Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį taip pat neatvyko pareiškėjas, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymas atidėti posėdį negautas. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Iš skundo matyti, jog Pareiškėjas neneigia administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairavęs automobilį, kuriame nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Taigi, šios aplinkybės Pareiškėjo nėra ginčijamos, jas pagrindžia ir byloje surinktų įrodymų visuma, todėl nesant ginčo bei abejonių dėl minėtų aplinkybių, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau apie tas aplinkybes nepasisakydamas, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai pripažino, jog Pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairavo automobilį, kuriame nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas.

Iš skundo turinio seka, kad juo iš esmės yra keliamas klausimas dėl Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo pakartotinumo požymio, Pareiškėjui paskirtos nuobaudos dydžio, taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą baudą bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sumažinti jos trukmę. Būtent šiais klausimais teismas iš esmės ir pasisako.

Pareiškėjas skunde nesutiko, kad jis skundžiamu nutarimu inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai per metus laiko, nes, jo teigimu, nebuvo fiksuoto įvykio, kad Pareiškėjas būtų vairavęs transporto priemonę. Teismas su tokiais Pareiškėjo teiginiais nesutinka, nes juos paneigia objektyvūs byloje esantys įrodymai.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. A. 2023 m. sausio 24 d. nutarimu buvo nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 400 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Pastaroji bauda nėra sumokėta, todėl pastarasis pažeidimas yra galiojantis.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad už ankstesnį 2023 m. sausio 24 d. pažeidimą Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o skundžiamu nutarimu inkriminuotas pažeidimas, nesant pakartotinumo požymio, būtų kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, bet kurioje ANK 424 straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje nurodyto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam. Įstatymų leidėjas, pakeisdamas ANK 424 straipsnį ir jį papildydamas 5 dalimi, turėjo tikslą nustatyti efektyvias ir atgrasančias poveikio priemones asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės ją vairuoti, nepriklausomai nuo teisės vairuoti neturėjimo pagrindo (apskritai neįgijus teisės vairuoti, teisė vairuoti atimta ar sustabdyta ir pan.). Dėl to atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį kyla ne tik tuomet, kai padaromi vienas kito atžvilgiu tie patys (identiški) pakartotiniai nusižengimai, pavyzdžiui, nustatyti ANK 424 straipsnio 3 dalyje, bet ir tuomet, kai padaromi vienas kito atžvilgiu pakartotiniai nusižengimai, iš kurių vienas, pavyzdžiui, atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalies sudėtį, o kitas – ANK 424 straipsnio 4 dalies sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, priešingai niekuo nepagrįstai ir subjektyviai Pareiškėjo nuomonei, Institucija teisingai J. A. padarytus administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus (kuomet pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairavo automobilį, kuriame nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį) laikė padarytus pakartotinai ir juos tinkamai kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 4 dalis numato, kad <...> transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <…> užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Pareiškėjui buvo paskirta artima minimaliam dydžiui administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, mažesniam už vidurkį. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį sumažinti jam paskirtą baudą ir minėtos administracinio poveikio priemonės visai neskirti arba sutrumpinti jos terminą. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą J. A. padarė būdamas baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nepamirštinas ir padaryto ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Nors skunde, pabrėžiant įvykio aplinkybes, kurios beje pateikiamos subjektyviai, teisinant Pareiškėjo elgesį ir Pareiškėjui naudingai (vairavo žmonai priklausantį automobilį, kuriame negali būti įrengtas antialkoholinis variklio užraktas dėl žmonos sveikatos problemų, nuvažiavo tik 1 kilometrą), teigiama apie, Pareiškėjo nuomone, mažesnį veikos pavojingumą, teismas tokius teiginius vertina kritiškai. Teismas pastebi, kad nors dėl Pareiškėjo padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių, šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės bei teisme išsakyti teiginiai savaime nesąlygoja išvados, kad toks Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismo nuomone, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepateisina tokio Pareiškėjo elgesio ir nedaro jo mažiau pavojingu.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu J. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta artimam minimaliam dydžiui bauda ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas mažesniam už vidurkį 20 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant J. A. baudą ir minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei J. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti švelninamos. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės apie mažesnį veikos pavojingumą, galimybių žmonos automobilyje įrengti antialkoholinį variklio užraktą nebuvimą, apie būtinybę turėti teisę vairuoti, nerodo, kad paskirtos baudos dydis ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas J. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl asmeninių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas mažesniam nei vidurkis ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą bei kitas aplinkybes, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.

Pažymėtina ir tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. sistemingai daro administracinius nusižengimus, nes ne kartą baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis paskirtų administracinių baudų nėra sumokėtos, todėl visos administracinės nuobaudos yra galiojančios. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį J. A. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones ir rodo, kad jam taikomos poveikio priemonės – baudos bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliems laikotarpiams – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl šįkart, siekiant sulaikyti atsakomybėn traukiamą asmenį J. A. nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo, būtina jam taikyti ne vien tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikotarpiui, kuris artimas vidurkiui.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino J. A. padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra. Pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-71-334/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo J. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.