Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“ pirmininkui Romaldui Navickui ir advokatei Natalijai Filipovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl įpareigojimo sodininkų bendrijai leisti susipažinti su visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovai V. S. ir Z. S. yra sodininkų bendrijos „Berželis“ nariai (b.l. 9-14). Po 2015-08-22 įvykusio sodininkų bendrijos „Berželis“ pakartotinio narių susirinkimo ieškovai bendrijos valdybai ir pirmininkui Romaldui Navickui pateikė 2015-09-07 prašymą, kiek įmanoma greičiau leisti ieškovams (jų įgaliotiems atstovams) susipažinti su susirinkimo protokolu, taip pat leisti fiksuoti susirinkimo protokolo turinį techninėmis priemonėmis (fotoaparatu) (b.l. 28). Atsakovas 2015-09-18 raštu ieškovams atsakė, jog fotografuoti dokumentus susipažinimo metu galės tik turėdami teismo vykdomąjį raštą. Susipažinimas – tik dokumento peržvalga be fotografavimo, konspektavimo, išrašų darymo <....> (b.l. 33). Teismo posėdžio metu atsakovo bendrijos pirmininkas teigė, jog ieškovai turi galimybę susipažinti su minimu protokolu, tačiau nėra būtinybės jį fotografuoti ir neaišku, kokiu tikslu ši informacija vėliau bus panaudota. Kadangi protokole yra užfiksuoti kitų bendrijos narių asmens duomenys, todėl gali būti pažeistas Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Ieškovai nesutiko su atsakovo teiginiu, jog jie prašydami leisti susipažinti su dokumentu, turi nurodyti duomenų panaudojimo tikslą, nes jie tik siekia gauti informaciją apie bendrijos veiklą.

Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – SBĮ) ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, o to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato bendrijos valdymo organo pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją, už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas susimokant bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir sodininkų bendrijos „Berželis“ įstatuose (toliau – Įstatai), nustatant bendrijos nario teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą (Įstatų 21.5 punktas), bendrijos valdybos pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją (Įstatų 48.10 punktas). Nurodyti teisės aktai nepateikia detalesnio sodininkų bendrijos veiklos apibrėžimo, pagal kurį būtų galima spręsti, su kokia konkrečiai informacija, dokumentais turi teisę susipažinti bendrijos narys, todėl darytina išvada, kad bendrijos narys turi teisę gauti visus duomenis apie bendrijos, kurios nariu jis yra, valdymą, tvarkymą, veiklos vystymą ir organizavimą, turinčius įtakos jo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2015). Pagal atsakovo į bylą pateikto 2011-10-29 sodininkų bendrijos „Berželis“ protokolo turinį nustatyta, jog bendrijos narių susirinkimas nutarė už vieno puslapio bendrijos dokumento kopijos padarymą imti 1,45 Eur (5 Lt) mokestį (b.l. 78-82).

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovų argumentais, jog nei anksčiau galiojusi, nei šiuo metu galiojanti Sodininkų bendrijos įstatymo redakcija nenumato ir nesieja sodininkų bendrijos nario teisės į bendrijos informaciją įgyvendinimo su reikalavimu nurodyti, kokiam tikslui prašoma informacija yra reikalinga. Minimu atveju, ieškovai, kaip bendrijos nariai, teigė siekiantys susipažinti su informacija apie bendrijos, kurios nariais jie yra, organo (narių susirinkimo) priimtus sprendimus, įtvirtintus protokole, ir šią informaciją fiksuoti ieškovų atsinešta technine priemone, nedarant popierinės dokumento kopijos. Teigė, jog prašomos informacijos gavimo tikslas yra pati bendrijos veikla, o ne konkretūs bendrijos nariai, kaip asmenys. Teisinis pagrindas šiai informacijai gauti yra ieškovų 2015-09-07 rašte nurodyti Sodininkų bendrijos 16 str. 4 d., 15 d., 22 str. 2 d. 5 p., Bendrijos įstatų 21.5 p., 36.12 p. nuostatos.

Ieškovų kaip bendrijos narių teisė į bendrijos informaciją pagal Sodininkų bendrijos 18 str. 2 d. 7 p. nuostatas apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį. Toks įstatymo normos aiškinimas pateiktas tiek įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kurie ginčo šalims turi prejudicinę galią, tiek ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008). Vilniaus apygardos teismas 2014-02-25 nutartimi apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją, pažymėjo, jog Sodininkų bendrijos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p. nenumato draudimo bendrijos nariams bendrijos dokumentų turinį fiksuoti techninėmis priemonėmis. Sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog bendrijos narių teisė į informaciją apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį ar gauti jų kopijas. Apmokėjimo už dokumentų kopijas tvarkos nustatymas užtikrina teisę bendrijai gauti atlygį už patirtas dokumentų kopijavimo išlaidas, tačiau jokiu būdu nepaneigia bendrijos narių teisės gauti reikalingą informaciją ir kitu būdu – užfiksuoti jų turinį techninėmis priemonėmis (b.l. 34-45).

Dėl atsakovų argumento, jog prašomame pateikti dokumente yra nurodyti kitų bendrijos narių asmens kodai, todėl gali būti pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, o sodininkų bendrija savo veikloje turi vadovautis ir šiuo įstatymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-01-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2015, kurioje buvo spręstas ginčas tarp tų pačių šalių, pažymėjo, jog aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra nurodyti ir asmens duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Asmens duomenų valdytojas, paisydamas ADTAĮ reikalavimų, prieš pateikimas tokį dokumentą susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims, turėtų jį nuasmeninti, kad jie negalėtų identifikuoti konkretaus asmens, kurio asmens duomenys yra nurodyti tame dokumente, o kitos tame dokumente esančios informacijos teikimas neturėtų būti ribojamas.

Byloje nustatyta, jog ieškovai, kaip bendrijos nariai, visų pirma siekia gauti ne kitų bendrijos narių asmens duomenis (tokiu atveju turėtų nurodyti šių duomenų naudojimo tikslą), o siekia gauti informaciją, dokumentus apie bendrijos veiklą. Teisinis pagrindas šiai informacijai, dokumentams gauti yra aptarti SBĮ straipsniai bei Įstatų punktai, nustatantys bendrijos nario teisę susipažinti su visa informacija, dokumentais apie bendrijos veiklą ir atsakovo valdymo organo pareigą tokią informaciją suteikti. Atsižvelgiant į tai, kad nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei Bendrijos įstatai, nei kiti teisės aktai nedraudžia bendrijos nario teisę į informaciją įgyvendinti dokumentų turinį fiksuojant techninėmis priemonėmis, darytina išvada, jog ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovams (jų įgaliotam atstovui) susipažinti su 2015-08-22 pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimo protokolu ir fiksuoti šio dokumento turinį ieškovų (jų atstovo) techninėmis priemonėmis (fotoaparatu) yra pagrįstas ir tenkintinas (Sodininkų bendrijos 18 str. 2 d. 7 p., CPK 178, 185 str.).

Ieškovai taip pat prašė patenkinus ieškovų ieškinį, teismo sprendimu nustatyti, kad atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (jo valdybai ar/ir valdybos pirmininkui) neįvykdžius sprendimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (jo valdybai ar/ir valdybos pirmininkui) valstybės naudai skirtina po 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Nors atsakovas nei procesiniame dokumente, nei teismo posėdyje prieštaravimų šiam ieškovų prašymui nepareiškė, tačiau teismo vertinimu, šis ieškovų prašymas nėra pagrįstas. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas juos nutaria vykdyti skubiai. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. LR antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi, jeigu per teismo nustatytą terminą būtų neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis atsakovą atlikti tam tikrą veiksmą, antstolis vykdymo procese spręstų klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovų prašymas teismo sprendime nustatyti, jog atsakovui skirtina po 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 273 str., 771 str.).

Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1753,25 Eur už ieškinio parengimą, 280,52 Eur už papildomų ieškovų rašytinių paaiškinimų parengimą, už pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 280,41 Eur, viso 2800,16 Eur (b.l. 75-77, 88-89). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nors neviršija rekomenduotino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85), tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus, daro išvadą, jog byla nebuvo sudėtinga – išnagrinėta per vieną 2 val. trukusį posėdį, advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę nei registruota advokato darbo vieta, nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, dėl ko reikėtų taikyti maksimalius užmokesčio dydžius, todėl prašoma priteisti suma mažintina iki 1000 Eur sumos. Darytina išvada, jog iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Taip pat ieškovai sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b.l. 8), todėl iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Viso iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 1041 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą sodininkų bendriją „Berželis“, j.a.k. 125071141, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (jų įgaliotam atstovui) susipažinti su 2015-08-22 pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimo protokolu ir fiksuoti šio dokumento turinį ieškovų (jų atstovo) techninėmis priemonėmis (fotoaparatu).

Priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“, j.a.k. 125071141, ieškovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1041 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.