Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

K. A. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju K. A. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Tai reiškia, kad Pareiškėjui buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) administracinio poveikio priemonė, jos trukmę nustatant įstatyme nustatytai minimaliai ribai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, neprašo sumažinti baudą, o prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nurodė, jog jo finansinė padėtis pasunkėtų, kadangi vairuotojo teisės yra tiesiogiai susijusios su jo darbu, o K. A. turi ir finansinių įsiskolinimų busto paskolą. Tačiau teismas pažymi, jog tai nėra išskirtinės aplinkybės, dėl ko būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą, nes šios aplinkybės pažeidėjui buvo žinomos ir nusižengimo darymo metu. Pažymėtina, kad K. A., žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina, turėjo būti itin apdairus ir ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti vairuotojų teisių netekimą. Tai, kad pareiškėjas nesilaikydamas visuomenėje priimtų taisyklių pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas. Paskiriant asmeniui nuobaudą, siekiama užtikrinti visuomenės interesą, o ne pažeidimą padariusio asmens asmeninį interesus, kad šis išvengtų neigiamų pasekmių ar nepatogumų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Taigi, šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir finansinių aplinkybių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs, asmens teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, daro išvada, jog asmens gailėjimasis iš esmės yra orientuotas į kilsiančius neigiamus padarinius, kurie apsunkins jo kasdienį gyvenimą, finansinę padėtį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo teismas vertina kaip formalų, orientuotą daugiausiai tik į savęs gailestį. Asmuo teigė, jog nežinojo, jog lenkiant per ištisinę eismo liniją jam grės vairuotojo teisių praradimas, jei būtų žinojęs nebūtų lenkęs. Teismo vertinimu pareiškėjo pozicija, jog pažeidimo nebūtų įvykdęs jei būtų žinojęs, jog už minimą nusižengimą gresia administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, rodo asmens neatsakingumą dalyvaujant eisme. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi, Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktai reglamentuoja bendrąsias vairuotojų pareigas, dalyvaujant viešajame eisme. Teismas pažymi, jog laikytis visiems eismo dalyviams privalomų Kelių eismo taisyklių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai yra kiekvieno eismo dalyvio pareigos kurios turi būti vykdomos visada, neatsižvelgiant vien į tai kokia administracinio nusižengimo nuobauda už taisyklių pažeidimus gali būti skiriama.

Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą K. A. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 Eur bei administracinio poveikio priemonės taikymas minimaliam trijų mėnesių terminui yra teisingos ir proporcingos jo padarytam pažeidimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl K. A. skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. A. skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.