Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-651/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-12
Bylos Nr.
1-57-651/2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01484-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
G. G., D. T., Ž. Š.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis, Valerijus Karpovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-57-651/2012Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01484-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.4.1.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, gynėjams advokatams Valerijui Karpovui, Angelei Fominienei, Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam A. G., jo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

1998-12-24 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,

2000-11-15 pagal 225 str. 3 d., 45 str. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – visuomeninio poveikio priemone – papeikimu. 2001-02-20 Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 str. prijungus 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę pagal 1998-12-24 nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumui išnykus

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. G., D. T. ir Ž. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-10-23, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. T. sugriebus A. G. už kaklo, G. G. įspiriant A. G. į veidą bei po to, visiems bendrai suduodant ne mažiau kaip 20 smūgių A. G. į įvairias kūno vietas, padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis apie dešinę akį su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžimą t.y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-10-23 apie 14.00 val. buvo nukentėjusiojo bute, kartu su juo buvo D. T., Ž. Š. ir nukentėjusysis, žaidė kortomis, vartojo alkoholį, visi buvo daug išgėrę, tačiau jokio konflikto ar muštynių tarp jų su nukentėjusiuoju nebuvo, nežino, kodėl nukentėjusysis juos kaltina. Nukentėjusiajam paskambino mama ir jam reikėjo išvažiuoti, todėl jie visi išėjo iš buto. Jis su D. T. ir Ž. Š. sustojo prie kioskelio, parūkė, o A. G. kažkur nubėgo, tačiau jie jo nekvietė, trise pakalbėjo, po to ėjo link PC „Molas“, tačiau jiems beeinant prie jų privažiavo policijos ekipažas, kartu buvo A. G., kuris sakė, kad jam dingo telefonas, tačiau jie jo neturėjo.

Kaltinamasis D. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo nukentėjusiojo bute, lošė kortomis, vartojo alkoholį, tačiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Vėliau iš buto išėjo todėl, kad nukentėjusiajam kažkas paskambino ir jam reikėjo išeiti. Nukentėjusįjį pažįsta seniai, jie dažnai susitikdavo išgerti. Nežino, kodėl nukentėjusysis jį kaltina jo sumušimu, mano, kad nori pinigų. Iš kur pas nukentėjusįjį bute atsirado kraujas taip pat nežino.

Kaltinamasis Ž. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo nukentėjusiojo bute, ten nuvyko nukentėjusiojo kvietimu, gėrė alų, tačiau nesijautė labai girtas, todėl įvykius pamena gerai. Nežino, kodėl nukentėjusysis juos kaltina, pats yra sėdėjęs kalėjime, turi pravardę „vagis“, mano, kad nori pinigų. Paaiškino, kad iš buto išėjo visi kartu, tačiau vėliau nukentėjusysis privažiavo su policijos pareigūnais, kurie sulaikė juos dėl telefono vagystės, o dėl sumušimo jiems nieko nesakė, vėliau jam teko girdėti, kad nukentėjusysis gydosi. Nukentėjusįjį matė tada, kai išėjo iš buto, jis kažkur per kiemą nuėjo link kito namo. Su nukentėjusiuoju jokių konfliktų nėra turėjęs, susitikdavo retai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, geriausiai pažįsta Ž. Š., o kitus žinojo apie pusę metų iki įvykio. Į butą juos pakvietė todėl, kad jie kartu buvo susitikę dieną prieš, gėrė alų PC „Molas“ aikštelėje, tada pradėjo lyti ir, kadangi jis gyvena vienas, pasiūlė eiti pas jį. Atėjo maždaug apie 17.00 val., tuo metu pas jį atvažiavo patėvis ir tik kitą dieną sužinojo, kad kaltinamieji jau tada ruošėsi jį sumušti. Kitą dieną jie vėl susiskambino, susitiko prie PC „Molas“, gėrė alų, tada nuėjo pas jį, vėl gėrė alų, degtinę ir jiems begeriant kaltinamieji pradėjo daryti savo tvarką bute, tada D. T. griebė jį už gerklės, kiti jį spardė, po to kažkuris pasakė „metam per balkoną“, tačiau nemetė. Kai D. T. jį parvertė ant sofos, pradžioje laikė jį gal kokias 2-3 minutes, po to bandė laisvintis, nukrito ant žemės ir jie visi jį spardė. Jis buvo apsvaigęs, jiems išėjus atsikėlė, nuėjo į vonią, pasikeitė kraujuotus marškinėlius. Dar prieš išeinant kažkuris iš kaltinamųjų pasakė kitiems paimti telefoną, kad jis nepaskambintų policijai. Tuomet jis išbėgo iš buto per kiemą, prabėgo pro kaltinamuosius į kirpyklą, paprašė kirpėjų, kad jie paskambintų policijai. Atvykusi policija kaltinamuosius surado visai netoli, jie bandė priešintis, vėliau pas kažkurį iš jų rado jo telefoną. Telefonas jam buvo grąžintas, pareiškimo dėl šio įvykio nerašė. Tuomet jam paskambino Š. S., jie susitiko, išgėrė alaus, tada nuėjo pas mamą ir jį pradėjo pykinti, mama iškvietė greitąją ir jis buvo išvežtas į klinikas, kur jam padarė operaciją. Už ką jis buvo sumuštas negali pasakyti, apie ketinimą sumušti jam yra sakęs patėvis, tačiau jie patys nieko neužsiminė. Iš pradžių sužalojimas buvo nustatytas nesunkus, bet po to ligoninėje nustatė sunkų. Kaltinamiesiems bendrai reiškia 50 000 Lt ieškinį, nes po įvykio tapo 2 grupės invalidu, yra nedarbingas, nuo patirtų sužalojimų negali ilgai stovėti, sėdėti, serga depresija.

Liudytojas R. N. parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį dirbo Kauno AVPK. Kaltinamųjų nepamena, tačiau pamena, kad buvo iškvietimas, atvykus priėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė bei atėmė telefoną, nurodė žmones, kurie tai padarė. Nurodyti trys asmenys buvo sulaikyti PC „Molas“, kratos metu rado telefoną, kurį nukentėjusysis atpažino. Kaltinamieji neneigė, kad paėmė telefoną, sakė nukentėjusysis jiems buvo skolingas. Nukentėjusysis buvo sumuštas, tačiau paklausus, ar jam nereikia greitosios pagalbos, jis atsisakė, tuomet nuvyko į komisariatą.

Liudytojas E. Č. parodė, kad kaltinamųjų nepamena, tačiau prisimena, kad buvo iškvietimas dėl įvykio, kurio metu buvo sumuštas vyriškis. Nuvykus prie jų priėjo nukentėjusysis, parodė kaltinamuosius, pasakė, kad jie jį sumušė, todėl jie buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Pas vieną iš jų buvo rastas nukentėjusiojo telefonas. Nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, lūpa patinusi, matėsi akivaizdūs sumušimo požymiai.

Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, nukentėjusysis yra jo posūnis. 2010 m. spalio mėnesį paskambino žmona, posūnis turėjo kažką pas ją nueiti padaryti, bet neatėjo. Kitą dieną nukentėjusysis užėjo sumuštas, motina jį paguldė, jis nusiprausė, pernakvojo, kitą rytą jam pasidarė bloga, pradėjo vemti, tuomet jie iškvietė greitąją pagalbą, jį išvežė į ligoninę ir tą pačią dieną operavo. Sakė, kad jį sumušė asmenys, kurie vakare buvo bute. Vienas iš kaltinamųjų jam yra sakęs, kad A. G. reikia „duoti į galvą už moterį“.

Liudytoja O. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Tikslios datos nepamena, vyras nuėjo pas sūnų, jam vienas iš ten buvusių vaikinų pasakė „čia tavo sūnus, jis gaus į galvą“. Vyras grįžęs jai po to pasakė, kad sūnus susidėjo su negerais žmonėmis. Kitą dieną grįžusi iš Šiaulių rado sūnų miegantį, ant jo veido buvo sumušimų. Jis norėjo eiti namo, bet jautėsi silpnai, todėl jo neišleido, o ryte jis pradėjo vemti, todėl vyras iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę, po to operavo. Vėliau po įvykio nuvyko į sūnaus butą, ten rado kruviną megztinį, taip pat kruvina buvo ir sofa. Iki įvykio sūnus padirbdavo, tačiau paskutiniu metu nedirbo dėl silpnų kojų, taip pat ji pati jį paremdavo. Šiuo metu sūnaus sveikata labai sunki, jis negali sunkiai dirbti, turi problemų su širdimi, galva, ko anksčiau nebūdavo.

Liudytoja D. O. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Pamena, kaip jis atbėgo į kirpyklą, adresu Baršausko g. 80, Kaune, kurioje ji dirba, buvo šeštadienis, jis buvo labai susijaudinęs, gal truputį išgėręs, paprašė telefono, paskambino policijai, pasakė, kad jį sumušė, atėmė telefoną ir, kad tie vaikinai yra prie PC „Molas“. Sumušimo žymių pas nukentėjusįjį nepastebėjo, tiesiog padavė jam telefoną ir tęsė darbą, nes turėjo klientą. Pakalbėjęs jis padavė telefoną, padėkojo ir išėjo.

Specialistė S. M. parodė, kad nukentėjusiajam sužalojimo laipsnis buvo nustatytas tada, kai jis atėjo po gydimosi stacionare, buvo apžiūrėtas ir surašyta specialisto išvada, jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Patyręs tokius sužalojimus nukentėjusysis dar kurį laiką galėjo judėti, kalbėti, nes tai buvo vadinamas šviesusis periodas, šis periodas gali trukti įvairiai, net iki paros laiko. Pats griūdamas taip susižaloti jis negalėjo, tokie sužalojimai griuvimui nebūdingi, nes tai galvos sumušimas su dešinės pusės momenkaulio lūžimu galvos smegenų pusrutulio po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, toks sužalojimas galėjo būti padarytas įvairiose padėtyse, spiriant koja, suduodant ranka ir kitaip.

Rašytine medžiaga:

2010-10-23 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad A. G. pranešė apie tai, jog trys jo kaimynai G. G., D. T. ir Ž. Š. po apsistumdymo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 7).

2010-11-08 specialisto išvada Nr. G3113/10(02), kurioje A. G. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis apie dešinę akį, su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių. Nustatyta, kad galvos sumušimas su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 18-19).

2011-02-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. parodė vietas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriose buvo mušamas ir spardomas (1 t., b.l. 33-37).

Akistatos protokolais tarp liudytojų R. N., E. Č. ir įtariamųjų G. G., D. T., Ž. Š. nustatyta, kad R. N. ir E. Č. patvirtino, jog iš karto po sulaikymo asmeninės dalinės apžiūros metu pas D. T. rado mobilaus ryšio telefoną, kurį nukentėjusysis A. G. atpažino kaip savo, bei patvirtino, kad sulaikytieji D. T., G. G. ir asmuo, kuris atsisakė nurodyti anketinius duomenis, sakė, jog girtavo nukentėjusiojo namuose ir jį sumušė, nes nukentėjusysis kažkuriam iš jų buvo skolingas (1 t., b.l. 67-68, 92-93, 127-128).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2010-10-23 16.02 val. G. G. buvo nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 79).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2010-10-23 15.46 val. D. T. buvo nustatytas 3,71 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 114).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2010-10-23 16.28 val. Ž. Š. buvo nustatytas 3,01 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 136).

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. G. parodymais, rašytiniais įrodymais, o jų kaltės neigimas vertintinas kritiškai ir laikytinas kaltinamųjų gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra patvirtinti ir specialisto išvada, taip pat liudytojo A. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad kaltinamieji jam yra sakę apie ketinimą sužaloti A. G.. G. G. parodė, kad nukentėjusiajam paskambino mama ir jam reikėjo išvažiuoti, todėl jie visi išėjo iš buto, jis su D. T. ir Ž. Š. sustojo prie kioskelio, parūkė, ir pasak jo A. G. kažkur nubėgo. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie teigia, kad nukentėjusysis išėjus iš buto sužalotas nebuvo, o iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimai jiems atvykus buvo akivaizdūs. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų versijos atveju nukentėjusysis turėjo būti sužalotas per labai trumpą laiko tarpą nuo išėjimo iš buto iki policijos pareigūnų atvykimo. Liudytoja D. O. parodė, kad nukentėjusysis atbėgo į kirpyklą, buvo labai susijaudinęs, paprašęs telefono paskambino policijai ir pasakė, kad jį sumušė, atėmė telefoną, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo išėjimo iš buto iki atėjimo į kirpyklą praėjo labai mažas laiko tarpas, nelieka pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo nuoseklių parodymų apie sužalojimų padarymo vietą ir laiką, todėl teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis objektyviai. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad G. G., D. T. ir Ž. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, A. G. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis apie dešinę akį su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžimą t.y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 2532,85 Lt sumai už nukentėjusiojo A. G. gydymą ir sveikatos priežūros paslaugas įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b.l. 27-30), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamųjų G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis tapo 2 grupės invalidu, yra nedarbingas, nuo patirtų sužalojimų negali ilgai stovėti, sėdėti, serga depresija.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų jis buvo operuojamas, dėl ko patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų nukentėjusiajam A. G. laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2012-08-07 nustatytas 40 procentų darbingumas. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis A. G. nustatytinas 21.000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Iš kaltinamųjų G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai priteistinos valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. G. (BPK 106 str.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamųjų G. G., D. T. ir Ž. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis G. G. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), neteistas (1 t., b.l. 74), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 75-77), Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesilankė, nesigydė (1 t., b.l. 81), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 83). Įvertinus tai, kas išdėstyta, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui (BK 61 str. 2 d.).

Kaltinamasis D. T. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b.l. 99-100), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 112), Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesilankė, nesigydė (1 t., b.l. 116), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 118). Įvertinus tai, kas išdėstyta, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui (BK 61 str. 2 d.).

Kaltinamasis Ž. Š. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), neteistas (1 t., b.l. 134), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 140-142), Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesilankė, stacionare gydėsi vieną kartą nuo 2007-12-20 iki 2008-01-03, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę yra nereikalinga (1 t., b.l. 144, 150), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 146). Įvertinus tai, kas išdėstyta, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui (BK 61 str. 2 d.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-03-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti A. G. naudai 21000,00 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo iš G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2532,85 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du Lt 85 ct) gydymo išlaidų iš G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Priteisti Valstybės naudai ( AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630) 460,00 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt litų) patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. G. iš G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė