Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-20615-433/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
e2-20615-433/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14895-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
BUAB „Rinedas“
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20615-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14895-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Rinedas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Bankrotų centras“, ieškinį atsakovei K. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 15 398,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys teisme priimtas 2019 m. gegužės 15 d., ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2019 m. birželio 6 d. (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovo bankroto administratoriumi paskirtas MB „Bankrotų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino, o 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patikslino Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro antros eilės kreditorių: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 6 596,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 239,08 Eur dydžio finansinis reikalavimas; trečios eilės kreditorių: UAB „Keluva“ 4 142,48 Eur dydžio finansinis reikalavimas; UAB „Urukas“ 6 914,64 Eur dydžio finansinis reikalavimas, taigi finansinius reikalavimus teismas patvirtino iš viso 17 892,30 Eur sumai. Ta pačia nutartimi apygardos teismas bankrutuojančią UAB „Rinedas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „Rinedas“ vadovavo K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). K. T. UAB „Rinedas“ akcininke VI Registrų centre registruota nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Pagal VĮ Registrų centro duomenis bankrutuojanti UAB „Rinedas“ nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis UAB „Rinedas“ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre buvo ir yra įregistravusi šią techniką: Krautuvą Bobcat T190, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2017-01-23. VSDFV duomenimis UAB „Rinedas“ darbuotojų neturi nuo 2017 m. balandžio 5 d. Bankroto administratorius pranešimu apie UAB „Rinedas“ iškeltą bankroto bylą įpareigojo įmonės vadovę K. T. perduoti administratoriui bankrutuojančios UAB „Rinedas“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Pranešimai apie UAB „Rinedas“ iškeltą bankroto bylą buvo išsiųsti įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), ir vadovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grąžinti siuntėjui. UAB „Rinedas“ dokumentai ir turtas administratoriui neperduoti.

Pagal byloje esančius duomenis bendrovė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui neteikia nuo 2017 metų. Pagal UAB „Rinedas“ balansą už 2016 metus įmonės turtą sudarė: ilgalaikis turtas – 14 982 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 416 Eur, iš viso turto – 15 398 Eur, mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 2 542 Eur. Banko AB „Swedbank“ duomenimis UAB „Rinedas“ banko sąskaitoje Nr. LT72 7300 0101 4932 7544, esančiomis piniginėmis lėšomis nuo 2016-08-12 disponavo įmonės vadovė K. T.. Per laikotarpį nuo 2016-08-12 iki 2017-04-07 K. T. iš UAB „Rinedas“ banko sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 32 103 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Minėta, kad VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „Rinedas“ vadovavo K. T., t. y. K. T. formaliai buvo įmonės vadove iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl turėjo pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi šią pareigą (CPK 178 straipsnis), todėl tokie jos veiksmai traktuojami kaip neteisėtas neveikimas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme.

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįvykdė teismo nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios UAB „Rinedas“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, akivaizdu, jog įmonė patyrė nuostolius būtent dėl atsakovės laiku neįvykdytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su įmonės kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Juridinio asmens dalyvio (savininko) atsakomybė įmonės kreditoriams kildintina ne tik iš specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo, bet ir iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu. Taigi, nustačius atsakovės kaip vadovės ir kaip juridinio asmens dalyvio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, Bendrovės administracijos vadovo ir juridinio asmens dalyvio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovės priteistina 15 398,00 Eur nuostolių atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 398,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos – nepriteisiamos.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, jos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą, t. y. 346,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, valstybė patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 347,86 Eur, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Kadangi atsakovei procesinių dokumentų įteikti jos gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei K. T. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Rinedas“, juridinio asmens kodas 302661537, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Bankrotų centras“, sąrašo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. B-JA205 naudai: 15 398,00 Eur (penkiolikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 398,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 347,86 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 21 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-20615-433/2019 pagal ieškovo BUAB „Rinedas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Bankrotų centras“, ieškinį atsakovei K. T. dėl žalos atlyginimo. Atsakovės K. T. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jai yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.

Teisėjas Edvardas Juozėnas