Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ ieškinį atsakovui R. P. dėl atsiskaitymo pagal sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje 2020-03-17 priimtas sprendimas už akių. Teismui tenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2022-12-15 nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2010-02-17 paslaugos teikimo sutarties Nr. 10/31, kurioje šalimis nurodyti uždaroji akcinė bendrovė „Interselas“ (toliau – ieškovė) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas). Sutarties sąlygomis paslaugų teikėjas -ieškovė, įsipareigojo klientui teikti GSM/DSC ryšio, teikiamo BITĖ operatoriaus, paslaugas, naudojantis telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigojo už gautas paslaugas apmokėti sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovės teigimu 2010-04-01 ji vienašališkai sutartį nutraukė, nes klientas neapmokėjo 2010 m. kovo mėnesį suteiktų paslaugų už 3728,51 Eur. Ieškovė, remdamasi šia sutartimi, prašo priteisti iš atsakovo, kaip suteiktos mobilaus ryšio paslaugos gavėjo, 3728,51 Eur atlyginimo už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, o taip pat netesybas, delspinigius bei palūkanas, iš viso prašo priteisti 5109,74 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jis sutarties, kuria remdamasi ieškovė prašo iš jo priteisti piniginių lėšų, nesudarė.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama renkant ir pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagal UAB „Interselas“ sutartį

Ieškovė prievolę atsakovui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo kildina iš 2010-02-17 rašytinės paslaugų teikimo sutarties Nr. 10/31, kurią jos atstovo teigimu pasirašė abi šalys. Atsakovas neigia tokią sutartį pasirašęs, tvirtina niekada neturėjęs jokių sutartinių ryšių su ieškove, niekada tokios sutarties nesudaręs ir jos nepasirašęs, niekada negyvenęs sutartyje nurodytu adresu, jo asmens dokumentu – pasu, kurį atsakovas buvo praradęs, galimai pasinaudojo kitas asmuo, kuris ir sudarė su ieškove sutartį jo vardu. Jo teigimu apie egzistuojančią skolą jis sužinojęs tik tuomet, kai pagal teismo sprendimą už akių buvo išduotas vykdomasis raštas ir šio dokumento pagrindu antstolis pradėjo išieškojimą iš jo banko sąskaitos, kurią areštavo. Jokių pranešimų ar sąskaitų iš ieškovės anksčiau jis nėra gavęs.

Praėjus po skolos susidarymo beveik 10 metų laikotarpiui, t. y. 2019-12-133 UAB „Interselas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 855,18 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 855,00 Eur delspinigius, 526,23 Eur netesybų, 2873,33 Eur baudos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas, pritaikęs CPK 123 str. 3 d. korespondencijos įteikimo taisyklę, 2020-03-17 priėmė sprendimą už akių, jo pagrindu išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovui pareiškus reikalavimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2022-12-15 nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarčių sudarymo tvarką, numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ( ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat įvertinus byloje surinktą rašytinę medžiagą, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovui kyla pareiga padengti paskaičiuotą skolą už 2010 metais atsakovui esą suteiktas paslaugas. Kaip matyti ieškovės pateiktos į bylą 2010-02-17 rašytinės sutarties, ją sudarė UAB „Interselas“ ir, ieškovės atstovų teigimu, R. P.. Sutarties šalys susitarė dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, taigi, tokiai sutarčiai turėtų būti taikomos CK 6.716-724 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios atlygintinių paslaugų teikimą.

Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti, jog atsakovas neigia turėjęs sutartinių santykių su ieškove ir su ja sudaręs šią konkrečią sutartį. Šiuo atveju ieškovui kyla pareiga įrodyti sutarties su atsakovu sudarymo faktą.

Ieškovė be paslaugų teikimo sutarties į bylą pateikė R. P. paso kopiją, kurią anot ieškovo atstovo, ieškovo darbuotojui sandorio sudarymo metu pateikė sandorį sudarantis asmuo. Kaip matyti iš pateiktos į bylą asmens, tariamai sudariusio sandorį, paso kopijos, ieškovei sandorio sudarymo metu buvo pateiktas nebegaliojantis R. P. išduotas pasas - pagal įrašą paso kopijoje jo galiojimas buvo pasibaigęs dar 2004 metais, t. y. asmens pasas, sudarant šalių sutartį, jau nebegaliojo šešerius metus. Tai rodo visišką ieškovės darbuotojų neatsakingumą ir nerūpestingumą atliekant savo darbines pareigas - nustatant sutartį sudarančio asmens tapatybę. Kaip matyti iš minimos paso kopijos (šviesokopija), ji yra labai neryški (ieškovo atstovas nurodo, jog turi tik tokios kokybės dokumento kopiją), tačiau iš asmens atvaizdo fotonuotraukoje matyti, kad veido bruožai asmens, pateikusio ieškovei šį dokumentą, yra visiškai nepanašūs į atsakovo veido bruožus, palyginus juos su kitomis atsakovo fotonuotraukomis (b. l. 116, 118), kurių artimiausia pagal asmens amžių ieškovės turimam atvaizdui yra 1999-10-20 prašyme išduoti (pakeisti) pasą (b. l. 118). Pasas, kuris buvo pateiktas ieškovei kaip asmenybę patvirtinantis dokumentas, išduotas 1996 metais, o kaip minėta, prašymas migracijos tarnybai išduoti (pakeisti) R. P. pasą pateiktas 1999 metais, taigi, šiuos dokumentus skiria vos 3 metai, ir fotonuotraukų atvaizduose, akivaizdu, užfiksuotas ne tas pats asmuo. Taip pat būtina įvertinti, jog atsakovas, kaip ir nurodė teisme, buvo praradęs savo pasą, 2003 metais kreipėsi dėl naujo paso išdavimo į migracijos departamentą nurodydamas, kad pasą prarado, kas patvirtinama migracijos tarnybos raštu (b. l. 115, 116).

Šalys, kilus ginčui dėl asmens dokumento – paso tikrumo ir asmens, pasirašiusio sutartį, tapatumo, neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizės, kad būtų įsitikinta, ar sutartyje pasirašė atsakovas, ar kitas asmuo. Tačiau toks veiksmas, teismo vertinimu, nebūtų itin efektyvus įrodomąja prasme, nes labai tikėtina, kad rašysenos ekspertas, įvertinęs aplinkybes, kad nuo sutarties sudarymo iki dabar jau yra praėję 13 metų, geriausiu atveju būtų davęs ne kategorišką, bet tikėtiną išvadą, nes asmens rašysena per tokį laikotarpį gali būti pakitusi, lyginamieji rašysenos pavyzdžiai neobjektyvūs, be to, to meto rašysenos pavyzdžiai sunkiai gaunami.

Ieškovė yra verslininkas, todėl jo sudaromų sutarčių išskirtinumas yra tas, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Ieškovė, sudarydama sutartį su fiziniu asmeniu, privalėjo įsitikinti to asmens tapatybe, jo parašo atitikimu parašui pase. Kasacinis teismas ne vienoje byloje pripažino atsakingu už nuostolius notarą, kuris savo profesinėje veikloje veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tvirtindamas sutartis su šalimi, pasinaudojusia svetimu asmens dokumentu. Analogiška atsakomybė taikytina ir šiuo atveju verslininkui, sudariusiam sutartį su fiziniu asmeniu, neįsitikinus jo tapatybe. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat kada asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas. Civilinė atsakomybė pagal nurodytą teisės normą netaikoma dėl trečiojo asmens veiksmų. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis).

Tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, dėl ko civilinė atsakomybė negalima. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lyginamojoje sutarčių teisėje akcentuojama, kad priežastinio ryšio egzistavimas kaip sutartinės atsakomybės sąlyga grindžiamas akivaizdžia teisine idėja, kad skolininkas negali būti laikomas atsakingu už tą žalą, kurios jis nesukėlė.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas rėmėsi fiktyviu dokumentu, ieškinio neįrodė, ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Taip pat pastebėtina, kad šiuo atveju asmuo, pasinaudojęs atsakovo pasu, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, apie dokumento suklastojimą ir pasinaudojimą suklastotu pasu ikiteisminio tyrimo institucijos nebuvo informuotos. Minėtas faktas reikšmės sprendžiant dėl ieškinio nepagrįstumo neturi. Civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę skirtinguose teisiniuose santykiuose. Baudžiamuosiuose įstatymuose nusikalstamos veikos pagal įvairius požymius kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai, tačiau civiliniuose santykiuose toks kvalifikavimas gali neturėti esminės arba jokios reikšmės. Byloje įrodyta, kad asmens dokumentas tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, buvo pasisavintas kito asmens, taip pat įrodyta, kad sutartis sudaryta ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu. Nors nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka nenustatytas konkretus nusikaltimą padaręs asmuo, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, tačiau toks faktas yra pagrindas tinkamam santykių (civilinių) teisiniam kvalifikavimui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą civilinio proceso nustatyta tvarka, kompetentingas pats konstatuoti nusikaltimo požymius (LAT nutartis 2007-04-06 civ. b. Nr. 3K-3-154/2007).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Konstatuojama, kad ieškinys šiuo atveju atmestas, todėl iš ieškovės priteistinos 845,00 Eur atstovavimo išlaidos (DOK 13260) ir valstybei atlygintinos 6,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“, j. a. k. 148430728, ieškinį atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“, j. a. k. 148430728, R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 845,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“, j. a. k. 148430728, 6,49 Eur pašto išlaidų valstybei (suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.