotiniame sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkime, jų užsakymu antstolis fiksavo visą susirinkimo eigą, atsakovas nedarė ieškovams kliūčių susipažinti su 2015-08-22 susirinkimo protokolu. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo ginti ieškovų teisės susipažinti su dokumentais. Šios teisės atsakovas nepažeidė, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovų teisės susipažinti su dokumentais pažeidimą, patys ieškovai ir jų atstovas pripažino, kad reikalaujamo dokumento turinys jiems yra žinomas. Ginčas byloje kilo tik dėl ieškovų ir jų atstovų teisės fiksuoti 2015-08-22 protokolo turinį ieškovų techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime citavo teisės normas, kurių pagrindu tenkino ieškovų reikalavimą, tačiau nei vienoje iš šių normų nėra įtvirtinta ieškovų teisė fiksuoti dokumentų turinį savo fotoaparatu. Kitos teisės normos taip pat nieko nekalba apie ieškovų teisę fotografuoti dokumentus. Priešingai, tuo atveju jeigu ieškovai pageidauja gauti bendrijos dokumento kopiją, jie privalo už ją sumokėti bendrijos susirinkimo nustatyta tvarka. Dokumentų kopijavimo paslaugos kaina patvirtinta 2011-10-29 bendrijos narių susirinkime. Bendrijos narių susirinkimas nustatė 1,45 Eur mokestį už vieną kopiją. Ieškovai, neapmokėję už 2015-08-22 pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimo protokolo kopiją 2011-10-29 bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, neturi jokios teisės reikalauti fotografuoti ieškinyje nurodytą dokumentą. Ieškovų teisė gauti dokumentų kopijas turi būti įgyvendinta nepažeidžiant SBĮ numatytos ieškovų pareigos sumokėti už kopijas bendrijos narių susirinkime patvirtintą mokestį. Ieškovai turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir jie yra susipažinę su visais bendrijos dokumentais. Tuo tarpu, jeigu ieškovai, esant konfliktiškiems santykiams su bendrija, galės fotografuoti bendrijos dokumentus, nenurodydami informacijos tikslo, be jokio atlygio bendrijai, bendrijos valdymo organų nariai didžiąją dalį savo darbo laiko praleis rodydami ieškovams įvairius bendrijos dokumentus. Bendrijos valdymo organų narių darbo laikas apmokamas iš visų bendrijos narių surinktų lėšų, yra nesąžininga versti valdymo organus dirbti vien tik ieškovams. Mokesti už kopijas buvo įvestas tam, kad ieškovai nepiktnaudžiautų savo teise.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos Vilniaus apygardos teismo 2014-02-25 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-916560/2014 rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrija „Berželis“ įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovams V. S. ir Z. S. už teikiamų dokumentų kopijas apmokėjus bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, pateikti šių dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie bendriją. Vykdydama šį teismo sprendimą, sodininkų bendrija „Berželis“ pateikė ieškovams sąskaitą už visų jų pageidaujamų gauti dokumentų kopijas, tačiau ieškovai šios sąskaitos neapmokėjo, teismo sprendime nurodytų dokumentų kopijų jiems nereikėjo. Apeliantas nesutinka su skundžiamojo sprendimo motyvu, kad ankščiau tų pačių šalių ginčą išnagrinėję teismai nustatė nagrinėjamai bylai prejudicinę galią turinčią faktinę aplinkybę (CPK 182 str. 1 d.). Visų pirma, įstatymo leidėjas pirmos instancijos teismo sprendime cituojamojoje normoje (SBĮ 18 str. 2 d. 7 p.) nekalba apie teisę fiksuoti dokumentų turinį techninėmis priemonėmis. Antra, teisės normos aiškinimas kitoje civilinėje byloje negali turėti prejudicinę galią šiuo metu nagrinėjamai civilinei bylai. Apelianto nuomone, prejudicinę galią turi tik kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o ne teisės normų aiškinimas.

Atsiliepimas

Ieškovai V. S. ir Z. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto sodininkų bendrijos „Berželis“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 spendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog priešingai nei klaidinančiai apeliaciniame skunde teigia apeliantas, byloje nebuvo pareikštas joks ieškovų ar jų atstovo pripažinimas, kad apeliantas leido/leidžia ieškovams susipažinti su visais bendrijos dokumentais, įskaitant protokolą. 2015-09-07 raštu/prašymu ieškovai apelianto prašė leisti susipažinti su protokolu ir fiksuoti protokolo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Apeliantui atsisakius leisti ieškovams susipažinti su protokolu ir daryti jo fotokopiją, buvo pažeistos esminės ieškovų, kaip bendrijos narių, teisės į informaciją apie bendriją, todėl ieškovai pareiškė ieškinį teisme (kuris, kaip minėta, jo materialinį reikalavimą patenkino). Apeliantas 2015-09-18 raštu informavo ieškovus, kad leistų ieškovams susipažinti su protokolu tik tuo atveju ir tik su ta sąlyga, jei ieškovai įsipareigotų nefotografuoti šio dokumento ir kitaip nefiksuoti jo turinio (nekonspektuoti, nedaryti protokolo išrašų, garsiai neskaityti dokumento ir kita). Ieškovų nuomone, tokia apelianto pozicija, kurią apeliantas patvirtino ir teismo posėdžio metu, tiesiogiai įrodo, kad apeliantas nepagrįstai riboja ieškovų teises susipažinti su protokolu ir fiksuoti protokolo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Prieštaringas bei nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovai ir jų atstovas pripažino, kad reikalaujamo dokumento turinys jiems yra žinomas. Ieškovų nuomone, yra akivaizdu, kad ieškovai nėra susipažinę su protokolu, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, matyti, kad apeliantas sistemingai neteikia ieškovų prašomos informacijos apie bendriją, įskaitant neleidžia susipažinti su protokolu. Tai, kad ieškovų įgalioti atstovai dalyvavo susirinkime ar kad antstolis vaizdo kamera fiksavo susirinkimo eigą nereiškia, kad ieškovams protokolo turinys ieškovams yra žinomas.

Šalies argumentai

Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog ginčas byloje kilo tik dėl ieškovų teisės fiksuoti protokolo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinio pagrindas yra ne apelianto atsisakymas išduoti protokolo popierinę kopiją, bet atsisakymas leisti ieškovams susipažinti su protokolu ir fiksuoti jo turinį fotoaparatu. Taigi, byloje iš tiesų kilo ginčas dėl bendrijos narių (ieškovų) teisės į informaciją apie bendriją ir tokios teisės įgyvendinimo būdo. Ieškinyje suformuluotas faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas įrodo, kad ieškovai savo teisių į informaciją pažeidimą kildina iš neteisėto (nepagrįsto) apelianto atsisakymo leisti ieškovams (jų atstovui) susipažinti su protokolu ir fiksuoti jo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu). Minėtas konkretaus (o ne visų) bendrijos veiklos dokumento turinio fiksavimas yra SBĮ ir bendrijos įstatų numatytos bendrijos narių teisės į bendrijos informaciją sudėtinė dalis. Priešingai nei nepagrįstai teigia apeliantas, ieškovų, kaip bendrijos narių, teisė į bendrijos informaciją pagal SBĮ 18 str. 2 d. 7 p. nuostatas apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos veiklos dokumentais (protokolu), bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį. Ieškovų nuomone, akivaizdu, kad bendrijos veiklos dokumento (protokolo) turinio užfiksavimas techninėmis priemonėmis (nepriklausomai nuo to, kas jį atlieka - ar pats interesantas (bendrijos narys) ar bendrijos valdybos narys), yra teisiškai ir technologiškai mažesnės (siauresnės) apimties veiksmas nei dokumento kopijų darymas ir jų pateikimas bendrijos nariui. Be to, nei SBĮ, nei bendrijos įstatai, narių susirinkimų sprendimai nedraudžia bendrijos nario teisę į bendrijos informaciją/dokumentus įgyvendinti ne gaunant atitinkamų bendrijos veiklos dokumento kopijas, bet dokumento turinį užfiksuojant techninėmis priemonėmis (pvz., fotografuojant, skenuojant, filmuojant ir pan.). Toks dokumentų turinio fiksavimo būdas, ieškovų įsitikinimu, kartu leidžia efektyviai ir operatyviai pasinaudoti bendrijos nario teise susipažinti su bendrijos informacija/dokumentais.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai piktnaudžiauja teisėmis ir ieškiniu siekia protokolo kopiją gauti neatlygintinai bei nenurodant informacijos gavimo tikslo. Tokie apelianto teiginiai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovai iš bendrijos gautą informaciją kada nors būtų panaudoję neteisėtai. Taip pat ieškovai atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atsisakydamas ieškovams leisti susipažinti su protokolu, tokio atsisakymo negrindė aplinkybe, jog ieškovai nenurodė susipažinimo su protokolu tikslo. Nei ankščiau galiojusi, nei šiuo metu galiojanti SBĮ redakcija nenumato ir nesieja sodininkų bendrijos nario teisės į bendrijos informaciją įgyvendinimo su reikalavimu prašyme pateikti informaciją nurodyti, kokiam tikslui prašoma informacija bendrijos nariui reikalinga. Reikalavimas nurodyti informacijos gavimo tikslą, ieškovų nuomone, būtų aktuali tuo atveju, kai bendrijos narys iš bendrijos prašytų asmens duomenų apie kitą bendrijos narį. Šiuo atveju ieškovai siekia gauti ne kitų bendrijos narių asmens duomenis, bet susipažinti su informacija apie aukščiausio bendrijos, kurios nariais (dalyviais) jie yra, organo (narių susirinkimo) priimtus sprendimus, įtvirtintus protokole, ir šią informaciją fiksuoti ieškovų atsinešta technine priemone (nedarant popierinės dokumento kopijos). Ieškovams taip pat nėra suprantamas apelianto teiginys, kaip ieškovai, jei jiems būtų leista susipažinti su protokolu ir užfiksuoti jo turinį fotoaparatu, galėtų apsunkinti ar pakenkti bendrijos veiklai. Kiekvieno bendrijos nario teisė į bendrijos informaciją ir atitinkamai apelianto pareiga užtikrinti tokios teisės tinkamą įgyvendinimą yra nustatyta įstatymo (SBĮ) bei bendrijos įstatų. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių ieškovų veiksmų, galinčių pakenkti bendrijai. Ieškovų įsitikinimu, būtent protokolo popierinės kopijos darymas, o ne protokolo turinio fiksavimas ieškovų (jų atstovo) atsineštu fotoaparatu, apsunkintų bendriją (jos valdybą), nes labai tikėtina, kad protokolo fotokopijos darymas (kurį atliktų ieškovų įgaliotas atstovas per kelias minutes) užtruktų ženkliai mažiau laiko ir pareikalautų ženkliai mažiau sąnaudų abejoms ginčo šalims nei popierinių kopijų darymas. Tuo tarpu, apelianto minima ieškovų ir bendrijos vykusių ginčų „gausa“ taip pat neįrodo tariamo ieškovų piktnaudžiavimo teise į informaciją. Priešingai iškelta byla ir joje esantys įrodymai tik patvirtina, kad apeliantas jau nebe pirmą kartą pažeidžia ieškovų teises, yra itin priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu, nors ieškovai iš apelianto nieko nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2015-08-22 įvyko pakartotinis visuotinis sodininkų bendrijos ,,Berželis“ narių susirinkimas. Po minėto susirinkimo, ieškovai kreipėsi į apeliantą su prašymu leisti susipažinti su susirinkimo protokolu ir fiksuoti susirinkimo protokolo turinį techninėmis priemonėmis. Ieškovų tikslas buvo susipažinti su susirinkimo metu priimtais sprendimais ir įsitikinti, kad sprendimai buvo priimti juos tinkamai įforminant protokolu. Bylos duomenimis, apeliantas atsisakė leisti ieškovams susipažinti su prašoma informacija bei daryti kopijas. Apeliantas nurodė, jog fotografuoti dokumentus susipažinimo metu ieškovai galės tik turėdami teismo vykdomąjį raštą (b. l. 33). Taigi, byloje ginčas kyla dėl leidimo ieškovams susipažinti su sodininkų bendrijos „Berželis“ dokumentais, su kuriais, ieškovų teigimu, apeliantas nesuteikia galimybės tinkamai susipažinti.

Apeliaciniu skundu apeliantas sodininkų bendrija „Berželis“ neginčija ieškovų kaip bendrijos narių, teisės susipažinti su bendrijos dokumentais, tačiau nurodo, kad ieškovai neturi teisės fiksuoti dokumentų turinį techninėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog SBĮ 22 str. 2 d. 5 p. įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, o to paties įstatymo 18 str. 2 d. 7 p. nustato bendrijos valdymo organo pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją, už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas susimokant bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir bendrijos įstatuose, nustatant bendrijos nario teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visa bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Nurodyti teisės aktai nepateikia detalesnio sodininkų bendrijos veiklos apibrėžimo, pagal kurį būtų galima spręsti, su kokia konkrečiai informacija, dokumentais turi teisę susipažinti bendrijos narys, todėl darytina išvada, kad bendrijos narys turi teisę gauti visus duomenis apie bendrijos, kurios nariu jis yra, valdymą, tvarkymą, veiklos vystymą ir organizavimą, turinčius įtakos jo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų turiniui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata nenumato draudimo bendrijos nariams bendrijos dokumentų turinį fiksuoti techninėmis priemonėmis. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog bendrijos narių teisė į informaciją apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį ar gauti jų kopijas. Apmokėjimo už dokumentų kopijas tvarkos nustatymas užtikrina teisę bendrijai gauti atlygį už patirtas dokumentų kopijavimo išlaidas, tačiau jokiu būdu nepaneigia bendrijos narių teisės gauti reikalingą informaciją ir kitu būdu – užfiksuojant jų turinį techninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog ieškovai neturi teisės daryti kopijų techninėmis priemonėmis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas teigė, kad ieškovų atstovų prašymuose dėl susipažinimo su bendrijos narių susirinkimo medžiaga nenurodomas susipažinimo tikslas, taip pat teigė, kad ieškovai yra išsamiai susipažinę su visais dokumentais. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovai galėtų fotografuoti bendrijos dokumentus, bendrijos nariai praleistų didelę laiko dalį rodydami ieškovams dokumentus neatlygintinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto argumentai nėra pagrįsti jokių teisės aktų nuostatomis. Neabejotina, kad turi būti tinkamai užtikrinama bendrijos narių teisė gauti reikiamą informaciją, susijusią su bendrijos veikla, tarp jų ir visą informaciją, susijusią su bendrijos priimtais sprendimais. Minėta teisė gali būti įgyvendinti įvairiomis formomis – darant kopijas ar naudojant technines priemones (fotoaparatus), kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, ši bendrijos narių teisė nėra ribojama jokiais teisės aktais ar bendrijos įstatais. Be to, byloje nėra informacijos, jog ieškovai, kaip apeliaciniame skunde teigė apeliantas, piktnaudžiautų savo proceso teisėmis.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta analogiška civilinė byla tarp tų pačių šalių - V. S., Z. S. ir sodininkų bendrijos ,,Berželis” dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčas buvo sprendžiamas SBĮ 18 str. 2 d. 7 p. pagrindu, tai yra dėl bendrijos organo pareigos teikti informaciją bendrijos nariams. Minėtoje nutartyje taip pat buvo pasisakyta dėl bendrijos narių teisės gauti informaciją techninėmis priemonėmis fiksuojant dokumentų turinį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, jog apmokėjimo už dokumentų kopijas tvarkos nustatymas užtikrina teisę bendrijai gauti atlygį už patirtas dokumentų kopijavimo išlaidas, tačiau jokiu būdu nepaneigia bendrijos narių teisės gauti reikalingą informaciją ir kitu būdu – užfiksuojant jų turinį techninėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėto teismo išaiškinimu. Tuo tarpu, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014-02-25 nutartimi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtas ir pagrįstas, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (CPK 320 str.).

Apelianto apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nėra priteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Ieškovai prašė iš apelianto priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas V. S. už atsiliepimo į skundą surašymą sumokėjo 600 eurų. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą teisėjų kolegijos nuomone ieškovui priteistina suma mažintina iki 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo (apelianto) sodininkų bendrijos „Berželis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 eurų iš Sodininkų bendrijos „Berželis“ j.a.k. 125071141.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė